Aleksandras Puškinas

Lotman, Jurij. Aleksandras Puškinas. – Vilnius, 1996. Knygos viršelis

Lotman, Jurij. Aleksandras
Puškinas. – Vilnius, 1996. Knygos viršelis

Gimė bajorų šeimoje. 1811–1817 m. mokėsi Carskoje Selo (dabar – Puškinas) licėjuje. Baigęs licėjų, dirbo užsienio reikalų kolegijos sekretoriumi. Rašė politinius eilėraščius, už kuriuos caro įsakymu buvo ištremtas. 1820–1824 m. daugiausia laiko skyrė kūrybai ir gyveno Kišiniove, Odesoje.
1824–1826 m. už konfliktus su vyresnybe buvo atleistas iš tarnybos ir ištremtas į Michailovskoje. Vėliau gyveno tai Maskvoje, tai Peterburge. Žuvo caro rūmininkų išprovokuotoje dvikovoje [5, 6]. Palaidotas Pskovo srities Sviatogorsko vienuolyno kapinėse.

Rusų kalba išleisto A. Puškino kūrybos rinkinio „Полное собрание сочинений. 1837–1937“ 12-ame tome išspausdinta poeto autobiografija [11].
Lietuvių kalba apie A. Puškiną rašoma literatūros istoriko bei tyrėjo Mykolo Banevičiaus studijoje „A. Puškino gyvenimas ir poezija“ (Kaunas, 1934), literatūrologo Rimanto Sideravičiaus „Aleksandras Puškinas ir Lietuva“ (Vilnius, 1976) (vertimas į rusų k. – Римантас Сидеравичюс „А. С. Пушкин и Литва” (Вильнюс, 1999). Kaip rašoma pratarmėje, šioje knygoje siekiama atkurti kuo pilnesnį A. Puškino recepcijos Lietuvoje vaizdą. 1996 m. išleista Jurijaus Lotmano monografija „Aleksandras Puškinas: rašytojo biografija“ [5], originalo kalba –„Александр Сергеевич Пушкин: биография писателя: пособие для учащихся” (Ленинград, 1981,1982, 1983, 2015). Apie poeto gyvenimą ir veiklą pateikiama informacijos „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ [6], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (T. 19. Vilnius, 2011). Apie ryšius su Vilniumi rašoma knygoje „Puškinas ir lietuvių literatūra“ [3].

Vilniaus miestas susijęs su poeto ir jo artimųjų vardais ir įvykiais. Manoma, kad XVIII a. Piatnickajos cerkvėje (Senamiesčio seniūnija) caras pakrikštijo poeto prosenelį Hanibalą. Šį įvykį liudija paties poeto rašyta biografija [11] ir ant cerkvės esanti paminklinė lenta su tekstu [2, 3]. 1888 m. jaunesnysis A. Puškino sūnus Grigorijus tuokėsi šioje cerkvėje su generolo dukterimi Varvara Melnikova. Jie vėliau ir apsigyveno Vilniuje, Markučiuose, žmonos dvare, kuriame anksčiau porą metų gyveno vyriausias poeto sūnus [2]

Literatūrinis A. Puškino muziejus. – Vilnius, 1988. Lankstinio viršelis

Literatūrinis A. Puškino muziejus. – Vilnius, 1988. Lankstinio viršelis

1940 m. Vilniuje, Markučiuose (Subačiaus g. 124, „Rasų seniūnija”), name, kuriame gyveno poeto A. Puškino sūnus Grigorijus su žmona Varvara, buvo įkurtas Literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus. 1935 m. priešmirtiniu testamentu V. Puškina dvaro rūmus su inventoriumi paliko Vilniaus rusų draugijai, įpareigodama ją, kad „Markučių sodyboje būtų išsaugotas ir gerbiamas atminimas…didžiojo poeto Aleksandro Sergejevičiaus Puškino …“ [3, 7]. Po karo namas buvo suremontuotas, įrengta ekspozicija. 1948 m. muziejus atvėrė duris lankytojams. Muziejus bendradarbiauja su Sankt-Peterburgo Aleksandro Puškino muziejumi [1].
2023 m. Literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus Vilniuje pavadintas Markučių dvaro muziejumi.

Muziejaus ansamblį sudaro buvęs dvaro gyvenamasis namas, parkas su tvenkiniais, šeimyninės kapinaitės, Šv. Varvaros koplyčia ir paminklas A. Puškinui (skulpt. Bronius Vyšniauskas) [3, 10]. Pirmas paminklas poetui Vilniuje buvo sukurtas vietinio dailininko V. Griaznovo ir pastatytas 1899 m. tuometiniame Pilies skvere (Gedimino kalno papėdėje). 1915 m. paminklas buvo demontuotas ir išvežtas į Rusiją [2, 3]. 1955 m. Gedimino kalno papėdėje atidengtas naujas skulptoriaus Broniaus Vyšniausko ir architekto Vytauto Nasvyčio sukurtas paminklas-biustas. 1992 m. šis paminklas buvo pervežtas į Markučius, į buvusias 1894–1935 m. poeto sūnaus Grigorijaus valdas [2].
2011 m. gegužės 5 dieną Vilniuje,  Šv. Paraskevijos / Piatnickajos cerkvės kiemelyje (Didžiosios ir Bokšto gatvių sankirta, Didžioji g. 2, „Senamiesčio seniūnija“), buvo atidengtas paminklas, skirtas rusų poetui Aleksandrui Puškinui ir jo proseneliui Abraomui Hanibalui (skulpt. Vytautas Nalivaika) [9]. Tai 3 m aukščio bronzinė skulptūra, vaizduojanti du delnus, kuriuose įspausti A. Puškino ir  A. Hanibalo portretai [9].

2004 m. buvusiai Vilniaus 60-ajai vidurinei mokyklai (Gabijos g. 8, „Pašilaičių seniūnija”) buvo suteiktas Aleksandro Puškino gimnazijos vardas. 2003 m. mokykloje kaip bibliotekos dalis buvo įsteigtas muziejus [8].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bendradarbiaus du muziejai: [apie Literatūrinio A. Puškino muziejaus Vilniuje ir Sankt-Peterburgo A. Puškino muziejaus pasirašytą bendradarbiavimo sutartį]. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2008, liep. 18, priedas „Sostinė”, p. 4.
2. Dūda, Napoleonas. Poeto A. Puškino paminklas iškeltas buvo du kartus. –Iliustr. // Lietuvos rytas. – 1997, lapkr. 21, priedas „Sostinė”, p. 4.
3. Jurginis, Juozas. Puškinas ir Vilnius. – Iliustr. // Puškinas ir lietuvių literatūra. – [Vilnius], [1950]. – P. 99-112.
4. Literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017 -04-10]. Prieiga per internetą: <http://www.muziejai.lt/Vilnius/Puskino_muziejus.htm>.
5. Lotman, Jurij. Aleksandras Puškinas: rašytojo biografija. –Vilnius, 1996. – 271 p.
6. Puškinas Aleksandras: [biografija] // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1982. –T. 9, p. 277.
7. Semaškaitė, Ingrida. Markučiai: [dvaro istorija]. – Iliustr. // Semaškaitė, Ingrida. Dvarai: spindesys ir skurdas. – Vilnius, [2008]. – P. 303-305.
8.  Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinė mokykla [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017- 04-10]. Prieiga per internetą: http://www.puskino.vilnius.lm.lt/apie-mokykla/mokyklos-istorija/
9. Зверко, Наталия. В Вильнюсе открыт памятник Пушкину и Ганнибалу. ru.delfi.lt [interaktyvus] 1999-2017 [žiūrėta 2017-04-10]. Prieiga per internetą: <http://ru.delfi.lt/news/live/v-vilnyuse-otkryt-pamyatnik-pushkinu-i-gannibalu.d?id=45134615>.
10. Милевский В. Памятник Пушкину в Вильне: русская история Вильнюса. –Iliustr. // Литовскiй курьеръ. – 2007, 8-14 февр. (№ 6), p. 5.
11. Пушкин, Александр Сергеевич. Полное собрание сочинений. 1837-1937. – Т. 12: Критика. Автобиография.  – Москва, 1949, с. 312.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2009; 2017

Dalintis straipsniu: