1829 m. J. I. Kraševskis apsigyveno Vilniuje. 1829–1830 m. Vilniaus universitete studijavo literatūrą ir istoriją. 1830 m. apkaltintas sukilimo rengimu, iki 1832 m. buvo kalinamas. 1833–1835 m. su pertraukomis gyveno Vilniuje ir Baltarusijoje. Gyvendamas Vilniuje, periodiniuose leidiniuose „Bójan“, „Znicz“, „Teka Wileńska“, „Linksmine“, „Biruta“ spausdino savo kūrybą, studijavo istorinius šaltinius ir rankraštynus bibliotekose ir archyvuose. Gyvendamas Ukrainoje, J. I. Kraševskis Vilniuje lenkų kalba leido istorijos, literatūros, meno ir filosofijos žurnalą „Athenaeum“, tapusį intelektualinio Vilniaus gyvenimo ašimi. 1841–1851 m. išėjo 66 žurnalo numeriai. Nuo 1855 m. dalyvavo Vilniaus archeologinės komisijos veikloje, tyrinėjo Vilnijos krašto archeologinius paminklus, pirmasis juos pristatė pasaulio mokslininkams tarptautiniuose Bolonijos ir Stokholmo kongresuose.
Apysakose „Improvizacijos mano draugams“, „Poetas ir pasaulis“, „Nepažįstamojo atsiminimai“, „Metamorfozės“ atsispindi paties J. I. Kraševskio įspūdžiai, patirti Vilniuje. „Apysakoje be pavadinimo“ rašytojas vieno herojaus lūpomis pasakoja apie savo pirmąsias dienas Vilniuje: „Pirmosiomis dienomis, kaip paprastai, buvo gausu rūpesčių ir susižavėjimo. Tarsi bijodamas ką nors prarasti, jis iš karto norėjo apžiūrėti visą Vilnių, jo paminklus, apylinkes ir įžymiąsias vietas. Su draugais įkopė į pilies kalną, prie stūksančių Aukštutinės pilies griuvėsių, į katedrą, prie Vytauto nežinomo kapo, ant Bekešo kalno, ant Barboros rūmų griuvėsių Neries pakrantėje, prie Aušros vartų… bėgiojo po bažnyčias, žavėjosi nuostabiais šio miesto vaizdais, kur kiekviena žemės pėda tūkstančiais atsiminimų pažymėta… Galva jam svaigo vien nuo minties, kad mindžioja vietas, kur praėjo tiek amžių, didvyrių, tautų, kur būta tiek polėkių ir pasiaukojimų“.
Rašytojo „Vilniaus prisiminimai (1830–1835)“ buvo spausdinami Lietuvos spaudoje.