Abraomas Suckeveris

Abraomas Suckeveris. Nuotr. iš kn.: Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011, p. 389.

Abraomas Suckeveris. Nuotr. iš kn.: Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011, p. 389.

A. Suckeveris užaugo chasidiškojo judėjimo šalininkų rabinų šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais Suckeverių šeima kartu su kitais Lietuvos žydais buvo ištremta į Omską, į Rusijos imperijos valdomą Sibirą. 1920 m. apsigyveno Lietuvoje, Vilniuje. 1927 m. pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius jidiš kalba. 1935 m. A. Suckeveris buvo pakviestas rašyti mėnesiniam žurnalui „In Zikh“. 1941–1943 m. buvo kalinamas Vilniaus gete. 1943–1944 m. su kalinių grupe išsiveržęs iš geto, kovojo sovietinių partizanų dalinyje Naročiaus apylinkėse. 1944 m. Justo Paleckio rūpesčiu specialiu kariniu lėktuvu per fronto liniją buvo nugabentas į Maskvą (Rusija). A. Suckeveris tapo Žydų antifašistinio komiteto nariu, aktyviai dalyvavo antinacistinėje veikloje. 1946 m. vasarį Niurnbergo procese liudijo apie žydų tautos naikinimą Vilniuje. Po Antrojo pasaulinio karo kaip prieškario Lenkijos pilietis gavo teisę išvykti iš Sovietų Sąjungos. Po 1946 m. kurį laiką gyveno Lenkijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje. 1946 m. Bazelyje dalyvavo sionistų kongrese. Nuo 1947 m. iki gyvenimo pabaigos gyveno Tel Avive (Izraelis). Atvykęs į Izraelį dalyvavo Nepriklausomybės kare bei mūšiuose Negevo dykumoje. Buvo karo korespondentas. 1949 m. tapo didžiausio literatūros žurnalo jidiš kalba „Di goldene keit“ („Auksinė grandinė“) redaktoriumi, tęsė poezijos jidiš kalba rašymo ir leidimo tradicijas. 1966 m. A. Suckeveris už savo kūrybą buvo iškeltas kandidatu Nobelio premijai gauti. Tačiau politinė konjunktūra nulėmė, kad premijuotas būtų hebrajų kalba rašantis autorius – premija atiteko prozininkui Šmueliui Agnonui. 1969 m. už literatūrinę veiklą buvo apdovanotas Iciko Mangero premija, 1976 m. – Vyriausybės vadovo premija. 1985 m. rašytojas buvo apdovanotas Izraelio prizu, prestižiškiausiu šalies apdovanojimu. 2008 m. vasario 16 dieną Lietuvos Nepriklausomybės dienos proga prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo A. Suckeverį valstybiniu apdovanojimu – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Sulaukęs pasaulinio pripažinimo, rašytojas mirė 2010 m. sausio 20 d. Tel Avive [1, 7, 9].

A. Suckeveris – vienas žymiausių XX a. žydų poetų, rašęs jidiš kalba. Išleido poezijos rinkinius „Dainos“ („Lider“, 1937), „Miškas“ („Valdiks“, 1940), „Ugnies vežime“ („In fajer vogn“, 1952), „Sibiras“ („Sibir“, 1953), „Odė balandžiui“ („Ode cu der toib“, 1955), „Sinajaus dykumoje“ („In Midbor Sinaj“, 1956), „Dvasios žemė“ („Gaistike erd“, 1961), „Keturkampės raidės ir ženklai“ („Firkantike oisies un mafsim“, 1968), „Laiko veidai“ (1970), „Dainos iš dienoraščio“ („Lider fun togbukh“, 1981). Nemaža A. Suckeverio eilėraščių išversta į hebrajų, anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, rusų bei kitas pasaulio kalbas. Į lenkų kalbą A. Suckeverio eilių yra išvertęs Česlavas Milošas – abu poetus siejo Vilniaus tema ir ilgametė draugystė. A. Suckeveris parašė prozos knygas „Žaliasis akvariumas“ (1953–1954), „Mesijo dienoraštis“ (1970–1974). Į lietuvių kalbą yra išversta A. Suckeverio atsiminimų knyga „Iš Vilniaus geto“ [7], pasakojimų rinkinys „Žaliasis akvariumas“ (2013) [1, 4]. 2020 m. pradžioje Vilniaus žydų viešosios bibliotekos labdaros ir paramos fondas su Kultūros tarybos ir privačių rėmėjų pagalba išleido Avromo Sutzkeverio eilėraščių lietuvių kalba rinktinę „Kapo vaikas“, kuri buvo pristatyta Knygų mugėje.

