Vilnijos vartai

Laukelyje įrašykite paieškos žodį: ieškomos Vilniaus apskrities vietovės pavadinimą, ieškomo asmens pavardę ar kitą žodį. Žodžius (taip pat asmenvardžius) geriau trumpinti. Ieškant informacijos apie miestus, reikia rašyti ir žodį "miestas". Pvz., Šalčininkų miestas, Trakų miestas ir t. t.

Pasirinkite, ar norite ieškoti vietovės ar asmens visoje svetainėje, ar tik vienoje iš jos dalių. Jeigu pasirinksite vieną dalį, rezultatų sąraše gausite nuorodas tik į tos dalies informaciją.

Iškrentančiame meniu pasirinkite vieną Personalijos kategoriją, pvz. "Garbės piliečiai", "Įvairūs nominantai" ar kt. Taip pat būtina pasirinkti vietovę, o tada - konkrečią nominaciją, pvz., "Vilniaus garso" premija, "Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominacija" ar kt.

Ieškoti

Širvintų rajonas

Širvintų rajonas – vienas mažiausių Lietuvoje. Tai savitas kraštas, išsaugojęs įvairių epochų ir kultūrų palikimą. Rajonas yra Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje, prie Vilniaus-Rygos automagistralės, 50 km nuo Vilniaus. Ribojasi su Vilniaus, Kaišiadorių, Jonavos, Ukmergės, Molėtų rajonais ir Elektrėnų savivaldybe [16]. Visa pietvakarinė rajono riba vingiuoja palei Nerį. Šalia šios upės įsikūrusi garsioji Kernavė. Kai kurie istorikai mano, kad tai buvusi pirmoji Lietuvos sostinė. Rajone vyrauja plynaukštės, išvagotos Neries, Musės ir Širvintos upių [15].

Širvintos. – Vilnius, 2000. Knygos viršelis

Rajonas sudarytas 1950 metų birželio 20 dieną iš 32 apylinkių (31 jų priklausė Širvintų, 1 – Ukmergės apskričiai). Tuo metu rajono plotas buvo 808 kv. km. 1959 m. rajone gyveno 26 024, 1970 m. – 24 247 gyventojai. Centras - Širvintos. Iki 1953 m. rajonas priklausė Vilniaus sričiai. 1956 ir 1975 m. šiek tiek keitėsi ribos. 1962 m. Širvintų rajonas buvo panaikintas, jo teritorija prijungta prie Ukmergės rajono. 1965 m. vėl sudarytas iš 7 Ukmergės ir 1 Vilniaus rajono apylinkės [14].

Šiuo metu Širvintų rajono savivaldybės plotas - 90,6 tūkst. ha, iš jų 55, 73 % užima žemdirbystės plotai, 28,47 % - miškai, 2,42 % - vandenys, 2,09 % - miestai ir gyvenvietės, 2,09 % - pramonės įmonės ir keliai, 9,2 % – kitos paskirties plotai [15]. Rajono centras – Širvintos (rajoninio pavaldumo miestas). Rajone yra 8 seniūnijos (Alionių, Čiobiškio, Gelvonų, Jauniūnų, Kernavės, Musninkų, Širvintų, Zibalų), 6 miesteliai (Bagaslaviškis, Čiobiškis, Gelvonai, Kernavė, Musninkai, Zibalai), 485 kaimai [2, 15].

Statistikos departamento duomenimis, Širvintų rajone gyvena 19 367 žmonės, iš jų kaime – 12 259 (2008 m.) [18]. Gyventojų sudėtis pagal lytį: moterų – 53 %, vyrų – 47 % ; pagal tautybę: 86 % lietuvių, 11 % lenkų, 2 % rusų, 1 % kitų tautybių gyventojų [15]. Lietuvos valstybės istorijos archyve yra išlikęs 1897 m. visuotinio gyventojų surašymo Širvintų valsčiuje dokumentas, iš kurio matyti tuometinė situacija Širvintų krašte tautiniu požiūriu. Ji plačiai nagrinėjama J. Lebionkos straipsnyje [4].

Širvintų krašto gamta. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Savivaldybėje veikia: gimnazija, 2 vidurinės, 7 pagrindinės ir 1 pradinė mokykla, 11 pradinio ugdymo skyrių, 2 lopšeliai-darželiai, 3 darželiai, Meno, Sporto mokyklos, Švietimo centras, Pedagoginė psichologinė tarnyba, Švietimo aprūpinimo centras. Skaitytojus aptarnauja Širvintų rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir 20 filialų [17].

Gamta rajonui pašykštėjo derlingų žemių, bet atsidėkojo sukurdama daug gražių kampelių [6, 8]. Rajonas labiausiai garsėja didingais piliakalniais. Ypač plačiai žinomas pasaulio paveldo paminklas – Neries slėnyje esantis Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas su 5 piliakalniais. Mažiau garsūs - Mančiušėnų, Totoriškio ir kt. Rajone yra Alionių, Bartkuškio, Šešuolėlių, Lygiaraisčio telmologiniai (pelkių), Širvintos, Budelių kraštovaizdžio draustiniai, 5 parkai, 2 gamtos paminklai (Staškūniškio maumedis ir Dūdų akmuo su „Velnio pėda“) [5,12].

