Aleksandras Čyras

Stražnickas, Juozas. Akademikas Aleksandras Čyras: gyvenimo spalvos. – Vilnius, 2006. Knygos viršelis

Stražnickas, Juozas. Akademikas Aleksandras Čyras: gyvenimo spalvos. – Vilnius, 2006. Knygos viršelis

1939–1940 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje, 1940–1945 m. – Merkinės gimnazijoje. 1945–1958 m. gyveno Kaune. 1945–1950 m. studijavo statybos inžineriją Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Statybos fakultete. 1948–1950 m. dirbo VDU Statybos fakulteto Hidrologijos ir hidraulikos katedros vyresniuoju laborantu, vėliau – Statybinės mechanikos katedros laborantu. 1950 m. gavo pramonės ir civilinės statybos inžinieriaus diplomą su pagyrimu. 1950–1954 m. buvo Kauno politechnikos instituto (KPI; dabar Kauno technologijos universitetas) Statybinės mechanikos katedros aspirantas. 1954 m. A. Čyrui suteiktas technikos mokslų kandidato laipsnis. 1954–1955 m. buvo KPI Statybinės mechanikos vyresnysis dėstytojas. Skaitė medžiagų atsparumo, statybinės mechanikos, pastatų pastovumo ir mechanikos kursus. Ėjo antraeiles pareigas Žemės ūkio akademijoje. 1955 m. paskirtas Statybinės mechanikos katedros docentu. 1958–2001 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. 1958–1969 m. dirbo KPI Vilniaus skyriuje. 1966 m. A. Čyrui buvo suteiktas technikos mokslų daktaro laipsnis, 1967 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1969–1990 m. dirbo Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI; dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas). 1976 m. profesoriui įteikta LTSR valstybinė premija. 1979 m. suteiktas LTSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. A. Čyras buvo Lenkijos teorinės ir taikomosios mechanikos draugijos ir Rusijos nacionalinio teorinės ir taikomosios mechanikos komiteto užsienio narys, Veimaro aukštosios architektūros ir statybos mokyklos garbės daktaras (nuo 1985 m.). 1985 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu [10, 11]. A. Čyras buvo tarptautinių mechanikos srities žurnalų „Mechanics Research Communications“ (JAV), „Taikomoji mechanika“ (Ukraina), „Statybinė mechanika ir konstrukcijų skaičiavimas“ (Rusija), „Mechanika“, „Statyba“ (Lietuva) redkolegijų narys. Su inžinieriumi statybininku A. Čižu įsteigė žurnalą „Lietuvos mechanikos rinkinys“. Nuo 1974 m. buvo kviečiamas skaityti paskaitas Romos, Milano universitetuose, Tarptautiniame mechanikos centre Udinėje (Italija) [4]. 1993 m. akademikui įteikta Lietuvos mokslo premija. 1996 m. už nuopelnus Lietuvai mokslininkas apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. Tais pačiais metais akademikui suteiktas VGTU garbės nario vardas. A. Čyras mirė 2001 m. rugsėjo 29 d. Vilniuje [11]. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, rašytojų, menininkų ir mokslininkų kalnelyje [3]. 2002 m. pastatytas antkapinis paminklas (archit. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis). Trikampės marmuro plokštės sudaro piramidę – amžinybės simbolį ir išreiškia nenunykstančias vertybes, kurias mokslininkas puoselėjo [11].

A. Čyras buvo optimizacinės statybinės mechanikos pradininkas Lietuvoje. Mokslininko vadovaujamas Vilniaus inžinerinis statybos institutas (VISI) mokymo procese pradėjo plačiai taikyti kompiuterines technologijas. Parašė monografijas: „Tiesinio programavimo metodai tamprioms plastinėms sistemoms skaičiuoti“ (1969, rusų k.), „Optimizacijos teorija kietojo deformuojamojo kūno ribinėje analizėje“ (1971, rusų k.), „Tamprių plastinių sistemų analizės ir optimizacijos matematiniai modeliai“ (1982, rusų k.; 1983, anglų k.). Išleido vadovėlius: „Statybinė mechanika: Teorija ir algoritmai“ (1989, rusų k.), „Statybinė mechanika“ (1990). Paskelbė per 180 straipsnių iš disipatyviųjų konstrukcijų mechanikos, plastiškumo teorijos, matematinio programavimo ir optimizavimo [6].

