Jūratė Stauskaitė

Jūratė Stauskaitė. Nuotr. iš kn.: Lukošiūnaitė-Malcienė, Leokadija. Dusetiškiai. – Utena, 2003, p. 100.

Jūratė Stauskaitė. Nuotr. iš kn.: Lukošiūnaitė-Malcienė, Leokadija. Dusetiškiai. – Utena, 2003, p. 100.

Baigė Kauno 7-ąją vidurinę mokyklą. 1965–1971 m.  mokėsi Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) ir įsigijo grafikės specialybę [4, 5]. 1991 m. prie Vilniaus mokytojų namų įkūrė privačią vaikų ir jaunimo dailės mokyklą, kuriai vadovauja. Mokykla dirba kaip dailės ir meno pažinimo papildomo ugdymo privati institucija, puoselėjanti originalią „asmenybės ugdymo menu” idėją [5].

J. Stauskaitė dirba grafikos, akvarelės, scenografijos, knygų iliustravimo srityje, rašo straipsnius spaudoje, bendradarbiauja radijuje ir televizijoje. Dalyvauja tarptautinėse konferencijose dailės ir meno terapijos temomis. 2006 m. išleido pokalbių knygą „13×13: trylika klausimų trylikai vyrų“. Parengė dailės metodikos knygą „Atvira pažinimo erdvė: Jūratės Stauskaitės Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla: dvidešimties metų patirtis” (Vilnius, 2011), skirtą įkurtos mokyklos 20-ties metų jubiliejui.
Menininkė – aktyvi parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvė. Surengė personalines parodas Norvegijoje, Belgijoje, Graikijoje, Kanadoje. Dalyvavo tarptautinėse grafikos parodose. Jos kūrinių yra įsigiję garsiausi Lietuvos ir pasaulio muziejai [3, 4, 5].

J. Stauskaitė yra apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto Didžiojo ordinu už nuopelnus Lietuvai (2003 m., vėliau grąžino šį apdovanojimą į Prezidentūrą kaip protesto ženklą prieš tuometinį prezidentą Rolandą Paksą) [1]. 2011 m. įteikta Vyriausybės  kultūros ir meno premija.

2001 m. už nuopelnus švietimui buvo apdovanota Vilniaus miesto Šv. Kristoforo statulėle [2]. Dailininkė dėkojo komisijai už drąsą skirti apdovanojimą ne privačiai ir bendro lavinimo, o dailės mokyklai.

Dailininkė sakosi turinti ketverius namus, vieni jų – Užupyje. Viename interviu ji yra sakiusi: „Aš ten taip pailsiu, tiek sukaupiu energijos. O jeigu neturiu laiko į Užupį net užbėgti, užtenka įsivaizduoti, prisiminti tą visiškai privačią erdvę, ir atsigaunu vien žinojimu, kad tokia vieta yra“ [1].

Jūratė Stauskaitė. Esu : gyvenimo aprašymas, kūrinių reprodukcijos, straipsniai, bibliografijos rodyklė . – Vilnius, 2015. Knygos virš.

Apie J. Stauskaitę rašoma knygose „Asmenybės“ [4], Leokadijos Lukošiūnaitės-Malcienės  „Dusetiškiai“ [3], Jurgos Ivanauskaitės „Švelnūs tardymai: [interviu]“ (Vilnius, 2005), periodikoje. Yra informacijos internete.

2016 m. Lietuvos mokslų  akademijos Vrublevskių biblioteka išleido leidinį „Jūratė Stauskaitė. Esu: gyvenimo aprašymas, kūrinių reprodukcijos, straipsniai, bibliografijos rodyklė“ [6]. Knygos sudarytoja – Bronislava Kisielienė.   Šis leidinys – tai Lietuvos kultūros tarybos remtas projektas. Knygoje pateikiama J. Stauskaitės autobiografija. Spausdinami kolegų, menotyrininkų, bičiulių (Vytauto Kalinausko, Vinco Kisarausko, Gražinos Kliaugienės, Vandos Juknaitės, Jūratės Baranovos) straipsniai apie menininkės kūrybą, taip pat jos pačios dailės kritikos ir eseistiniai rašiniai. Nurodomos svarbiausios gyvenimo datos, yra dailės darbų parodų sąrašas.
Leidinyje pateikiama informacijos apie žinomos grafikės, dailės mokyklos vadovės, vadovėlių sudarytojos ir bendraautorės, kultūrologinių straipsnių ir esė autorės, televizijos laidų vedėjos, daugelio idėjų ir renginių apipavidalintojos veiklą.
Bibliografijos rodyklė apima dailininkės meninės, kultūrinės, publicistinės ir visuomeninės veiklos laikotarpį nuo 1965 iki 2016 m.  Suregistruoti dailininkės rašto (knygos, straipsniai, pokalbiai) bei dailės darbai (grafika, piešiniai, akvarelė, tapyba, scenografija, ekslibrisai, knygų iliustracijos), parodų katalogai, reprodukcijos spaudoje ir gausi literatūra apie Jūratę Stauskaitę. Yra asmenvardžių rodyklė. Leidinys iliustruotas menininkės asmeninėmis nuotraukomis ir kūrinių reprodukcijomis.

Literatūra ir šaltiniai

1. Jazukevičiūtė, Dalia. Moteris, kuri renkasi pati. – Portr., iliustr. // Veidas. – 2005, Nr. 5 (vas. 3), p. 52-54.
2. Kuizinaitė, Milda. Šv. Kristoforai – už drąsą, kūrybą, verslą. – Portr. // Lietuvos rytas. – 2002, saus. 3 (Nr. 1), priedas Sostinė”, p. 4.
3. Lukošiūnaitė-Malcienė, Leokadija. Jūratė Stauskaitė. – Iliustr. // Lukošiūnaitė-Malcienė, Leokadija. Dusetiškiai. – Utena, 2003. – P. 100-105.
4. Stauskaitė Jūratė. – Portr. // Asmenybės. 1990-2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 1002-1003.
5. Jūratė Stauskaitė [interaktyvus]. 1991-2017 [žiūrėta 2017- 06-05]. Prieiga per internetą: <http://www.dailesmokykla.lt/destytojai/jurate-stauskaite/>.
6. Jūratė Stauskaitė. Esu: gyvenimo aprašymas, kūrinių reprodukcijos, straipsniai, bibliografijos rodyklė. – Vilnius,  [2016]. – 190, [1] p.: iliustr., faks., portr.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2009; 2017

Dalintis straipsniu: