Abdonas Lietuvninkas

Lietuvninkas Abdonas. Nuotr. iš kn.: Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011, p. 244.

Lietuvninkas Abdonas. Nuotr. iš kn.: Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011, p. 244.

Gimė ūkininkų šeimoje. Vienoje iš Kauno gimnazijų smuikavo, pūtė triūbą orkestre, dainavo chore. Kurį laiką studijavo lygiagrečiai: smuiką Kauno konservatorijoje, mechaniką – Kauno universitete. Dėl karo studijos užsitęsė. 1943 m. naciams uždarius Konservatoriją, Kauno radiofono orkestre pūtė valtorną, paskui griežė smuiku, o Konservatorijai vėl pradėjus veikti, tęsė smuiko studijas [1]. Kai kompozitorius Aleksandras Kačanauskas pasiūlė A. Lietuvninkui mokytis dainavimo meno, šis tapo tenoro Juozo Babravičiaus klasės studentu: „per 1945 metų pavasario sesijos egzaminą išgirdęs, kaip A. Lietuvninkas solfedžiuoja: patarė būtinai mokytis solfedžiuoti“ [4]. Didelį įspūdį A. Lietuvninkas paliko ir garsiam Kauno medikui profesoriui Vladui Lašui. Tikrinant solisto plaučius, neišlaikė aparatūra – ji sugedo [4]. 1948 m. teatrui persikėlus į Vilnių, o netrukus Kauno ir Vilniaus konservatorijoms susijungus į Valstybinę konservatoriją Vilniuje, A. Lietuvninkas perėjo į Petro Olekos dainavimo klasę, kurią baigė 1949 m. [3]. 1945–1948 m. mokėsi Kauno, 1949–1950 m. – Lietuvos konservatorijose. 1947–1948 m. buvo Kauno valstybinio teatro, 1949–1950 m. Lietuvos filharmonijos, 1950–1988 m. Operos ir baleto teatro solistas. 1960–1970 m. dėstė Vilniaus pedagogikos institute, 1970–1982 m. – Lietuvos konservatorijoje [6]. Su scena atsisveikino 1987 m. rugsėjo 6 d. „Rigoleto“ spektakliu, kuriame atliko 2 vaidmenis: Monteronės ir Sparafučilės [4]. A. Lietuvninkas mirė 1994 m. gegužės 30 d. Vilniuje [5].

1951 m. Pasauliniame jaunimo ir studentų festivalyje Berlyne laimėjo trečią vietą. Iš Lietuvos važiavo trise, kartu su Elena Saulevičiūte ir Jonu Stasiūnu. Tačiau tik A. Lietuvninkui, įveikusiam apie 600 varžovų, pavyko laimėti 3 vietą: „trečioji vieta jam teko už puikiai atliktą Don Bazilijaus ariją iš Gioacchino Rossini operos „Sevilijos kirpėjas“ [4: 14]. Jis yra pirmasis sovietinių laikų lietuvis, tapęs tarptautinio vokalistų konkurso laureatu. Gastroliavo Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Suomijoje ir kitur. Sukūrė apie 60 vaidmenų: Greminas („Eugenijus Oneginas“), Pimenas ir Varlamas („Borisas Godunovas“), Galickis („Kunigaikštis Igoris“), Inkvizitorius („Don Karlas“), Monteronė ir Sparafučilė („Rigoletas“), Mefistofelis („Faustas“) ir kt. [2, 6]. A. Lietuvninkas dainavo ir visose lietuviškose operose, kurių septintajame-aštuntajame dešimtmečiuose kompozitoriai nemažai parašė, o teatras pastatė, pvz., Slunkius („Kristijonas“) [7: 5]. Minint 90-ąsias A. Lietuvninko gimimo metines, buvo išleista jo įdainuotų operos arijų CD plokštelė „Maestro basso profondo: Abdonas Lietuvninkas 1921–1994“.

Apie Abdoną Lietuvninką rašoma muzikologų Jono Bruverio knygoje „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“ (Vilnius, 2006) ir Vaclovo Juodpusio „Tai buvo…“ [3], taip pat „Lietuvių teatro istorijoje“ (2006 m., 3 kn.), Antano Rimvydo Čaplinsko  „Vilniaus Atminimo knygoje“ [2], įvairaus laikotarpio enciklopedijose, periodikoje, internete.

Vilniuje, ant namo Vasario 16-osios g. 13 (Naujamiesčio seniūnija), buvo atidengta memorialinė lenta, skirta Abdonui Lietuvninkui [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bruveris, Jonas. Elegantiškas dainius. – Iliustr. // Dienovidis. – 1996, bal. 19, p. 11.
2. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Lietuvninkas Abdonas. – Portr., iliustr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus Atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vinius, 2011. – P. 241.
3. Juodpusis, Vaclovas. Abdonas Lietuvninkas. – Portr. // Juodpusis, Vaclovas. Tai buvo… : muzikinės kultūros atspindžiai. – Vilnius, 2008. – P. 432–433.
4. Musteikis, Audrius. A. Lietuvninkas. „Elgtis kitaip neleidžia pavardė“ [apie Abdoną Lietuvninką]. – Iliustr., portr. // Lietuvos žinios. – 2011, bal. 18, p. 14–15; Prieiga per internetą: <http://lzinios.lt/lzinios/zmones/a-lietuvninkas-elgtis-kitaip-neleidzia-pavarde/149072>.
5. Operos solisto Abdono Lietuvninko atminimui / [parengė] Eglė Ulienė. –  Portr.., iliustr. – Aut.: Margarita Dvarionaitė, Alvydas Andrėnas, Aldona Lietuvninkaitė-Andrėnienė,  Virgilijus Noreika, Irena Jasiūnaitė, Viktoras Gerulaitis, Nijolė Lietuvninkienė, Abdonas Lietuvninkas. // Bravissimo. – 2011, Nr. 5/6 (rugsėjis/spalis), p. 22-24.
6. Vainauskienė, Tamara. Lietuvninkas Abdonas. – Portr. // Muzikos enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 2, p. 289.
7. Vyliūtė, Jūratė. „Eina muzikantas, eina su daina…“: (prisiminus A. Lietuvninką, 1921–1994). – Portr. // Muzikos barai. – 1996, Nr. 7, p.4–5.

Parengė: Giedrė Narbutaitė (VAVB), 2013

Dalintis straipsniu: