Sveiki atvykę į „Vilnijos vartus“!

Šiandien minime 79-ąsias poetės Juditos Vaičiūnaitės gimimo metines

Vaičiūnaitė, Judita. Vaikystės veidrody. – Vilnius, 1996. Knygos viršelis

Vaičiūnaitė, Judita. Vaikystės veidrody. – Vilnius, 1996. Knygos viršelis

J. Vaičiūnaitės kūryboje ryški Vilniaus miesto tema. Ji poetizavo miesto gyvenimą. Miesto pasaulis poetei toks pat apgyvendintas, jaukus ir poetiškas kaip kitiems poetams kaimas. Eilėraščiuose atgyja Vilniaus senamiesčio kiemai, skersgatviai, bažnyčios, kavinės, interjerai, istorinės ir kitos miestui reikšmingos asmenybės („Vieninteliam miestui”, „Kanonas Barborai Radvilaitei”, eilėraščių ciklas „Vilniaus bažnyčios” „Senos fotografijos“ ir kt.).

Viename interviu ji yra sakiusi: „Atrodo, niekad nerašau specialiai apie Vilnių, bet taip jau savaime išeina, kad miestas, kuris kasdien gyvena už tavo Muziejaus gatvės [dabar − Vokiečių] lango, miestas, kuriame augini vaikus, rašai knygas, perki duoną, dirbi visus moteriškus namų darbus, vaikštai į koncertus, dailės parodas – tavo širdy ir kūryboje lyg paukštis nutūpęs…“.

Vaikystės atsiminimų knygoje „Vaikystės veidrody“ J. Vaičiūnaitė prisimena 1948-uosius metus, kai gyvendama Kaune lankydavosi pas Vilniuje gyvenusį dėdę. Didžiausią įspūdį jai paliko Šventos Kotrynos bažnyčia, sodelis prie jos. Šie įspūdžiai vėliau atgijo poetės parašytuose eilėraščiuose. Memuarinės prozos knygoje „Mabre viešbutis“ (Vilnius, 2009), skyriuje „Vilniaus reminiscencijos“ J. Vaičiūnaitė prisimena savo gyvenimą Vilniuje.

Naujienos