Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 561

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Alfonsas Svarinskas

Gyvenimo datos: 1925 01 21 - 2014 07 17
Gimimo vieta:Pamernackai (Ukmergės r.)
Veikla:kunigas, disidentas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas), Paminklas (Ukmergės rajonas)

Nuotr. iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2012. – T. 22, p. 769.

Kaip rašoma autobiografijoje,  A. Svarinskas gimė Ukmergės apskrityje, Vidiškių parapijoje, Pamernackų kaime [7]. Netrukus šeima apsigyveno Kadrėnų kaime. 1932–1936 m. mokėsi Vidiškių pradžios mokykloje, vėliau Deltuvos mokykloje. 1936–1942 m. – Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje. 1942–1946 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1946 m. nutraukė studijas ir įsijungė į partizaninę kovą: buvo Ukmergės apylinkėse veikusios Šarūno partizanų grupės ryšininkas (slapyvardis Laisvūnas). Jis aprūpindavo partizanus medikamentais, spauda, dokumentais [2, 5, 7]. 1947–1956 m. už ryšius su partizanais kalėjo Intos ir Abezės (Komija, Rusija) lageriuose, dirbo naktiniu sargu, felčeriu. Čia kartu kalėjęs vyskupas Pranciškus Ramanauskas slapta įšventino A. Svarinską kunigu. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 1956–1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) ir Betygaloje (Raseinių r.). 1958 m. už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą sovietinio saugumo areštuotas ir  nuteistas 6 metams kalėti Mordovijos lageriuose. 1964 m. grįžo į Lietuvą, buvo nuolat sekamas saugumo. 1965–1971 m. – Miroslavo Švč. Trejybės parapijos (Alytaus r.) vikaras ir Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos (Šakių r.) vikaras. 1971–1976 m. buvo Igliaukos Šv. Kazimiero parapijos (Marijampolės r.) klebonas. Nuo 1972 m. bendradarbiavo pogrindiniame leidinyje „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. 1976–1983 m. – Viduklės Šv. Kryžiaus parapijos (Raseinių r.) klebonas. Kvietė ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, rengė tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes, ugdė jaunimą.

1978 m. kartu su kitais kunigais disidentais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, skelbė jo dokumentus. 1983 m. už antisovietinę veiklą areštuotas ir nuteistas 7 metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983–1988 m. kalėjo Čiusovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežtojo režimo lageriuose. 1988 m. į Maskvą atvykusiam JAV prezidentui Ronaldui Reiganui pareikalavus, A. Svarinskas buvo paleistas su sąlyga, kad išvyks iš Sovietų Sąjungos. Trumpam sugrįžęs į Viduklę, vėliau ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą. Gyveno Frankfurte prie Maino. 1988–1990 m. lankė lietuvių kolonijas, bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų kaip Lietuvos disidentas. 1990 m., Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, grįžo į Lietuvą. 1990 m.  paskirtas Kauno arkivyskupijos kurijos kardinolo Vincento Sladkevičiaus kancleriu. 1991–1992 m. – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas. 1991–1996 m. – Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, atsargos pulkininkas. 1997–1998 m. – Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios rektorius bei Kauno Prisikėlimo bažnyčios kunigas talkininkas. 1998–2000 m. – Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas. Nuo 2000 m. – Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos rezidentas [6, 7, 8]. Svarinskas mirė 2014 m. liepos 17 d. Palaidotas Ukmergės rajone Dukstynos kapinėse. Minint pirmąsias mirties metines pastatytas granitinis paminklinis kryžius ir antkapinė lenta (archit. Zigmantas Brazauskas) [8, 9].

A. Svarinskui buvo suteiktas Leko miesto (Italija) garbės piliečio vardas. Už žmogaus teisių gynimą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo miesto (Meksika) premija. 1988 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3 laipsnio ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) [5, 6].

A. Svarinsko pastangomis keliose Ukmergės rajono vietose buvo įamžintas ten žuvusių Lietuvos partizanų atminimas [7]. 1993 m. Kadrėnų kaime (Ukmergės r.) A. Svarinskas įkūrė parką partizanams atminti. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parkas dar vadinamas Svarinsko parku. Čia pastatyti Kančios kelią žymintys ir partizanų atminimą įamžinantys kryžiai. Šiame parke yra kryžius skirtas JAV prezidentui Ronaldui Reiganui kaip blogio imperijos nugalėtojui. Svarinsko rūpesčiu partizanų žūties vietos įamžintos Žemaitkiemyje, Deltuvoje, Varžose ir kt. [3].

Vilniuje monsinjoras A. Svarinskas gyveno 1964–1965 m. ir 1991–2014 m. Odminių gatvėje. Kaip rašoma jo atsiminimuose, šiame bute savo laiku gyveno prelatas Mykolas Krupavičius, kan. Tumas-Vaižgantas, rašytoja Lazdynų Pelėda [7].

Svarinskas, Alfonsas. Nepataisomasis. – Vilnius, 2014. – D. 1, 2014. Knygos viršelis

Nepataisomasis. Vardan Dievo, Tėvynės ir laisvės. – Kaunas, 2015. Knygos viršelis.

2015 m. liepos 17 d. Vilniuje Odminių g. 10 (Senamiesčio seniūnija), prie namo, kuriame 1991–2014 m. gyveno A. Svarinskas, atidengta memorialinė lenta su kunigo portretiniu bareljefu (skulpt. Daliutė Ona Matulaitė) [8].

2015 m. Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke Kadrėnų kaime (Ukmergės r.,  Vidiškių seniūnija) atidengtas paminklas – atminimo kryžius šio parko įkūrėjui A. Svarinskui (skulpt. Kazimieras Martinaitis) [5, 8].

2014 m. monsinjoras išleido atsiminimų knygą „Nepataisomasis“ [7]. Taip jis buvo vadinamas operatyvinėse KGB bylose. Knygoje kunigas aprašo 40-ies savo gyvenimo metų laikotarpį nuo vaikystės iki 1965 metų [7]. Atsiminimuose pasakojama apie vaikystę, šeimą, mokslus, tarnystę pirmosiose parapijose,  patirtus areštus, KGB tardymus, kalinimus, sutiktus žmones. Atsiminimuose trys dalys: „Mano šeima“, „Mano mokslai“, „Kovos už Laisvę keliai ir kalinimai“. Knygos pabaigoje – „Redaktorių žodis“ ir vardų rodyklė. Buvo planuojama išleisti ir antrąją memuarų dalį aprašant tolesnį gyvenimo laikotarpį.

2015 m. tokiu pat pavadinimu Kaune išleista atsiminimų apie A. Svarinską knyga „Nepataisomasis. Vardan Dievo, tėvynės ir laisvės“ [5], kurioje  pateikiami jo bendražygių ir pažinojusių šį žmogų memuarai, taip pat A. Svarinsko gyvenimo datos, yra vardų rodyklė. Trumpą biografiją rasime leidinyje „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis“ [4], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [6], knygose „Viduklė“ (Kaunas, 2002), „Domeikava“ (Kaunas, 2013). Knygoje „Žygio draugams“ (Kaunas, 1996) spausdinamas trumpas interviu, duotas 1988 m., A. Svarinskui išvykstant iš Lietuvos. Ukmergės rajono savivaldybės išleistame informaciniame-pažintiniame buklete „Ukmergė pristato… = Ukmergė presents…“ (Ukmergė, 2000) rašoma apie žymius kraštiečius, taip pat apie A. Svarinską. 

2004 m. Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos  Informacijos-bibliografijos skyriaus bibliografės parengė bibliografijos rodyklę „Nenusilenkęs netiesai: monsinjorui Alfonsui Svarinskui – 80“.

Sovietmečiu, 1987 m., buvo sukurtas Lietuvos kino studijos propagandinis dokumentinis filmas „Kas jūs, kunige Svarinskai?“ (rež. Ferdinandas Kauzonas), nukreiptas prieš kunigą A. Svarinską bei kitus Lietuvos bažnyčios disidentus.
2017 m. buvo sukurtas dokumentinis filmas „Alfonsas Svarinskas“. Jo autoriai – žurnalistas dr. Andrius Gudauskas ir režisierius Juozas Sabolius. Filme per dialogą su jo herojumi ir pokalbius su kitais žmonėmis atkurti įvairūs monsinjoro gyvenimo laikotarpiai, nenuilstanti kunigo kova už tikėjimą, Bažnyčios ir valstybės laisvę. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Česnaitis, Vytautas. Monsinjorui Alfonsui Svarinskui atminti. – Iliustr. // Eskizai. – Nr. 24 (2014), p. 141-145.
2. Kačerauskienė, Aldona. Bažnyčiai ir Tėvynei paskirtas gyvenimas [A. Svarinsko 80-osioms gimimo metinėms]. – Portr. // Voruta. – 2005, saus. 22, p. 3, 7.
3. Monsinjoras palaidotas Dukstynos kapinėse. – Iliustr. // Ukmergės žinios. – 2014, liep. 22, p. 1, 7.
4. Neniškytė, Elena. Monsinjorui Alfonsui Svarinskui – 75. – Portr. // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – 2000, T. 16, p. 661-663.
5. Nepataisomasis. Vardan Dievo, Tėvynės ir Laisvės: atsiminimai apie monsinjorą Alfonsą Svarinską. – Kaunas, 2015. – D. 1, 2015 – 473, [1] p.: iliustr., faks., portr.
6. Puidokas, Mindaugas. Svarinskas Alfonsas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2012. – T. 22, p. 769.
7. Svarinskas, Alfonsas. Nepataisomasis: monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai. – Vilnius, 2014. – D. 1, 2014. – 295, [1] p.: iliustr., faks., portr.
8. Šimkavičius, Povilas. Jautrus, gailestingas, griežtas ir rūstus Lietuvos dvasinis lyderis. – Iliustr. // XXI amžius. – 2015, rugpj. 14, p. 1,12; Prieiga per internetą: <http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2015/08/14/atmi_01.html>.
9. Veličkaitė, Lidija. Monsinjoro Alfonso Svarinsko pirmųjų mirties metinių minėjimas. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2015, rugpj. 1, p. 1-2, rugpj. 4, p. 4.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2017