Švenčionių rajono teritorija driekiasi šiauriniu Lietuvos pasieniu su Baltarusija: nuo Adutiškio miškų šiaurės rytų kampe iki Neries kilpų pietvakariuose. Šiauriniame pakraštyje kaimynai yra Ignalinos ir Utenos rajonai, vakaruose – Molėtų, pietvakariuose – Vilniaus. Rajono administracinis centras – Švenčionys. Nuo Švenčionių iki Vilniaus 84 km. [11].

Juodagalvis, Jonas. Švenčionių kraštas. - Vilnius, 1996. Knygos viršelis

XII-XIV a. Švenčionys ėmė kilti, kaip regiono centras ir buvo didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo dvaras, domenas. Augo, kaip stambi gyvenvietė, (kai kurie tyrinėtojai mano, jog) Švenčionys XIII-XIV a. buvo valsčiaus centras. 1485 m. jau vadinami miesteliu, o nuo 1565 m. čia buvo vieno iš trijų Ašmenos pavieto žemės teismų centras [6].

Po prisijungimo prie Rusijos 1812 m. Švenčionys įėjo į Vilniaus gubernijos sudėtį ir buvo svarbiausiu Užnėrio apskrities centru. 1919 m. buvo sudaryta Švenčionių apskritis, joje 21 valsčius ir 3 miestai: Švenčionys, Švenčionėliai, Pabradė [4].

Po Pirmo pasaulinio karo Švenčionių apskritis buvo čia bolševikų, čia lenkų, čia lietuvių valdžioje. Etnografiniu požiūriu Švenčionių apskritis, nors ir amžiais svetimų veikta, liko lietuviška. Visos okupacijos švenčioniškiams buvo labai skaudžios. Pačią Švenčionių apskritį okupantai panaikino ir 1950 m. birželio 20 d. įsteigė Švenčionių rajoną [6].

Švenčionių rajone, vieninteliame Lietuvoje, yra trys beveik vienodo dydžio miestai: Švenčionys, Švenčionėliai ir Pabradė. Kiekvienas jų turi savitą istoriją, saugo kultūros ir architektūros paminklus. Ateityje kiekvienas iš jų gali tapti naujo administracinio vieneto centru. Rajone yra 13 seniūnijų [11]. 

Švenčionių apskrities herbas, 1845 m.

Knygoje "Lietuvos heraldika" rašoma apie Švenčionių apskrities herbo istoriją, simbolių reikšmę: „Dvi žuvys atsirado Rusijos valdymo laikais, kai 1845 m. balandžio 6 d. imperatorius Nikolajus I Švenčionių apskričiai patvirtino herbą. Perkirsto skydo viršutiniame raudoname lauke buvo pavaizduotas raitelis - tuomet Vilniaus gubernijos herbas, apatiniame mėlyname lauke - dvi viena į kitą plaukiančios žuvys - seliavos. Raitelis pagal Rusijos heraldikos tradicijas turėjo rodyti Švenčionių administracinę priklausomybę, o dvi seliavos, - kad Švenčionių apskrityje, kaip tvirtinama herbo aprašyme, jų buvo gausu“ [15]. 

Kudaba, Česlovas. Švenčionių rajonas. – Vilnius, 1983. Knygos viršelis

Plačiau apie Švenčionių apskritį rašė Bronius Kviklys leidinyje „Mūsų Lietuva“, Jonas Juodagalvis „Švenčionių kraštas“. Apie Švenčionių krašto gamtą, geografines ypatybes, istorijos bruožus rašė Česlovas Kudaba leidinyje „Švenčionių rajonas“ [5].

Rajono senųjų šventviečių aprašymus rasime Vykinto Vaitkevičiaus „Senosios Lietuvos šventvietės“[16]. Čia ypatingas dėmesys skiriamas vietų lokalizacijai, tyrinėjimams, sakytinei tradicijai: padavimams, pasakojimams, tikėjimams.

Rajono teritorija: 169,2 tūkst. ha, iš jų 29,26% užima žemdirbystės plotai, 52,96% - miškai, 4,49% - vandenys, 1,6% - miestai ir gyvenvietės, 2,36% - pramonės įmonės ir keliai, 9,33% - kitos paskirties plotai [12].


2008 m. pradžioje Švenčionių rajone gyveno 30682 žmonės, [3] iš jų 58,4% miestuose, 41,6% kaimuose, 46,8% vyrų, 53,5% moterų , 47,4% lietuvių, 28,8% lenkų, 16,2% rusų, 5,5% baltarusių, 2,1% kitų tautybių gyventojų [3].

Švenčionių rajono savivaldybės apskaitoje yra 42 kultūros įstaigos: 21 biblioteka (iš jų trys miestuose), 15 kultūros centrų (iš jų trys miestuose), Nalšios muziejus ir jo filialas, turizmo informacijos centras. Krašte įsikūrusios katalikų, stačiatikių ir sentikių religinės bendruomenės [14]. Gausu nacionalinių, regioninių parkų, draustinių [13]. Rajonas išskirtinis miškingumu, saugomomis teritorijomis. Tą matome leidiniuose „Švenčionių krašto gamta“ [10], Barzdėnas J. „Labanoro girioje“ [2], „Lietuvos žemė“, „Lietuvos gamta: saugomos teritorijos“ [12],“Lietuvos nacionaliniai parkai“[1], Lietuvos saugomo teritorijos [7].

