Jurgis Šlapelis

Jurgis Šlapelis. Nuotr. iš kn.: Žukas, Vladas. Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje. – Vilnius, 2000, p. 330.

Jurgis Šlapelis. Nuotr. iš kn.: Žukas, Vladas. Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje. – Vilnius, 2000, p. 330.

1891 m. įstojo į Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją. Dalyvavo lietuvių moksleivių visuomeninėje veikloje, priklausė slaptai „Kūdikio“ draugijai. Už atsisakymą prieš pamokas melstis rusiškai buvo pašalintas iš gimnazijos. 1897 m. įstojo į Maskvos universiteto medicinos fakultetą. Nuo 1904 m. gyveno Vilniuje, į Maskvą vykdavo tik egzaminų laikyti. J. Šlapelis dalyvavo 1905 m. vykusiame Didžiajame Vilniaus Seime. 1906 m., jau baigęs universitetą ir vedęs, kartu su žmona Marija Piaseckaite-Šlapeliene įsteigė Vilniuje lietuvišką knygyną, leido ir platino knygas. 19071914 m. redagavo Juškų žodyno III tomą, padėjo J. Jablonskiui rinkti medžiagą lietuvių kalbos gramatikai [6, 7].
Per Pirmąjį pasaulinį karą dirbo gydytoju Rusijos kariuomenėje. J. Šlapelį ypač domino lietuvių kalba. 1921-1932 m. mokytojavo Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje, dėstė lietuvių ir lotynų kalbas, Lietuvos istoriją. Su mokiniais rinko Vilniaus krašto tautosaką, žodžius, mokė jaunimą taisyklingai kalbėti ir rašyti gimtąja kalba. Nuo 1927 m. buvo vienintelis lietuvis Vilniaus miesto taryboje. Įsitraukė į „Lietuvių mokslo draugijos veiklą“, buvo jos narys, vėliau išrinktas pirmininku [5, 6]. J. Šlapelis palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse. Iš pradžių ant jo kapo buvo pastatytas ąžuolinis kryžius-koplytėlė, o 1979 m. naują antkapinį paminklą iš akmens Jurgiui Šlapeliui ir Marijai Šlapelienei sukūrė skulptorius Antanas Kmieliauskas [2, 3].

Reikšmingas J. Šlapelio veiklos baras buvo žodynų rengimas ir leidimas. Per visą savo gyvenimą jis sukaupė didžiulę lietuvių kalbos žodyno kartoteką, kurioje pavyzdžiai buvo sukirčiuoti. Jo sudarytas ir 1938 m. išleistas „Kirčiuotas lenkiškas lietuvių kalbos žodynas“ ypač plačiai buvo naudojamas Lietuvai atgavus Vilnių [3, 7]. Su Jeronimu Raliu išvertė ir išleido D. Defo ir H. Bičer-Stou romanų.

Marija and Jurgis Šlapelis house-museum. – Vilnius, 2012. Knygos viršelis

Marija and Jurgis Šlapelis house-museum. – Vilnius, 2012. Knygos viršelis

Apie J. Šlapelį, jo darbą lietuvių knygyne rašoma Vlado Žuko knygoje „Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje“ [8], leidinyje „Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Šlapeliai: [mokslinės konferencijos medžiaga, 2016, Vilnius“ (Vilnius, 2019). Leidinį sudarė Alma Lapinskienė ir Jolanta Paškevičienė. Informacijos apie J. Šlapelį yra Nastazijos Kairiūkštytės ir Almos Gudonytės knygoje „Lietuvybės kovų verpetuose: Vilniaus ir Seinų kraštai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“ (Vilnius, 2009), kalbininkų Aloyzo Vidugirio [6] ir Zigmo Zinkevičiaus straipsniuose [7], dukters Gražutės Šlapelytės atsiminimuose [3], kitose publikacijose. Apie Jurgio ir Marijos Šlapelių šeimą rašoma gidės Liudos Matonienės knygoje „Vilnius: meilės stotelės: romantiškasis miesto žemėlapis“ (Vilnius, 2017).

1991 m. M. ir J. Šlapelių name Vilniuje (Pilies 40, Senamiesčio seniūnija), kurį jie nusipirko 1926 m., buvo įkurtas Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. 1994 m. buvo atidaryta muziejaus ekspozicija  [4, 8, 9].

1976 m. ant namo Pilies g. 40, kur gyveno M. ir J. Šlapelių šeima, buvo atidengta memorialinė lenta J. Šlapeliui [1].

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja Zina Daugėlaitė yra parengusi Jurgio Šlapelio biobibliografiją (žr. adresu).

Literatūra ir šaltiniai

1. Atidengta memorialinė lenta: [J. Šlapeliui, Pilies 40]. – Iliustr. // Vakarinės naujienos. – 1976, bal. 20.
2. Girininkienė, Vida. Visuomenės veikėjų Marijos ir Jurgio Šlapelių antkapinis paminklas. – Nuotr. // Girininkienė, Vida. Vilniaus kapinės. – Vilnius, [2004]. – P. 84.
3. Šlapelytė, Gražutė. Daktaras Jurgis Šlapelis; Vilniaus lituanistas; Prisimenant kalbininką lituanistą dr. Jurgį Šlapelį. – Iliustr. // Šlapelytė, Gražutė. Vilnijos atgarsiai. – Vilnius, 2004. – P. 33-47.
4. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejus [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017-06-23]. Prieiga per internetą: <http://www.muziejai.lt/vilnius/Slapeliu_muziejus.htm>.
5. Umbražiūnas, Kazimieras. Kultūros veikėjas, kalbininkas Jurgis Šlapelis : [100-ųjų gimimo metinių proga] // Kraštotyra. – Kn. 9, d. 2 (1979), p. 87-91.
6. Vidugiris, Aloyzas. Šakoto talento vilniškis: J. Šlapeliui – 125 m // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 4, p. 13-14.
7. Zinkevičius, Zigmas. Jurgis Šlapelis // Zinkevičius, Zigmas. Rinktiniai straipsniai. – Vilnius, 2002. – T. 3, p. 573-577.
8. Žukas, Vladas. Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje. – Vilnius, 2000.  – 463, [1] p., [8] iliustr. lap.
9. Marija and Jurgis Šlapelis House-museum: texts  by Vida Girininkienė, Jolanta Paškevičienė and Danguolė Žemaitytė, 2012]. – 22 p.: iliustr., portr.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2009; 2017

Dalintis straipsniu: