Šiemet pasirodė knyga, svarbi pažinti Šalčininkų kraštą.
Jašiūnų dvaras – kultūros židinys : [straipsnių rinkinys] / sudarytoja Aurelija Arlauskienė. – Vilnius : [Vilniaus universitetas] : Vilniaus universiteto leidykla, 2016 (Vilnius : Standartų sp.). – 279, [1] p. : iliustr., faks., portr.
Jašiūnų dvaras – vienas gražiausių ne tik Šalčininkų rajono, bet ir Lietuvos lankytinų objektų. Šiandieną galime aplankyti restauruotus XIX a. dvaro rūmus, pasivaikščioti sutvarkyto parko takais. Jašiūnų dvare – kadaise priklausiusiame Radviloms, Balinskiams bei Sniadeckiams – vėl atgimsta kultūrinis gyvenimas.
Knygos „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ idėjos autorė ir sudarytoja žurnalistė Aurelija Arlauskienė, gyvenanti netoli Jašiūnų, kviečia skaitytojus į „Mykolo Balinskio Jašiūnus – garsiausią intelektinę salą XIX a. Lietuvos provincijoje“. Ši knyga – kruopštus autorių kolektyvo kelerių metų darbas. Knygą sudaro kelių autorių straipsniai. Lietuvos istorijos instituto istorikė Reda Griškaitė rašo apie intelektinę šio dvaro istoriją, prasidėjusią 1819 m., kai dvarą paveldėjo Ignacijaus Balinskio sūnus, Vilniaus universiteto auklėtinis rašytojas, istorikas ir bibliofilas Mykolas Balinskis. Čia jis kūrė eilėraščius, prozą, rašė dvitomę monografiją apie Vilniaus miestą, baigė svarbiausią savo veikalą, skirtą senajai Vilniaus universiteto istorijai.
Kito straipsnio autorė – Irena Katilienė – Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių centro Rankraščių skyriaus vyriausioji bibliotekininkė pristato Vilniaus universitete Rankraščių skyriuje saugomą Jašiūnų dvaro archyvinę medžiagą. Ypač vertingas ir svarbus išlikęs dokumentas – Jašiūnų dvaro bibliotekos katalogas (fragmentas), kuris padeda atskleisti dvaro bibliotekos turinį. Menotyrininkė Brigita Rėbždaitė aprašo Jašiūnų dvaro kapinaites, palaidotų asmenų kapavietes, antkapius. Pačiame kapinių centre išsiskiria Jono Sniadeckio kapavietė. Šiaurinėje kapinių pusėje pastatytas juodo poliruoto akmens monumentas, kuriame iškaltas Balinskių šeimos genealoginis medis. O Kauno kolegijos docentas, biomedicinos mokslų daktaras Laimutis Januškevičius pristato Jašiūnų parką, jame augančius senus, galingus medžius. Šiuo metu parko teritorija sutvarkyta: parkas aptvertas, restauruoti pagrindiniai vartai, įrengtas didysis parteris, vaikų žaidimų aikštelė. Knygos sumanytoja, žurnalistė Aurelija Arlauskienė straipsnyje „Jašiūnų dvaro sodyba: istorija, architektūra, paveldas“ aprašo ne tik dvaro sodybos istoriją nuo XIX a. iki šių dienų, bet pateikia žinių apie XIX a. Jašiūnų miestelį. Supažindina su architekto, projektavusio Jašiūnų dvaro rūmus, Karolio Podčašinskio biografija, jo darbais. Pedagogas, kraštotyrininkas, Jašiūnų dvaro rūmų muziejaus direktorius Kazimež Karpič išsamiai pristato Jašiūnų dvarininkus ir jų palikuonis.
Leidinys gausiai iliustruotas Lietuvos archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomais paveikslais, fotografijomis, dokumentais, taip pat asmeninių archyvų nuotraukomis.
Knyga „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ šiemet buvo pristatyta Jašiūnų dvare ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.