Širvintos: naujų galimybių kraštas. – Vilnius, 2006. Knygos viršelis

Rajone yra 50 archeologijos, 16 architektūros, 15 istorijos, 78 dailės paminklų, 18 dvarų ir dvaro sodybų ir kitų lankytinų objektų [3, 13].

Ryškesni rajono istorijos įvykiai (1920 m. kovos su lenkais, pokario partizanų judėjimas) aprašyti knygose bei straipsniuose [1, 9].

Rajone aktyvus etninės kultūros judėjimas. Folklorinių ansamblių dėka grįžta bendruomenių papročiai, tradicinės šventės. Vyksta Rytų Lietuvos armonikininkų šventė-varžytuvės, respublikinė kapelų šventė-varžytuvės. Didžiausia ir įspūdingiausia metų šventė Širvintų rajone – Derliaus diena [11].

Rajone gyvos liaudies meno tradicijos. Tautodailininkai ne tik kuria, bet patys aktyviai organizuoja parodas, šventes, muges [6, 18].

Širvintų kultūros centras buvo pripažintas geriausiai dirbančiu Vilniaus apskrityje [10].

Leidžiami 3 rajoniniai laikraščiai:

„Širvinta“ (išleidžiamas du kartus per savaitę, nuo 1989 m. bal. 1 d., nuo 1950 m. leista „Lenino vėliava“).

„Širvintų kraštas“ (išleidžiamas du kartus per savaitę, nuo 2006 m. bal. 15 d.).

„Krašto naujienos“ (savaitinis, nuo 2008 m. spalio 17 d.)

Nuo 2009 metų veikia internetinis dienraštis Širvintų krašto žmonėms "Intos žinios" www.intoszinios.lt (steigėjas ir direktorius - žurnalistas Pavel Kobak).

Vietos spaudoje apie rajoną daug rašo kraštotyrininkai Alfonsas Balsevičius, Elena Matukienė, Jadvyga Kisieliauskienė, Filomena Vaiciekauskienė.

Literatūra ir šaltiniai

1. Alekna, Viktoras. Ūžė žalia giria: sovietų prievarta ir laisvės kovos Širvintų rajone 1940-1953 m. – Vilnius, 1999. – 486 p., [2] p., [12] iliustr. lap.: iliustr.
2. Faktai ir skaičiai. Širvintų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2006-2008 [žiūrėta 2008- 11- 27].     Prieiga per internetą: <http://www.sirvintos.lt/index.php?id=955>.
3. Krupickas, Rimantas. Širvintijos paneriais. – Iliustr., žml. // Krupickas, Rimantas. Paskui rasos lašą: geografijos skaitiniai. – Kaunas, 2007. – P. 35-40.
4. Lebionka, Juozas. Polonizacijos procesas Širvintų krašte XIX a. antrojoje pusėje. – Lent. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos istorijos metraštis, 1997. - 1998, p. 164-177.
5. Lietuvos saugomos teritorijos: informacinis leidinys-žinynas. – [Kaunas], 2006, p. 37, 50-53, 65, 89.
6. Lučiūnas, Jonas. Peizažai: fotoalbumas. – [Vilnius], 2007. – 85, [3] p.: iliustr.
7. Netradiciniai verslai Širvintų rajone = Unconventional trades in Širvintos district / [Širvintų rajono savivaldybės administracija, Širvintų rajono turizmo ir verslo informacijos centras]. – [Vilnius], [2007]. –24 p.: iliustr., portr. – Gretut. tekstas liet., angl.
8. Po Širvintų kraštą: fotografijų albumas. – Vilnius, 2008. – 63 [1] p.: iliustr.
9. Širvintos. - Vilnius, 2000. – 768, [6] p.: iliustr., faks., gaid., žml.
10. Širvintos : naujų galimybių kraštas = Širvintos: the land of new potentials / [teksto autorė Jadvyga Barbaravičienė]. – Vilnius, 2006. - [26] p., įsk. virš.: iliustr., žml. - Gretut. tekstas liet., angl.
11. Širvintų kraštas = Širvintos region: aplankykite ir pažinkite mus. – [Kaunas], 2005. – 32 p.: iliustr., žml.
12. Širvintų krašto gamta. – Vilnius, 2003. – 47, [2] p.: įsk. virš.: iliustr.
13. Širvintų rajonas. – Iliustr., žml. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. -T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 267-301.
14. Širvintų rajonas. – Iliustr. // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. - T. 4, p. 207-208.
15. Širvintų rajonas. – Iliustr. // Tūkstantmečio knyga: pažintis su Lietuva. – Kaunas, 2000. - T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 250-263.
16. Širvintų rajono savivaldybė. Vikipedija: laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2008-12-08]. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0irvint%C5%B3_raj>.
17. Širvintų rajono savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2008-11-28]. Prieiga per internetą: <http://www.ssvb.puslapiai.lt/>.
18. Vilniaus apskritis = Vilnius county : [statistikos rinkinys]. – Vilnius, 2008, p. 11.
19. Нетрадиционные промыслы в Ширвинтском районе = Unkonventionelle Gewerbe im Landbezirk Širvintos. – [Vilnius], [2007]. – 24 p.: iliustr., portr. – Gretut. tekstas rus., vok.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2008; 2010.