Trakų rajonas yra Lietuvos pietryčiuose. Rajono teritorija išsidėsčiusi tarp Trakų ir Aukštadvario aukštumų, kurios priklauso Didžiajai Baltijos aukštumai. Rajonas ribojasi su Vilniaus, Varėnos, Prienų rajonais bei Elektrėnų savivaldybe ir priklauso Vilniaus apskričiai [10].         

Trakų krašto istorijoje yra ryškūs keli periodai, apie kuriuos yra nemažai rašyta ir tyrinėta. Trakų kunigaikštystė (1345 – 1413) buvo laikoma beveik lygia su LDK ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse [4]. Trakų vaivadija (1413 – 1795) sudaryta vietoje Trakų kunigaikštystės. Tai buvo antroji pagal plotą ir rangą LDK vaivadija po Vilniaus vaivadijos. Jos branduolį sudarė Trakų apskritis – 26 valsčiai [3]. Trakų apskritis arba pavietas (1796 – 1950) buvo įkurti 1796 m. po trečiojo Žečpospolitos padalijimo. Carinės Rusijos laikais (1796 – 1915) sudarius gubernijas, Trakų apskritis buvo priskirta prie Vilniaus gubernijos [5]. Trakų rajonas (1950 – 2000) buvo sudarytas 1950 m. iš 32 buvusios Trakų apskrities apylinkių [3]. 1995 m. įsigaliojus ,,Vietos savivaldos įstatymui“ įsteigta Trakų rajono savivaldybė. Nuo 2000 m. pagal Lietuvos respublikos teritorijos administracinę reformą rajonas buvo reorganizuotas. Administracinį rajoną sudaro 8 seniūnijos (Aukštadvario, Grendavės, Lentvario, Onuškio, Paluknio, Rūdiškių, Trakų, Senųjų Trakų), 3 rajono miestai (Lentvaris, Trakai, Rūdiškės) ir 2 miesteliai (Aukštadvaris, Onuškis). 2008 m. Trakams suteiktas kurortinės teritorijos statusas [1]. Tai gerokai pakeis miesto gyvenimą, suteiks naujų galimybių svečiams ir turistams [7].

Trakų rajono herbas

Trakų žemės herbas išsirutuliojo iš Trakų kunigaikščių antspaudų. Jau XIV a. viduryje Kęstučio ir jo sūnaus Vytauto antspauduose vaizduojama šarvuoto kario figūra. Istorinis Trakų žemės herbas vienas seniausių ir gražiausių Lietuvos teritorinių simbolių. Atsiradęs Trakų kunigaikščio Kęstučio antspauduose XIV a. jis išliko iki 1795 m. t. y. net keturis šimtmečius. Siekiant jį išsaugoti kaip istorinę relikviją nutarta Trakų istorinį herbą palikti Trakų rajono savivaldybei, kuri yra vienintelė tikroji senosios heraldikos paveldėtoja. Atkurtą Trakų žemės istorinį herbą Trakų rajonui Lietuvos respublikos Prezidentas patvirtino 1998 m. vasario 5 d. [11].

Trakų rajono savivaldybė užima 1208 km². Trakų rajono savivaldybės gyventojų skaičius – 36128, iš jų mieste gyvena 19476, kaime –16652 žmonės (2005 m.). Gyventojų sudėtis pagal lytį: moterų – 19222, vyrų – 16913 [2].Gyventojų tautinė sudėtis: lietuvių – 52,9 % , rusų – 8,5 %, lenkų  – 33,1 %, baltarusių – 2,3 %, karaimų – 0,2 %, kitų tautybių – 1,3 %, nenurodė tautybės – 1,6 % [12].

Trakų krašto gamtos ir kultūros paveldas. – Vilnius, 2005. Knygos viršelis

Trakų rajonas – vienas ežeringiausių rajonų Lietuvoje. Čia tyvuliuoja per du šimtus ežerų ir keturiolika tvenkinių. Didžiausi ežerai yra Galvės (361 ha), Vilkokšnio (336 ha), Skaisčio (285 ha), taip pat poilsiautojų pamėgta Akmena (270 ha). Giliausia Galvės ežero vieta yra 46,7 m. Ypač ežeringa pietvakarinė rajono dalis – čia išsidėstęs Aukštadvario ežerynas. Šioje teritorijoje telkiasi per 40 vienas už kitą įdomesnių ir patrauklesnių ežerų. Pietine rajono dalimi teka Merkys, šiaurine – Neris, vakarine – Verknė, centrine – Strėva ir Bražuolė. Upės yra sraunios ir vandeningos. Rajone plėtojamas turizmas, miškininkystė, privatus žemės ūkis. Daugiausia turistams skirtų poilsiaviečių ir sodybų sutelkta – Trakuose ir Aukštadvaryje [10]. Trakų rajono kultūros ir gamtos vertybėms saugoti ir puoselėti įsteigti keli parkai: Aukštadvario regioninis parkas, Trakų istorinis nacionalinis parkas ir dalis Neries regioninio parko [6]. Aukštadvario regioninis parkas įsteigtas 1992 m., jo plotas 17 032 ha. Saugomos teritorijos tinklą sudaro: 1 gamtinis rezervatas (Mergiškių), 7 kraštovaizdžio draustiniai (Mergiškių, Saloviškių, Spindžiaus, Strėvos, Verknės aukštupio, Verknės, Vilkokšnio), 4 hidrografiniai draustiniai (Antakmenių, Strėvos, Tabaliukų, Verniejaus), 1 botaninis draustinis (Skrebio), 1 botaninis – zoologinis draustinis (Verknės), 1 archeologinis draustinis (Mošos), 1 urbanistinis draustinis (Aukštadvario) [6].