Kac, Daniel. Wilno Jerozolimą było: rzecz o Abrahamie Sutzkeverze. – Sejny, 2004. Knygos viršelis

Kac, Daniel. Wilno Jerozolimą było: rzecz o Abrahamie Sutzkeverze. – Sejny, 2004. Knygos viršelis

Lietuvių kalba išleistos monografijos, skirtos A. Suckeveriui, kol kas nėra. Apie poeto gyvenimą ir kūrybinę veiklą galima paskaityti istoriko, politologo, socialinių mokslų daktaro Šarūno Liekio įžanginį straipsnį A. Suckeverio atsiminimų knygoje „Iš Vilniaus geto“ [7]. Apie A. Suckeverį rašoma „XX a. Lietuvos žydų enciklopediniame žinyne“ [1], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [4], inžinieriaus energetiko, istoriko Antano Rimvydo Čaplinsko leidinyje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ [2], knygoje „Atminties dienos“ (Vilnius, 1995) ir kt. Yra informacijos periodikoje, internete. 2004 m. Seinuose (Lenkija) išleista Danieliaus Kaco knyga lenkų kalba „Wilno Jerozolimą było: rzecz o Abrahamie Sutzkeverze“ [8].

1920–1943 m. A. Suckeveris gyveno Vilniuje. Čia baigė Šnipiškių pradinę žydų mokyklą, vėliau mokėsi žydų-lenkų gimnazijoje. Vilniaus universitete studijavo literatūrą. Nuo 1930 m. buvo žydų rašytojų ir dailininkų grupės „Jung Vilne“ („Jaunasis Vilnius“) narys. 1940–1941 m. dirbo Vilniaus radijuje, su siaubu stebėjo kaip sovietų valdžia uždaro žydų švietimo, kultūros įstaigas. 1941–1943 m. buvo kalinamas Vilniaus gete. Nacių priverstas atrinkti JIVO ir M. Strašūno bibliotekos vertingiausius rankraščius ir knygas, skirtas išsiųsti į Vokietiją, A. Suckeveris išgelbėjo daug Vilniaus ir visos Lietuvos žydų paveldo paminklų. Jo pastangomis išliko ir Žydų mokslinio instituto JIVO rankraščių, knygų ir dokumentų rinkiniai. Taip pat pavyko išsaugoti Marko Antokolskio skulptūras ir Iljos Repino paveikslus. Poetas dalyvavo geto pogrindžio kovoje, leido laikraštį, slaptu radijo siųstuvu siuntė raginimus priešintis į Centrinės Europos getus. Ne kartą su kolega poetu Šmerke Kačerginskiu padėdavo pasipriešinimo grupėms paslapčia įnešti į getą ginklus. 1943 m. artėjant geto likvidavimui, su kalinių grupe kanalizacijos vamzdžiais pabėgo į Baltarusijos miškus, kur kovėsi partizanų būriuose. A. Suckeveris dar kartą į Vilnių sugrįžo 1944 m. liepos 26 d. ir kartu su Š. Kačerginskiu įsteigė Žydų kultūros komisiją dokumentams rinkti ir sisteminti. Vėliau ši institucija tapo Žydų muziejumi, kuriame buvo kaupiamos karo metu išlikusios kultūros vertybės. A. Suckeveriui su bendradarbiais pavyko rasti 20 tonų nesunaikintų JIVO instituto dokumentų ir knygų, kurie šiuo metu saugomi Suckeverio-Kačerginskio kolekcijoje Niujorke [1, 4, 6].

