Sveiki atvykę į „Vilnijos vartus“!

Liepos 20 d. prieš 134-erius metus gimė kunigas, Lietuvos ir Vilniaus krašto visuomenės veikėjas Petras Kraujalis

Petras Kraujalis. Nuotr. iš kn.: Kunigas Petras Kraujelis. – Vilnius, 1937.

Kunigas Petras Kraujelis. – Vilnius, 1937. Knygos viršelis

Kunigas Petras Kraujelis. – Vilnius, 1937. Knygos viršelis

P. Kraujalis daug metų gyveno Vilniuje. 1908–1909 m. buvo Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios vikaras. Sakė lietuviškus pamokslus, mokė parapijiečius giedoti giesmes lietuvių kalba. 1911–1912 m. buvo Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios rektorius. Bendradarbiavo Vilniaus lietuvių spaudoje. P. Vieštauto slapyvardžiu rašė straipsnius „Vilniaus žinių“, „Vilties“, „Draugijos“ laikraščiuose. 1914 m. kaip „Aušros“ redaktorius gavo popiežiaus Pijaus X audienciją ir palaiminimą Vilniaus lietuviams. 1915 m. rugpjūtį, artėjant vokiečių kariuomenei, išvyko į Mogiliovą, kartu išvežė Vilniaus kurijos archyvą. 1922–1933 m. buvo Lietuvių švietimo „Ryto“ draugijos pirmininkas. P. Kraujalio iniciatyva 1922 m. Vilniuje vyko lietuvių pradžios mokyklų mokytojų suvažiavimas. Kunigas siekė, kad kiekviename Vilnijos krašto miestelyje ir didesniame kaime būtų įkurta lietuviška mokykla. Uždarius lietuviškas mokyklas, kaimuose steigė lietuviškas skaityklas, vėliau virtusias nelegaliomis vakarinėmis lietuviškomis kaimo mokyklomis. 1930–1931 m. P. Kraujalio ir Laikinojo Komiteto pirmininko K. Stašio iniciatyva Ryto“ švietimo draugija įsigijo Petro Vileišio namus Antakalnyje. Į juos buvo perkelta draugijos raštinė, knygynas su archyvu. P. Kraujalis siekė grąžinti ilgaamžę istorinę sostinę ir jos kraštą Lietuvai.
1928 m. vasario 16 d. Lietuvos valstybės atkūrimo minėjime apie Vilnių kalbėjo: „Vilnius padėjo Lietuvos nepriklausomybei kertinį akmenį, čia buvo paskelbtas tas istoriškas nepriklausomybės aktas, čia, Vilniuje, Lietuvos atstatytojai rūpinosi ir galvojo prieš 10 metų, deja, čia kol kas nelemta gyventi tuo gyvenimu, kurį Lietuva sau susikūrė. Nors negalime gyventi nauju gyvenimu, tačiau galime jungtis tautos džiaugsmu, galime didžiuotis tautos laimėjimais, galime naudotis pasiektais kultūriniais daviniais, galime ir mes vieną kitą plytelę pridėti prie atstatomos mūsų Didžiosios Tėvynės. Mes čia, Vilniuje, – tai tautos avangardas. Ji buvo tiek praradusi ir tiek atstatė <…> Mūsų kilni tėvynės meilė ir vienybė turės reikšmės visai Lietuvai. Vilniaus idealai pasilieka tautos idealais ir tautos siekimai – mūsų siekimais“ .

P. Kraujalis 1910–1911 m. buvo Trakų parapijos vikaras. 1924 m. išleido 23-jų puslapių knygelę „Trakų pilis ir jos likimas“, kurioje supažindinama su Trakų miesto istorija, Trakų salos pilies istorija, pasakojama apie Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Knygelė baigiama pastabomis apie Trakų lietuviškumą, primenama daug lietuviškais vardais vadinamų Galvės ežero salų, kitų gretimų vietovardžių. Apie Trakų pilį knygelėje rašoma: „Gal neapsiriksiu pasakęs, kad Trakų pilis kiekvienam lietuviui gyvai primena aną gadynę, kai lietuviai savo šaly buvo pilni šeimininkai, kai kalnuose ir šventyklose kūrenosi šventoji ugnis, kai lietuvis greičiau mirė, kaip galvą lenkė prieš savo priešus… <…> Kai žiūrime į Trakų pilies griuvėsius ar iriamės gegužės mėnesy ežero plotais tarp daugybės gražiai žaliuojančių salų, kai lakštingalų chorai, saulei nusileidus, salose sugieda, rodos, nėra pasauly ramesnio kampelio <…> Vaizduotė primena gražią Lietuvos praeitį, mūsų didvyrius Kęstutį ir Vytautą“ . 

Apie kunigo atminimo įamžinimą Vilniuje skaitykite čia: http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/petras-kraujalis-kraujelis/?let=K

 

0 atsakymų

Naujienos