Alfredas Romeris (Alfred Römer )

Alfredas Riomeris. Nuotr. iš kn.: Römeriai Lietuvoje XVII-XX a. = The Römers in Lithuania in 17th to 20 th centuries. – Vilnius, 2008, p. 208.

Alfredas Riomeris. Nuotr. iš kn.: Römeriai Lietuvoje XVII-XX a. = The Römers in Lithuania in 17th to 20 th centuries. – Vilnius, 2008, p. 208.

Römerių pavardė įvairiuose šaltiniuose rašoma skirtingai. Tradiciškai vartojama originali pavardės forma „Römer“. Galimas ir kitas šios pavardės rašymo variantas Romeris (Lietuvių pavardžių žodynas. T. 2, 1989). Literatūroje ir šaltiniuose pavardė pateikiama atsižvelgiant į bibliografinį aprašą [7].

Kilęs iš garsios Romerių giminės. Jo tėvas ir brolis irgi buvo dailininkai. 1845–1850 m. mokėsi Vilniaus bajorų institute, kuriame dailės dalykus dėstė žymus tapytojas Kanutas Ruseckas. Baigęs mokslus išvažiavo pas tėvą, už anticarinę veiklą ištremtą į Vologdą. 1852 m. abu grįžo į Vilnių, įsteigė „tapybos akademiją“, kuri buvo miesto kultūros centru. Lankėsi Varšuvoje, Drezdene, Romoje, Paryžiuje. 1859 m. apsigyveno tėvo jam paskirtame Kriaunų dvare (Rokiškio r.), ėmė ūkininkauti. Prisidėjo prie 1863 m. sukilimo rengimo. Buvo kalintas Dinaburgo (dabar Daugpilis) tvirtovėje, ištremtas į Kostromos guberniją [5, 7, 9, 11]. Grįžęs iš tremties gyveno ir kūrė Vilniuje. 1869 m. dailės įgūdžius tobulino Paryžiuje. 1871–1874 m. studijavo Miuncheno dailės akademijoje [8]. 1875 m. vedė ir apsigyveno žmonos dvare Karolinave (Švenčionių apskr., dab. Vitebsko apskr., Baltarusija). 1884 m. su šeima išvyko gyventi į Krokuvą. Čia įsitraukė į kultūrinį miesto gyvenimą, dalyvavo įvairių dailės draugijų veikloje, globojo į Krokuvą atvykstančius kraštiečius, pats vykdavo į gimtinę. 1894 m. dailininkas sugrįžo į Karolinavą. 1894 ir 1897 m. dalyvavo dailės parodose Vilniuje [7, 9].
Mirė 1897 m. savo dvare Karolinave. Palaidotas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios Romerių koplyčioje. Trakų bažnyčios rūsyje Romerių kriptoje yra A. Romerio kapas su epitafija ir bareljefu (skulpt. Mykolas Guiskis) [2].

A. Romeris garsus kaip portretistas: nutapė apie 140 portretų, sukūrė portretinių medalionų. Su daugeliu portretuose įamžintais žmonėmis dailininką siejo asmeninis ryšys. Portretus kūrė įvairiausia technika: Natūralumas, portretinis panašumas, temperamento, žvilgsnio, gestų perteikimo tikslumas yra pagrindinė A. Romerio portretų savybė. [7]. Piešė draugiškus šaržus ir karikatūras, kuriose su humoru įamžino savo, artimų žmonių išvaizdos, elgesio, charakterio ypatumus. Sukūrė grafinių peizažų („Vilniaus pranciškonų vienuolyno bažnyčios varpinė“), restauravo S. Radvilos antkapinį paminklą Vilniaus Bernardinų bažnyčioje [5, 9]. Gyvendamas Karolinave, leido humoristinį laikraštėlį „Wiatry Parafialne“, kuriam pats rašė tekstus ir piešė piešinius. Rinko senus portretus, dirbo dvarų archyvuose, domėjosi heraldika ir genealogija. Parengė Romerių giminės monografiją „Monografia Römerόw herbu“ [3, 7]. Dailininko darbų yra Krokuvos ir Varšuvos nacionaliniuose muziejuose, Lvove paveikslų galerijoje, Lietuvos dailės ir nacionaliniame muziejuose. Reikšminga jo kūrybinio palikimo dalis saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje: 23 įvairios apimties albumai, 4 karikatūrų aplankai su 188 „linksmaisiais“ piešiniais, 33 akvarelės, per 200 pavienių grafikos darbų (piešinių ir raižinių). Šį meninės ir ikonografinės vertės turtą prieš Antrąjį pasaulinį karą bibliotekai perdavė dailininko duktė E. Römerytė-Ochenkovska [3, 5].
1912 m. išspausdinti jo kalėjimo 1864–1865 m. atsiminimai [3, 11].