Suckeveris, Arbaomas. Iš Vilniaus geto. – Vilnius, 2011. Knygos viršelis

Suckeveris, Arbaomas. Iš Vilniaus geto. – Vilnius, 2011. Knygos viršelis

Nemažai A. Suckeverio kūrinių skirta Vilniaus miestui. 2011 m. Vilniuje išspausdinta A. Suckeverio autobiografinė atsiminimų knyga „Iš Vilniaus geto“ [7]. Knygoje pasakojami poeto prisiminimai apie 1941–1943 m. nacių okupuotą Vilnių, apie gyvenimą Vilniaus žydų gete. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ir Lietuvos karo aviacijos štabo fotolaboratorijos vedėjo kapitono Mečio Brazaičio asmeninio archyvo. Jidiš kalba parašyta A. Suckeverio knyga „Iš Vilniaus geto“ („Veng Vilner geto“) pirmą kartą išleista 1946 m. Maskvos ir Paryžiaus leidyklose. 2008 m. rašytojo atsiminimų knyga rusų kalba „Из Виленского гетто“ išleista Maskvoje [9]. Vilniaus žydų gyvenimas, niūri geto kasdienybė ir siekis išlikti pavaizduoti 1948 m. Tel Avive išleistose poeto knygose jidiš kalba „Žydų gatvė“ („Di jidiše gas“) ir „Paslapčių miestas“ („Geheimštot“) [6]. Ypač sukrečiantys ir vertingi yra karo, gyvenimo gete bei slapstymosi miške laikotarpiu parašyti A. Suckeverio eilėraščiai. Jų poetas sukūrė daugiau kaip 80, padedant bibliotekininkei Onai Šimaitei sugebėjo išsaugoti rankraščius. Poeto eilėraščiai buvo išspausdinti pokario metais: 1945 m. išleista poezijos knyga „Tvirtovė“ („Di festung“), o 1946 m. – „Geto dainos“ („Lider fun geto“). „Jei nebūčiau rašęs, nebūčiau išgyvenęs. Būdamas Vilniaus gete tikėjau – taip, kaip religingas žydas tiki Mesiju, – kad tol, kol rašau, kol galiu kurti eiles, tol turiu ginklą pasipriešinti mirčiai“, – pasakojo A. Suckeveris 1985 m. interviu „New York Times“ [6]. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB) parengė ir išleido A. Suckeverio poezijos rinktinę „Dešimt eilėraščių = Ten poems: Vilniaus getas, 1943: žydų paveldas“ (Vilnius, 2020). LNB parengė virtualią parodą „Žaibo prisiminimas. Avromas Suckeveris Vilniuje“ (žr. adresu).

2011 m. balandžio 28 d. Vilniuje, ant namo J. Basanavičiaus g. 22 (Naujamiesčio seniūnija), A. Suckeverio atminimui atidengta memorialinė lenta. Lentoje lietuvių ir jidiš kalbomis iškaltas įrašas: „Šiame name vykusiuose menininkų susivienijimo Jung Vilne (1929–1939) Vakaruose savo kūrybą deklamuodavo žymus žydų poetas Abraomas Suckeveris (1913–2010)“ [2, 3, 5].

Literatūra ir šaltiniai 1. Bukontas, Alfonsas. Suckeveris Abraomas: [biografija]. – Iliustr. // XX a. Lietuvos žydų enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 2007. – P. 196-199. 2. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Suckeveris Abraomas: žydų rašytojas (1913 07 13 – 2010 01 20). – Portr., iliustr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 389. 3. Įamžintas poeto A. Suckeverio vardas: [apie memorialinės lentos atidengimą Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 22]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2011, geg. 5-11, p. 2. 4. Lempert, Larisa. Suckever Avrom (Abraomas Suckeveris): [biografija] // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2012. – T. 22, p. 644. 5. Rumša, Jonas. Įamžintas poeto A. Suckeverio atminimas. – Portr., iliustr. // Tautinių bendrijų naujienos. – 2011, Nr. 2, p. 1, 7. 6. Rupeikaitė, Kamilė. Jidiš literatūros klasikas: Abraomas Suckeveris (1913–2010). – Portr. // 7 meno dienos. – 2010, saus. 29, p. 2. 7. Suckeveris, Abraomas. Iš Vilniaus geto. – Vilnius, 2011. – 237, [11] p.: iliustr., faks., portr. 8. Kac, Daniel. Wilno Jerozolimą było: rzecz o Abrahamie Sutzkeverze. – Wyd. 2-e popr. – Sejny, 2004. – 398 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 376-377. – Vardų r-klė: p. 384-395. 9. Суцкевер, Аврахам. Из Виленского гетто: воспоминания. – Москва, 2008. – 191 p.: iliustr., faks., portr. Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2015; 2020

Dalintis straipsniu: