Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 554

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Adolfas Jucys

Gyvenimo datos:1904 09 12 - 1974 02 04
Gimimo vieta:Klausgalvų Medsėdžiai (Salantų vlsč., Kretingos r.)
Veikla:fizikas teoretikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Akademikas Adolfas Jucys. – Vilnius, 2004. Knygos viršelis

Akademikas Adolfas Jucys. – Vilnius, 2004. Knygos viršelis

1912–1915 m. A. Jucys mokėsi Salantų (Kretingos r.) pradžios mokykloje, 1922–1923 m. – Kretingos progimnazijoje, 1923–1927 m. – Plungės „Saulės“ realinėje gimnazijoje. 1927 m. apsigyveno Kaune. 1927–1931 m. mokėsi Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) Matematikos-gamtos fakulteto Matematikos-fizikos skyriuje. 1931 m. gavo Vytauto Didžiojo universiteto baigimo diplomą. 1931–1933 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje ryšių batalione. 1933–1940 m. dirbo laborantu Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos katedroje. 1938 m. stažavosi Anglijoje Mančesterio universitete, 1939–1940 m. – Kembridžo universitete. Užkluptas Antrojo pasaulinio karo du mėnesius gyveno Belgijoje, buvo internuotas Prancūzijoje. 1940 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje [7, 9]. 1941 m. mokslininkui buvo suteiktas Vilniaus universiteto daktaro laipsnis. 1944 m. rusų kariuomenei priartėjus prie Lietuvos kurį laiką gyveno Žemaitijoje, Klausgalvų Medsėdžiuose ir Telšiuose.
1941–1971 m. buvo Vilniaus valstybinio universiteto Teorinės fizikos katedros vedėjas, dėstė elektrodinamikos, termodinamikos, kvantinės teorijos, teorinės optikos, kvantinės atomo teorijos  disciplinas. Kurį laiką buvo Lietuvos TSR švietimo ministerijos aukštųjų mokyklų valdybos viršininkas. 1947–1948 m. dirbo Vilniaus  valstybinio pedagoginio instituto direktoriumi. 1949–1951 m. buvo TSRS MA V. Steklovo matematikos instituto Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) skyriaus doktorantas. 1951 m. Leningrado valstybiniame A. Ždanovo universitete apgynė fizikos-matematikos mokslų daktaro disertaciją „Kai kurie patikslintieji atomo kvantmechaninio skaičiavimo metodai“. 1951 m. Vilniaus universitetas mokslininkui suteikė profesoriaus vardą. 1953 m. A. Jucys buvo išrinktas Lietuvos  TSR mokslų akademijos tikruoju nariu. 1952–1953 m. buvo Fizikos-technikos instituto Fizikos, matematikos ir  astronomijos sektoriaus vedėjas, 1953–1963 m. – Geologijos,  chemijos ir technikos mokslų skyriaus akademikas sekretorius, 1956–1963 m. – Fizikos ir matematikos instituto direktorius, nuo 1963 m. iki mirties buvo vieno iš šio instituto skyrių akademiko sekretoriaus pavaduotojas [7, 9].
Akademikas A. Jucys mirė 1974 m. vasario 4 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Antkapinis paminklas sukurtas 1976 m. (skulpt. A. Žukauskas) [10]. Antkapį sudaro žemių sampilas, gulsčia pilko granito plokštė kapo pietrytiniame kampe ir paminklas – pilko granito plokštė su iškaltu A. Jucio bareljefiniu portretu ir įrašu: „Akademikas Adolfas Jucys, 1904–1974“ [5; 7, p. XV; 10].