Trakų istorinis nacionalinis parkas – UNESCO Pasaulio paveldo sąrašuose. – Kaunas, 2003. Knygos viršelis

Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas 1991 m., jo plotas 8 150 ha, rezervatai užima 42,0 ha, draustiniai – 393,0 ha. Tai vienintelis istorinis nacionalinis parkas Lietuvoje. Nuo 1998 metų Trakų istorinį nacionalinį parką globoja Lietuvos respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Trakų istorinio nacionalinio parko tinklą sudaro: 2 kultūriniai rezervatai (Trakų salos ir pusiasalio pilių, Senųjų Trakų piliavietės), 1 archeologinis draustinis (Senųjų Trakų), 1 urbanistinis draustinis (Trakų senamiesčio), 1 kraštovaizdžio architektūros (Užutrakio parkas), 2 architektūros draustiniai (Senųjų Trakų kaimo, Varnikėlių ir Serapiniškių kaimų), 1 kraštovaizdžio draustinis (Kudrionių), 3 hidrografiniai draustiniai (Galvės ir Akmenos ežerų, Bražuolės upelio aukštupio), 1 botaninis – zoologinis draustinis (Varnikų), 1 ornitologinis draustinis (Plomėnų) [6].Neries regioninis parkas įsteigtas 1992 m., jo plotas 10 524 ha. Trakų rajonui priklauso tik 1 - Bražuolės botaninis draustinis [6]. Trakų istorinis nacionalinis parkas šiuo metu yra vienintelis Europoje tokio tipo – istorinis nacionalinis parkas. Jis yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą [9]. Nedidelėje teritorijoje yra sukauptas milžiniškas Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo potencialas. Tai didžiulis turistinis resursas ir bazė turizmo plėtrai juo labiau, kad Trakų istorinio nacionalinio parko vertybės yra visai šalia didžiausio ir dinamiškiausiai besiplėtojančio Lietuvos miesto – sostinės Vilniaus [9].

Skaitytojus aptarnauja Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2 miesto filialai ir 15 kaimo filialų [13].

Trakų rajone leidžiami du rajoniniai laikraščiai:

nuo 1989 m. – ,,Galvė“ (ne kartą keitusi pavadinimus: 1943 m. – ,,Partizanų šūkis“, 1944 m. – ,,Trakiečių šūkis“, 1950 – 1962 m. – ,,Pergalės vėliava“, 1963 – 1989 m. – ,,Spartuolis“).

Antrasis rajono laikraštis - nuo 1988 m. leidžiamas ,,Trakų žemė“. Abu laikraščiai yra savaitraščiai [8].


Trakų rajone paminėtini šie kraštotyrininkai. Tai Trakų  viešosios bibliotekos buvusi bibliografijos–inormacijos skyriaus vedėja Jadvyga Kulikienė , kuri už publikacijas knygnešystės ir daraktorystės tema 1992m. pripažinta Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos kraštotyrinio–publicistinio S. Gimžausko konkurso nugalėtoja ir apdovanota P. Skorinos medaliu. Tiltų kaimo filialo išskirtinis bruožas – kraštotyros veikla.Filialo vedėjai Elenai Žilinskienei už kraštotyros darbą ,,Tiltų kaimo istorija XVIII–XX a.'' suteiktas Garbės kraštotyrininkės vardas (2000m., Lietuvos Respublikos kraštotyros draugijos X suvažiavime). Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinėje mokykloje veikia kraštotyros muziejus ir jaunųjų kraštotyrininkų būrelis, kuriems vadovauja lietuvių kalbos mokytojas Jonas Mišeikis. Kraštotyros būrelis periodiškai leidžia leidinėlį ,,Lietuva – tai aš ir Trakai''.

Literatūra ir šaltiniai

Parengė: Julija Pulokienė (Trakų SVB), 2008