Sveiki atvykę į „Vilnijos vartus“!

Šiandien minime lenkų istoriko, rašytojo, leidėjo Juzefo Ignaco Kraševskio 204-ąsias gimimo metines

Juzefas Ignacas Kraševskis. Nuotr. iš kn.: Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011, p. 210.

Juzefas Ignacas Kraševskis. Nuotr. iš kn.: Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011, p. 210.

1829 m. J. I. Kraševskis apsigyveno Vilniuje. 1829–1830 m. Vilniaus universitete studijavo literatūrą ir istoriją. 1830 m. apkaltintas sukilimo rengimu, iki 1832 m. buvo kalinamas. 1833–1835 m. su pertraukomis gyveno Vilniuje ir Baltarusijoje. Gyvendamas Vilniuje, periodiniuose leidiniuose „Bójan“, „Znicz“, „Teka Wileńska“, „Linksmine“, „Biruta“ spausdino savo kūrybą, studijavo istorinius šaltinius ir rankraštynus bibliotekose ir archyvuose. Gyvendamas Ukrainoje, J. I. Kraševskis Vilniuje lenkų kalba leido istorijos, literatūros, meno ir filosofijos žurnalą „Athenaeum“, tapusį intelektualinio Vilniaus gyvenimo ašimi. 1841–1851 m. išėjo 66 žurnalo numeriai. Nuo 1855 m. dalyvavo Vilniaus archeologinės komisijos veikloje, tyrinėjo Vilnijos krašto archeologinius paminklus, pirmasis juos pristatė pasaulio mokslininkams tarptautiniuose Bolonijos ir Stokholmo kongresuose.

Apysakose „Improvizacijos mano draugams“, „Poetas ir pasaulis“, „Nepažįstamojo atsiminimai“, „Metamorfozės“ atsispindi paties J. I. Kraševskio įspūdžiai, patirti Vilniuje. „Apysakoje be pavadinimo“ rašytojas vieno herojaus lūpomis pasakoja apie savo pirmąsias dienas Vilniuje: „Pirmosiomis dienomis, kaip paprastai, buvo gausu rūpesčių ir susižavėjimo. Tarsi bijodamas ką nors prarasti, jis iš karto norėjo apžiūrėti visą Vilnių, jo paminklus, apylinkes ir įžymiąsias vietas. Su draugais įkopė į pilies kalną, prie stūksančių Aukštutinės pilies griuvėsių, į katedrą, prie Vytauto nežinomo kapo, ant Bekešo kalno, ant Barboros rūmų griuvėsių Neries pakrantėje, prie Aušros vartų… bėgiojo po bažnyčias, žavėjosi nuostabiais šio miesto vaizdais, kur kiekviena žemės pėda tūkstančiais atsiminimų pažymėta… Galva jam svaigo vien nuo minties, kad mindžioja vietas, kur praėjo tiek amžių, didvyrių, tautų, kur būta tiek polėkių ir pasiaukojimų“.

Kraszewski, Józef Ignacy. Wilno od początków jego, do  roku 1750. T. 1. - Wilno, 1838. Knygos viršelis

Kraszewski, Józef Ignacy. Wilno od początków jego, do roku 1750. T. 1. – Wilno, 1838. Knygos viršelis

Rašytojo „Vilniaus prisiminimai (1830–1835)“ buvo spausdinami Lietuvos spaudoje.

J. I. Kraševskis išleido Vilniui skirtą istorinę monografiją lenkų kalba „Vilnius nuo pradžios iki 1750 m.“ („Wilno od początków jego do roku 1750“, 4 t., 1838–1842). Pirmajame monografijos tome pateikiama Vilniaus miesto geografinė apžvalga, rašoma apie lietuvių kilmę, lietuvių kalbą. Didžiausią tomo dalį sudaro Lietuvos kunigaikščių veiklos, susijusios su Vilniumi, aprašymas. Atskiruose knygos skyriuose rašoma apie Vilniaus gyventojų luomus, papročius, gyvenamuosius namus, pilis, teismus. Antrajame monografijos tome – miesto istorija iki 1750 m. Daug vietos skiriama Vilniaus katalikų bažnyčioms ir vienuolynams. Trečias tomas skirtas kitų religijų maldos namams ir dvasininkams, kitų tautybių Vilniaus gyventojams aprašyti. Supažindinama su miesto amatais, cechais, įvairiomis įstaigomis. Ketvirtajame monografijos tome aprašomos Vilniaus mokslo ir švietimo įstaigos, profesūra, studentai. Rašoma apie Vilniaus spaustuves, knygų leidybą, išspausdinta iki 1800 m. Vilniuje išleistų knygų bibliografija [2].

0 atsakymų

Naujienos