A. Jucys yra teorinės fizikos pradininkas Lietuvoje. Pagrindinė jo mokslinių tyrimų sritis – atomo teorija. Mokslininkas sukūrė vadinamąją Jucio, arba Vilniaus, teorinės fizikos mokyklą, kurios veikla apėmė molekulių, atomo branduolio ir kietojo kūno fizikos sritis. A. Jucys buvo kompiuterių naudojimo Lietuvoje pradininkas – prie Fizikos ir matematikos instituto 1962 m. įkūrė skaičiavimo centrą [6]. 1955 m. A. Jucio iniciatyva buvo įkurtas mokslinis žurnalas „Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai“. B serijos redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotoju tapo A. Jucys. 1962 m. taip pat mokslininko iniciatyva buvo įkurtas „Lietuvos fizikos rinkinys“, nuo 1962 m. jis tapo leidinių serijos „Quantum Theory of Matter“ patarėjų kolegijos nariu, nuo 1967 m. – tarptautinio mokslinio žurnalo „International Journal of Quantum Chemistry“ patarėjų kolegijos nariu [9].
A. Jucys išleido veikalus „Judėjimo kiekio momento teorijos matematinis aparatas“ (su J. Levinsonu, V. Vanagu, 1960; rusų ir anglų k. 1962), „Judėjimo kiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje“ (su A. Bandzaičiu, 1965; rusų k. 1977), „Atomo teorijos matematiniai pagrindai“ (su A. Savukynu, 1973, rusų k.). 1978 m. išleisti A. Jucio „Rinktiniai raštai“ (Vilnius, 1978) (rusų k.).
1974 m. mokslininko atminimui Rygoje rusų kalba buvo išleista dviejų tomų A. Jucio knyga „Теория атомов и атомных спектров“ (Ryga, 1974) [1]. Kartu su bendraautoriais paskelbė 253 mokslinius straipsnius.
Įdomią, savitą A. Jucio palikimo dalį sudaro jo straipsniai kalbotyros ir kraštotyros klausimais. Profesorius domėjosi kalbotyra – ne tik fizikos terminais, bet ir vietovardžiais, žodžių vartojimu.
1972-1973 m. jis vienas ir su kartu su Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriumi Juozu Mickevičiumi parašė ciklą straipsnių apie Plungės ir Kretingos rajonų kaimų praeitį, valstiečių papročius, tose vietose buvusius dvarus. Nemažai akademiko tėviškės vietų aprašyta jo  atsiminimuose „Apie tėviškėlę brangią“, iš kurių sklinda pagarba ir meilė savo gimtinei. Dėl ideologinės cenzūros liko nespausdintas vienas iš vertingiausių straipsnių „Vyskupo, rašytojo Motiejaus Valančiaus šeima“. Tačiau jis buvo žinomas M. Valančiaus biografams. A. Jucys vadinamas vienu iš penkių svarbiausių šio žymaus žemaičio gyvenimo tyrinėtojų [1].

1962 m. akademikui A. Juciui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. 1968 m. jam buvo paskirta Respublikinė premija už darbus kvantinės atomo teorijos srityje [9].

Karazija, Romualdas. Žalias teorijos medis. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Karazija, Romualdas. Žalias teorijos medis. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

2003 m. išleista buvusio A. Jucio mokinio, jo biografo, profesoriaus Romualdo Karazijos monografija „Žalias teorijos medis: akad. A. Jucys: gyvenimas ir mokslinė veikla“ [7]. „Rašydamas šią knygą, stengiausi neišgalvoti įvykių ar poelgių, o remtis archyvine medžiaga bei prisiminimais“, – rašo „Pabaigos žodyje“ knygos autorius. 
2004 m. mokslininko 100-ųjų gimimo metinių proga  „Lietuvos mokslo“ serijoje išleista knyga „Akademikas Adolfas Jucys“. Leidinyje išsamiai  rašoma apie akademiko gyvenimą ir mokslinę veiklą, pateikiami paties mokslininko ir jo amžininkų prisiminimai, interviu su A. Juciu, laiškai, straipsniai kraštotyros ir kalbotyros klausimais. Knygoje yra didelės apimties „Adolfo Jucio bibliografija“ su Asmenvardžių rodykle [1]. Apie mokslininką rašoma Onos Voverienės knygoje „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“ [9], leidiniuose „Akademija ir akademikai atsiminimuose“ (Vilnius, 2013), „Šiuolaikinė fizika Lietuvoje“ (Kaunas, 1997), „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009), Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ (Vilnius, 2011), Elenos Sliesoriūnienės knygoje „Inteligentų karta“ (Vilnius, 2006) išspausdintas interviu su A. Juciu.

1940 m. A. Jucys apsigyveno Vilniuje, perkėlus čia Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos mokslų fakultetą. Išlikę atsiminimų, kad iš Kauno į Vilnių jis dvi dienas ėjęs pėsčias, taip norėdamas pažymėti išimtinį įvykį – pagrindinės aukštosios mokyklos perkėlimą į Lietuvos sostinę. Žmona ir sūnus atvažiavę kartu su kitais dėstytojais ir jų šeimomis [7, p. 5].
1943–1944 m. vokiečių okupantams uždarius Vilniaus universitetą, mokslininkas dalyvavo jo nelegalioje veikloje [7].
Nuo 1952 m. A. Jucys su šeima gyveno Mokslų akademijos darbuotojams pastatytuose Mokslininkų namuose (dabar J. Tumo-Vaižganto g. 9 / Lukiškių g. 1, Naujamiesčio seniūnija) [7, p. 99]. 1960 m. pradžioje Juciai iš čia  persikėlė gyventi į nuosavą namą Antakalnyje, Karių kapų gatvėje [5, p. 294].

1982 m. rugsėjį Vilniuje, ant namo Karių kapų g. 7 (Antakalnio seniūnija), akademiko A. Jucio atminimui buvo atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas mokslininko bareljefas ir įrašas lietuvių ir rusų kalbomis: „Šiame name 1960–1974 m. gyveno teorinės fizikos pradininkas Lietuvoje, profesorius, akademikas Adolfas Jucys“ [2; 5, p. 294; 7, p. XVI].

Po A. Jucio mirties, įamžinant mokslininko atminimą, jo buvusiame kabinete Mokslų Akademijos Fizikos ir matematikos institute (dabar Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas) (A. Goštauto g. 12, Naujamiesčio seniūnija) buvo įrengtas memorialinis kambarys. Kambaryje saugomi mokslininko asmeniniai daiktai, namų bibliotekos pagrindinė dalis ir institute buvęs A. Jucio mokslinis archyvas [8].

Yra įsteigta Lietuvos mokslų akademijos vardinė Adolfo Jucio premija. Vilniuje vyksta prof. A. Jucio moksliniai skaitymai [1].
Vilniuje (Panerių seniūnija) yra Adolfo Jucio vardu pavadinta gatvė (žr. adresu).

1981 m. buvo išleistas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos leidinys „Adolfas Jucys: literatūros rodyklė“. Leidinį sudarė Aurelija Ališauskienė ir Teodora Strockytė [3].
2004 m. išleistoje knygoje „Akademikas Adolfas Jucys“ įdėta Aurelijos Ališauskienės parengta „Adolfo Jucio bibliografija“. Bibliografija suskirstyta į keturis skyrius: „Adolfo Jucio darbai“ (1934–2003 m.), „Mokslinių leidinių redaktorius ir sudarytojas“, „Disertantų mokslinis vadovas“, „Literatūra apie Adolfą Jucį“ (1934–2004 m.). Sudaryta asmenvardžių rodyklė [1]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Akademikas Adolfas Jucys. – Vilnius, 2004. – 400 p.: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 281-391. – Asmenvardžių r-klė: p. 391-396.
2. Atidengta memorialinė lenta [akademikui A. Juciui]. – Iliustr. // Vakarinės naujienos. – 1982, rugs. 13, p. 1.
3. Adolfas Jucys = Адольфас Юцис: literatūros rodyklė. – Vilnius, 1981. – 156 p.: portr. 
4. A. Jucio fotoalbumas [interaktyvus]. 2004 [žiūrėta 2017-04-28]. Prieiga per internetą: <http://www2.lrs.lt/kt_inst/pamink/ajucio/>.
5. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. − T. 1: Vilnius. – Vilnius, 1988, p. 278, 294.
6. Karazija, Romualdas. Jucys Adolfas: [biografija]. – Portr. – Bibliogr.: 3 pavad. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005. – T. 8, p. 749.
7. Karazija, Romualdas. Žalias teorijos medis: akad. A. Jucys: gyvenimas ir mokslinė veikla. – Vilnius, 2003. – 175, [1] p.: iliustr. – Bibliogr. išnašose. – Pavardžių r-klė: p. 171-175.
8. Momkauskaitė, Alina. Profesoriaus Adolfo Jucio memorialinis kambarys. – Portr., iliustr. // Lietuvos mokslo istorikų sąvadas. – T. 1: Astronomija, fizika. – Vilnius, 2010, p. 67-72.
9. Voverienė, Ona. Teorinės fizikos pradininkas Lietuvoje: apie prof. Adolfą Jucį fiziką, teoretiką, akademiką. – Portr. // Voverienė, Ona. Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. – Vilnius, 2009. – P. 219-225. 
10. Zemlickas, Gediminas. Būties formų pasaulio kūrėjas: [apie menininką Antaną Žukauskaą; minima, kad antkapinį paminklą A. Juciui sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas, pateikiama paminklo nuotr.]. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 2003, kovo 6/19, p. 12-13.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2012; 2017

Susijusi informacija