Širkaitė, Jolanta. Dailininkai Römeriai = The artists of the Römer family. – Vilnius, 2006. Knygos viršelis

Širkaitė, Jolanta. Dailininkai Römeriai = The artists of the Römer family. – Vilnius, 2006. Knygos viršelis

Apie dailininko gyvenimą, jo kūrybą rašoma straipsnių rinkinyje „Römeriai Lietuvoje XVII–XX a.“ [7]. Dailės istorikė Dalia Tarandaitė čia plačiau rašo apie portreto žanrą A. Romerio kūryboje [10]. Apie mokslus Miuncheno meno mokykloje, įtaką kūrybai rašo A. Kulvietytė-Slavinskienė leidinyje „Vilnius kaip dailės mokymo ir sklaidos centras“ [8]. Dailės istorikės Jolantos Širkaitės studijoje „Dailininkai Römeriai“ pristatoma A. Romerio biografija ir jo sukurti kūriniai, saugomi Lietuvos bei Lenkijos muziejuose, pateikiamos nuorodos į archyvus ir bibliografija [9]. Apie A. Romerį rašoma istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus knygose „XIX amžiaus profiliai“ (Vilnius, 1993), „Prieš aušrą“ (Vilnius, 2015). Trumpa dailininko biografija pateikta A. Čaplinsko [1], T. Venclovos [11] knygose, enciklopedijose.

A. Romeris Vilniuje gyveno 1832–1869 m. ir 1875–1884 m.(su pertraukomis) Bokšto g. 10, Romerių name. Čia gyvenę dailininkai Romeriai įsirengė dailės dirbtuves, kuriose dirbo žinomi to meto dailininkai, buvo piešiami ir tapomi gyvi modeliai [4, 7]. Viename iš piešinių dailininkas užfiksavo namo Bokšto g. 10, kur prabėgo jo vaikystė, vartus. Jį domino senamiesčio gyvenamieji namai ir kiemeliai. Išliko nemažai darbų, kuriuose įamžinti Vilniaus bažnyčių, jų fragmentų vaizdai [5]. 2012 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka parengė virtualią parodą „Lietuva Alfredo Romerio piešiniuose ir akvarėlese“, kurioje pristatyti ir darbai su Vilniaus vaizdais [3, 5]. Dailės kūrinius parodai atrinko, jų aprašus ir įvadinius tekstus parengė Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja Ingrida Pajedaitė.

Vilniuje ant namo Bokšto g. 10 (Senamiesčio seniūnija), kuriame gyveno dailininkas A. Romeris, atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas įrašas: „Šiame name gimė ir gyveno žymus dailininkas Alfredas Römeris, 1832–1897. Čia buvo pirmosios Vilniuje dailės dirbtuvės, kuriose dirbo Kanutas Ruseckas, Jonas Zenkevičius, Eduardas Matas Romeris“ [12].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Riomeris Alfredas Izidorius (1832–1897): tapytojas, skulptorius. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 341.
2. Kultūros paminklų enciklopedija. – Iliustr. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 72
3. Lietuva Alfredo Römerio piešiniuose ir akvarėlese [paroda] Alfredo Romerio gyvenimo vingiai. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Virtualios parodos [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017-04-24]. Prieiga per internetą:<http://www.mab.lt/Romeris/index.html>.
4. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas.  – Vilnius, 1998. – T. 1: Vilnius, p. 115-116.
5. Pajedaitė, Ingrida. Lietuva Alfredo Römerio piešiniuose ir akvarėlese. – Iliustr. // Tarp knygų. – 2013, Nr. 2, p. 25-32.
6. Ramanauskienė, Stasė. Alfredas Remeris : [biografija]. – Iliustr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 108-109.
7. Römeriai Lietuvoje XVII-XX a. = The Römers in Lithuania in 17th to 20th centuries : mokslinių straipsnių rinkinys. – Vilnius, 2008. – 447, [1] p. : iliustr.
8. Slavinskienė, Aušrinė. Vilniaus dailininkai Edvardas Matas ir Alfredas Riomeriai Miunchene. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 21 pavad. // Vilnius kaip dailės mokymo ir sklaidos centras. – Vilnius, 2003. – P. 43-52.
9. Širkaitė, Jolanta. Dailininkai Römeriai = The artists of the Römer family. – Vilnius, 2006. – 189, [2] p. : iliustr. – Bibliogr. str. gale.
10. Tarandaitė, Dalia. Portreto žanras Alfredo Römerio kūryboje. – Iliustr. – Gretutinis tekstas angl. // Römeriai Lietuvoje XVII-XX a. – Vilnius, 2008. – P. 76-110.
11. Venclova, Tomas. Römeris Alfredas. – Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 169.
12. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2017 [žiūrėta 2017-04-24] Prieiga per internetą:<http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456&page=2>.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2013; 2017

Dalintis straipsniu: