Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 465 (Vilniaus miestas)

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Albinas Kentra

Gyvenimo datos:1929 03 29
Gimimo vieta:Gūbriai (Šilalės r.)
Veikla:filologas, pedagogas, visuomenininkas
Nominacijos: Ženklas-medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2010), Apdovanojimas Šv. Kristoforo statulėle (2016)

Albinas Kentra. Nuotr. iš kn.: Šilalės valsčius. – Vilnius, 2006, p. 735.

1936–1940 m. mokėsi Nevočių (Šilalės r.) pradinėje mokykloje, 1941–1946 m. – Šilalės gimnazijoje. 1946 m. už aktyvius ryšius su partizanais suimtas, kalėjo Šilutės ir Vilniaus kalėjimuose, o nuo 1949 m. – Spasko lageryje. 1954 m. grįžo į Lietuvą, baigė keturias  vidurinės mokyklos klases Kaune. 1955–1960 m. studijavo Vilniaus universitete anglų kalbą ir literatūrą [2, 5]. Baigęs universitetą, 1960–1962 m. mokytojavo Laurų 8-metėje (Vilniaus r.) ir Nemenčinės (Vilniaus r.) vidurinėje mokykloje. 1962–1965 m. mokėsi Leningrado (Sankt Peterburgo) aukštuosiuose užsienio kalbų kursuose [ 2, 3, 9].

1965–1991 m. – Vilniaus universiteto filologijos fakulteto anglų k. dėstytojas. Įkūrė anglų kalbos audiovizualinį centrą, kuriame, įdiegus modernias technologijas, studentai galėjo mokytis gyvos anglų kalbos.
Nuo 1965 m. pradėjo filmuoti svarbius Vilniaus universiteto įvykius. „Mano archyve yra ne vieno dešimtmečio Vilniaus universiteto istorija, įskaitant visą pasirengimą 400 metų jubiliejui, kuris buvo minimas 1979 metais. Tam skirtų renginių filmuota medžiaga yra 16 milimetrų kino juostoje, kuri dar nė karto nebuvo leista per kino projektorių. Esu sukaupęs didžiulį universiteto studentų kultūrinio gyvenimo archyvą bei daugybę svarbių žinomų Lietuvos ir užsienio mokslininkų pranešimų įrašų“,  – viename interviu sakė Vilniaus metraštininkas [1, 4]. Prasidėjus Sąjūdžiui, A. Kentra fiksavo svarbiausius Lietuvos istorinius įvykius. Parengė 1991-ųjų metų sausio įvykių vaizdo reportažus daugelio kraštų televizijoms, 1994–1996 m. rėmė čečėnų tautos laisvės kovą [2, 3]. Jo archyve įamžinta gausybė renginių Vilniuje, žymių Lietuvos žmonių. A. Kentra prisidėjo kuriant tautinį, lietuvišką Vilniaus universitetą. Jo iniciatyva Centriniai rūmai buvo puošiami gobelenais, freskomis tautine bei istorine tematika. Idėją įgyvendinti padėjo žymūs menininkai: Stasys Eidrigevičius, Rimtautas Gibavičiaus, Šarūnas Šimulynas, Antanas Kmieliauskas, Petras Repšys, Ramutė Jasudytė, Vytautas Valius, Stanislovas Kuzma ir kt. [2, 5]. 
1989 m. kartu su Vytautu Milvydu įsteigė Lietuvos laisvės kovų – „Miško brolių“ – draugiją. Draugijos lėšomis atkūrė ir suremontavo istorinį pastatą Vilniaus centre (Labdarių g. 10 / Totorių g. 9). Iš griuvėsių draugijos prikeltą pastatą siekiama nacionalizuoti. Dėl pastato iki šiol vyksta teismai [7].

A. Kentra 1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 m. – Vyčio kryžiaus ordinu, 2002 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. 2008 m. už aktyvų rūpinimąsi Lietuvos istoriniu bei materialiuoju paveldu apdovanotas Kalbos premija [8]. 2013 m. jam suteiktas Šilalės garbės piliečio vardas.

2010 m. buvo apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ [10]. 
2016 m. įteikta Šv. Kristoforo statulėlė už gyvenimą, skirtą Vilniui [7].

Apie A. Kentrą ir jo šeimą plačiai rašoma knygoje „Šilalės valsčius“ [2], taip pat „Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998)“ [6]. Metraštininko biografiją rasime žinyne „Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos valstybės metraštis“ [3], „Kas yra kas Lietuvoje 2009: auksinis tūkstantmečio leidimas“ (Kaunas, 2009). Yra straipsnių periodikoje, internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Ambrazas, Goda. Metraštininkas A. Kentra archyvą tebeslapsto. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2013, rugpj. 30, p. 24.
2. Girdzijauskas, Juozas. Albinas Kentra: [biografija]. – Iliustr. // Šilalės valsčius. – Vilnius, 2006. – P. 716-738.
3. Kentra Albinas // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos valstybės metraštis, 1990–2010. – Kaunas, 2013. – P. 495.
4. Kentra, Albinas. Atverti dar ne visi metraštininko lobiai: [pokalbis su Albinu Kentra] / užrašė] Birutė Vyšniauskaitė. – Iliustr. // Sostinė. – 2013, geg. 11, p. 5.
5. Kentra, Albinas. „Kova už laisvę niekada nesibaigia, ji tik keičia formas“: [pokalbis su „Miško brolių“ draugijos pirmininku, filologu, VU audiovizualinės laboratorijos įkūrėju, metraštininku A. Kentra] / kalbino Gediminas Kajėnas. – Iliustr. // Kelionė. – 2017, Nr. 11, p. 10-23.
6. Kentra, Albinas. Partizanų šeima ir jos bunkeris: [apie Kentrų šeimą] // Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940-1998). – Vilnius, 1999. – P. 366-369
7. Mičiulienė, Jūratė. „Miško broliai“ vis dar kovoja: [apie bandymus nusavinti draugijos „Miško broliai“ lėšomis atkurtą istorinį pastatą Vilniuje, Totorių g.9/Labdarių g. 10]. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2017, geg. 23, p. 1, 10, 11.
8. Pranckevičius, Kęstutis. Kalbos premijos laureatas brangina laisvės kovotojų indėlį. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2008, gruod. 30, p. 7.
9. Pranckevičius, Kęstutis. Tautos metraštininkas: [apie visuomenininką, pedagogą, buvusį politinį kalinį, partizaną A. Kentrą]. – Iliustr. // XXI amžius. – 2009, kovo 27, p. 1, 8; Prieiga per internetą: <http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2009/03/27/susi_02.html>.
10. Už ypatingus nuopelnus – ypatingi medaliai: [apie apdovanojimą medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“] / parengė Agnė Vaitasiūtė. – Iliustr. // Respublika. – 2010, rugs. 25, p. 13.

Parengė Danguolė Dainienė (VAVB), 2017