Verslas. Pagrindinės verlo šakos: medienos perdirbimo, siuvimo, duonos ir pyrago gaminių, konditerijos, medicinos pramonė, statyba ir statybinių medžiagų pramonė, miško gėrybių, vaistažolių rinkimas ir perdirbimas, žemės ūkio ir kaimo verslai, žuvies produktų gamyba, durpių gavyba ir perdirbimas, turizmas [16].

Nuo 1944 m. iki 1950 m. buvo leidžiamas laikraštis pavadinimu „Už tėvynę“. Nuo 1951 m. iki 1995 m. jis vadinosi „Žvaigždė“, nuo 1995 m. –  „Žeimenos krantai“.

Nuo 2000 m. laikraščio kolektyvas atsiskyrė ir bendrauja su skaitytojais  „Švenčionių krašte“ [7]. 1989-2007 m. buvo leidžiamas rajono Sąjūdžio mėnesinis laikraštis „Rytas“ (red. Stasys Tumėnas)[4].

Apie Švenčionių kraštą rašė iš čia kilęs kunigas Nikodemas Švogžlys-Milžinas. Mokytojai Stasys Kadzevičius, Teresė Pivoriūnaitė, Jonas Juodagalvis, Antanas Karmonas, Stefanas Gemburo, Izidorius Kazakevičius, Viktorija Lapėnienė - nenuilstantys kraštotyrininkai - surinko daug istorinės ir etnografinės medžiagos apie Švenčionijos praeitį. Nemažai kraštotyrinės medžiagos surinko istorikas Valdas Striužas, Petras Pauliukevičius. Nusipelniusi kraštotyrininkė, Švenčionių viešosios bibliotekos bibliografė Aldona Mikštienė per 40 m. surinko ir parengė daug kraštotyros darbų.

Nuo 1991 m. Vilniuje veikia Švenčionijos klubas, vienijantis sostinėje ir kai kuriose kitose vietovėse gyvenančius Švenčionių krašto žmones, kilusius iš buvusios Švenčionių apskrities. Vienas iš klubo tikslų - krašto etninės kultūros gaivinimas, krašto istorijos tyrinėjimas. Klubas organizuoja įvairius renginius, keliones, ekskursijas.

Literatūra ir šaltiniai

1. Aukštaitis, Julius. Aukštaitijos nacionalinis parkas. - Iliustr. // Aukštaitis, Julius. Lietuvos nacionaliniai parkai.- Vilnius, 1996. - P. 9-48.
2. Barzdėnas, Jonas. Labanoro girioje.- Kaunas, 2006. -  144 p.: iliustr.
3. Gyventojų skaičius Vilniaus apskrityje. Vilniaus teritorinė statistikos valdyba.  Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2005 [žiūrėta 2008-11-28]. Prieiga per internetą: <http://vilniustsv.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1881&PHPSESSID=29ddbf7ee1463ab489cc4c57aa389e9b>.
4. Juodagalvis, Jonas. Švenčionių kraštas. - Vilnius,  1996. - 174, [1] p.: iliustr.
5. Kudaba, Česlovas. Švenčionių rajonas. - Vilnius, 1983. – 84 p.: iliustr.
6. Kviklys, Bronius. Švenčionių apskritis. - Iliustr. // Kviklys, Bronius.  Mūsų Lietuva. - Vilnius, 1989. - T. 1, p. 669-752.
7. Lietuvos saugomos teritorijos: Informacinis leidinys-žinynas. - Kaunas, 2006. -  328 p.: iliustr.
8. Pauliukevičienė, Irena. Sveiki! Mes seniai pažįstami:[apie naujo laikraščio įsteigimą] // Švenčionių kraštas. - 2000, rugpj. 12, p. 1.
9. Švenčionių kraštas = Švenčionys region. - Vilnius, 1998. - [32] p. : iliustr. + 1 žml. (43 x 60 cm, sulankst į 21 x 15 cm). - Tekstas lygiagr. liet., angl.
10. Švenčionių krašto gamta: [albumas]. - Vilnius, 2004. - [95] p.: iliustr.
11. Švenčionių rajonas. - Iliustr. // Tūkstantmečio knyga.-  Kaunas, 1999. - T.1: Valstybė, p. 319.
12. Švenčionių rajono ekonominės ir verslo plėtros programa iki 2007 metų: informacinis leidinys. - Švenčionys, 2002. – 192 p.: lent., brėž.
13. Švenčionių rajono savivaldybė.- Iliustr. // Lietuvos gamta. - Kaunas, 2004. - Kn. 1: Saugomos teritorijos,  p. 226-231.
14. Švenčionių rajono savivaldybės 2007 metų veikla. - Švenčionys, [2008]. – 48 p. :iliustr.
15. Švenčionys: [apie buv. Švenčionių apskrities herbą] // Lietuvos heraldika . - Vilnius, 1998. - D. 1, p. 113-114.
16. Vaitkevičius, Vykintas. Švenčionių rajonas.- Iliustr., žemėl. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. - Vilnius, 2006, p. 280-317.
17. Vigelis, Vytautas. Unikalus gamtos grožio kraštas= The land of unique beauty. - Iliustr. //Business & exhibitions. - 2005, april., p. 26-29.

Parengė: Danutė Bučelienė ir Aldona Mikštienė (Švenčionių SVB), 2008