2006 m. išleista žurnalisto Juozo Stražnicko monografija „Akademikas Aleksandras Čyras: gyvenimo spalvos“, skirta Vilniaus Gedimino technikos universiteto 50-mečiui [10]. Kaip teigiama leidinio anotacijoje, tai yra „biografija be grimo“. Autorius rašė apie akademiką įvertindamas istorines aplinkybes, kuriomis A. Čyrui teko gyventi ir dirbti. Knygoje yra ir skyrius, skirtas mokslininko gyvenimui Vilniuje. Monografijoje spausdinami akademiko amžininkų atsiminimai, yra panaudotos literatūros sąrašas, pavardžių rodyklė. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, dokumentų faksimilėmis. 2002 m. išleista Juozo Atkočiūno ir Algirdo Čižo knyga „Aleksandras Čyras ir optimizacija statybinėje mechanikoje: analitinė apžvalga“ (Vilnius, 2002). Apie A. Čyrą rašoma Algimanto Nako knygoje „Vilniaus Gedimino technikos universiteto raida, 1956–2006“ [8], leidiniuose „Asmenybės. 1990-2015 m. Lietuvos pasiekimai“ [5], „Akademija ir akademikai atsiminimuose“ (Vilnius, 2013), „Vilniaus technikos universiteto profesoriai ir habilituoti daktarai“ (Vilnius, 1994), Elenos Sliesoriūnienės knygoje „Inteligentų karta“ [10], enciklopedijose [6], periodikoje. Yra informacijos internete.

Aleksandras Čyras: literatūros rodyklė. – Vilnius, 1997. Knygos viršelis

Aleksandras Čyras: literatūros rodyklė. – Vilnius, 1997.

Knygos viršelis

1958–2001 m. A. Čyras gyveno Vilniuje, Karių kapų gatvėje. Su Vilniumi susijusi beveik visa mokslinė, pedagoginė, organizacinė akademiko veikla. 1958–1960 m. buvo KPI Vilniaus vakarinio fakulteto docentas. Dirbo Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto koordinacinėje mokslinių darbų komisijoje. 1960–1961 m. buvo KPI Vilniaus vakarinio fakulteto dekanas, 1961–1969 m. – KPI Vilniaus filialo prorektorius. Filiale įsteigė Mechanikos-matematikos katedrą. 1969 m. profesoriaus iniciatyva buvo įsteigtas Vilniaus inžinerinis statybos institutas. 1969–1990 m. A. Čyras buvo pirmasis ir ilgametis šio instituto rektorius. 1990–1992 m. buvo VISI rektorato patarėjas [11].

2012 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje, ant namo Karių kapų g. 5 (Antakalnio seniūnija), A. Čyro atminimui atidengta memorialinė lenta [1, 5].

2007 m. prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto centrinių rūmų (Saulėtekio al. 11, Antakalnio seniūnija) A. Čyrui atidengtas paminklas (skulpt. Mindaugas Šnipas) [4, 5, 9].

2002 m. minint akademiko 75-ąsias gimimo metines, Vilniaus Gedimino technikos universitete atidaryta Aleksandro Čyro vardinė auditorija [5, 7, 11]. A. Čyro portretas kabo rektorių portretų galerijoje, VGTU Senato posėdžių salėje [7].

1984 m., 1997 m. ir 2002 m. Vilniuje išleista „Aleksandras Čyras: literatūros rodyklė“ [2]. Rodyklėje suregistruotos A. Čyro mokslinių ir pedagoginių darbų publikacijos.

Literatūra ir šaltiniai

1. Akademikui Aleksandrui Čyrui pagerbti atidengta atminimo lenta: [žinutė]. – Iliustr. // Inžinerija. – 2013, spal. 3, p. 1.
2. Aleksandras Čyras: [statybos mechanikas]: literatūros rodyklė. – Vilnius, 2002. – 83, [1] p.
3. Anapilin palydėtas pirmasis Rektorius. – Iliustr. // Gedimino universitetas. – 2001, Nr. 6, p. 2-7.
4. Atkočiūnas, Juozas. Ir mechanikai gerai, kad jis buvo… : Aleksandrui Čyrui – 80. – Portr., iliustr. // Gedimino universitetas. – 2007, Nr. 1, p. 22-23, 29.
5. Čyras Aleksandras. – Portr. // Asmenybės. 1990-2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 28-29.
6. Čyras Aleksandras. – Portr. // Lietuva. – Vilnius, 2010. – T. 2, p. 412.
7. Lujanienė, Vidmantė. Asmenybių įamžinimas Vilniaus Gedimino technikos universitete: [taip pat rašoma apie A. Čyro vardo suteikimą auditorijai]. – Portr. // Mokslo ir technikos raida Lietuvoje. – [T.] 10 (2006), P. 36-47.
8. Nakas, Algimantas. Aleksandras Čyras: VISI rektorius 1969-1990 metais. – Portr. // Nakas, Algimantas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto raida, 1956-2006. – Vilnius, 2006. – P. 17.
9. Paminklai ir monumentai Lietuvoje. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2017 [žiūrėta 2017-03-14]. Prieiga per internetą: <http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:p3kYsknQs9kJ:www.miestai.net/forumas/showthread.php%3Ft%3D9257%26page%3D9+&cd=1&hl=lt&ct=clnk&gl=lt>.
10. Sliesoriūnienė, Elena. Mokslininko horizontai: prof. Aleksandras Čyras (1927-2001) // Sliesoriūnienė, Elena. Inteligentų karta. – Vilnius, 2006. – P. 108-113.
11. Stražnickas, Juozas. Akademikas Aleksandras Čyras: gyvenimo spalvos. – Vilnius, 2006. – 475, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 455-460. – Pavardžių r-klė: p. 461-475.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2014; 2017

Dalintis straipsniu: