Algirdas Gaižutis

Akademikas Algirdas Gaižutis: [gyvenimas, darbai, bibliografija]. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

1951 m. baigė Saldutiškio (Utenos r.) pradinę mokyklą. 1951–1959 m. mokėsi Utenos 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1959–1961 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, 1961–1966 m. – filosofiją ir estetiką Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universiteto Filosofijos fakultete. 1966–1970 m. buvo šio universiteto Estetikos katedros aspirantas. 1972 m. apgynė filosofijos kandidato disertaciją „Apie meninių vertybių prigimtį“. 1970–1979 m. buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Filosofijos katedros docentas. Dėstė filosofijos, estetikos ir dailės istorijos kursus. 1979–1985 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto Estetikos katedros vedėjas. 1983 m. stažavosi Sankt Peterburgo valstybiniame universitete. 1985 m. Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo universiteto Filosofijos fakulteto Estetikos ir kultūros teorijos taryboje apgynė disertaciją „Dvasinis kūrybinis menininko potencialas“ ir įgijo habilituoto humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. 1987 m. A. Gaižučiui suteiktas estetikos profesoriaus vardas. 1985–1987 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas, Estetikos ir menotyros skyriaus vadovas. 1987–1989 m. perkėlus Estetikos ir menotyros skyrių į Filosofijos, sociologijos ir teisės institutą, išrinktas šio instituto direktoriaus pavaduotoju, pradėjo formuoti būsimąjį Kultūros ir meno institutą (dabar Lietuvos kultūros tyrimų institutas). 1989–1992 m. – Kultūros ir meno instituto direktorius, Estetikos skyriaus vadovas. 1990 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu. 1990–2003 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas. 1993–1994 m. – Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas švietimo, kultūros, mokslo ir religijų klausimais. 1996 m. – Lietuvos „Žinijos“ draugijos prezidentas. Nuo 1998 m. yra Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. 1999–2003 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos kolegijos narys, Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių mokslų ekspertų komisijos pirmininkas. 2001–2003 m. – Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas. 2003–2018 m. buvo Lietuvos edukologijos universiteto rektorius [1, 2, 8].

2004 m. – laikinojo Lietuvos Respublikos Prezidento konsultantas nacionalinės švietimo, ugdymo, mokslo politikos klausimais. 2002–2005 m. buvo Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumo prezidentas. 2002–2013 m. – Lietuvos švietimo tarybos narys. 2003 m. buvo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo narys. 2003–2006 m. – Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio valstybinės komisijos narys. 2005 m. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, tačiau mandato atsisakė, liko eiti Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus pareigas. 2009 m. – Lietuvos žalingųjų įpročių prevencijos tarybos narys. Nuo 2009 m. yra Lietuvos olimpinės akademijos tikrasis narys. 2010 m. buvo Europos pedagoginių universitetų asociacijos valdybos narys. 2012 m. buvo Vilniaus miesto švietimo tarybos pirmininkas [1, 2, 8].
A. Gaižutis yra žurnalo „Menotyra“ (nuo 1994 m.), tęstinių leidinių „Lietuvos sakralinės dailės katalogas“ (nuo 1992 m.) ir „Lietuvos kultūros tyrinėjimai“ (nuo 1995 m.) vyriausiasis redaktorius. Parašė knygas „Menas ir humanizmas: apie meninių vertybių prigimtį“ (1979 m.), „Vaikystė ir grožis“ (1982 m. ir 1988 m.), „Kūrybinė menininko galia“ (1989 m.), „Kultūros vertybės ir erzacai“ (1993 m.), „Meno sociologija“ (1998 m.), „Menų giminystė“ (1998 m.), „Žvilgsnis: straipsnių rinkinys“ (2001 m.), „Estetika: tarp tobulumo ir mirties“ (2004 m.), „Daugiaveidis elitas“ (2008 m.) [2, 7, 8].

A. Gaižučiui 2001 m. įteikta Lietuvos mokslo premija, 2003 m. įteikta Baltijos asamblėjos premija ir medalis „Už reikšmingus mokslinius darbus“. 2004 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, Lietuvos Respublikos Seimo medaliu, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto apdovanojimu „Auksinė žvaigždė“. 2005 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija jam suteikė menininko kūrėjo vardą. 2007 m. suteiktas Baltarusijos valstybinio Maksimo Tanko pedagoginio universiteto garbės daktaro vardas. Tais pačiais metais apdovanotas Vroclavo universiteto aukso medaliu, 2009 m. – ordino „Už nuopelnus Lenkijai“ Komandoro kryžiumi. 2010 m. suteiktas Kijevo valstybinio Michailo Dragomanovo pedagoginio universiteto garbės daktaro vardas, Gardino valstybinio Jankos Kupalos pedagoginio universiteto garbės daktaro vardas. Tais pačiais metais įteikta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondo įsteigta nominacija „Šviesuolis 2010“. 2011 m. suteiktas Krokuvos edukacinės nacionalinės komisijos pedagoginio universiteto garbės daktaro vardas, apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto garbės ženklu. 2012 m. suteiktas Tarptautinės humanistinės pedagogikos asociacijos Riterio vardas ir įteiktas aukso ženklas „Širdis ir Gulbė“, suteiktas Armėnijos valstybinio Chačaturo Aboviano pedagoginio universiteto garbės daktaro vardas, apdovanotas Europos pedagoginių universitetų asociacijos medaliu „Už ypatingus nuopelnus universitetų raidai“. 2012 m. suteiktas Utenos krašto garbės piliečio vardas. 2014 m. suteiktas Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos (Vokietija) garbės daktaro vardas, įteiktas Indonezijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikai ir Danijos Karalystei garbės ženklas [2].

2012 m. už nuopelnus Vilniaus miestui akademikui A. Gaižučiui įteiktas Žygimanto Augusto medalis [9].
„Vilniaus miestas, vienas gražiausių Europoje, turėtų tapti tuo, kas nuo renesanso buvo puoselėjama kaip meno kūrinys – harmoningu, pritaikytu žmonių gerai savijautai, jų laisvei, gyvenimo būdui. Aš labai norėčiau, kad mes, kultūros žmonės, intelektualai, skirtume kuo daugiau dėmesio savosios sostinės nepakartojam grožiui išsaugoti ir puoselėti. Kad jis būtų erdvė žmogaus auklėjimui, švietimui ir ugdymui; turėtų savitą charakterį, manieras, gyvenimo stilių. Taip, kaip tai būdinga romiečiams ar paryžiečiams. Žygimanto Augusto medalis tam mus įpareigoja“, – priimdamas apdovanojimą yra pasakęs mokslininkas [9].

A. Gaižutis daug metų gyvena ir dirba Vilniuje. 1959–1961 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Vėliau dirbo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas), Lietuvos mokslų akademijoje, Kultūros ir meno institute. 2003–2018 m. buvo Lietuvos edukologijos universiteto rektorius [1, 2].
A. Gaižutis yra išleidęs darbų, skirtų Vilniaus miestui. „Vilniaus istorijos metraščio“ pirmame tome vietoje įžangos išspausdintas akademiko straipsnis „Apie Vilniaus magnetizmą“ [5]. „Neabejotina Vilniaus magnetizmo savybė – nuostabi, nepakartojama miesto ir jį supančios gamtos, aplinkinio landšafto dermė. Ji yra didis istorinis palikimas, kurį deramai suformuoti padėjo kunigaikščių, mecenatų, architektų, dvasininkijos atstovų ir eilinių miestiečių geras meninis skonis ir įžvalgumas”, – rašo autorius [5, p. 13].    Mokslininkas kartu su Algirdu Grubevičiumi sudarė ir išleido albumą „Vilnius“ (Vilnius, 1985). Leidinyje išspausdinta 180 Vilniaus miesto fotografijų, vaizduojančių vilniečių darbą ir poilsį, kasdienybę ir šventes.

Inveniens quaero = Ieškoti, rasti, nenurimti: academico illustrissimo et potentissimo, viro nobilissimo, homini serenissimo Algirdo Gaezhuti septuagenneliis hic liber dedicatus est. – Vilnius, 2011. Knygos viršelis

2003 m. Vilniuje išleista humanitarinių mokslų daktaro Algimanto Liekio sudaryta knyga „Akademikas Algirdas Gaižutis“ [1]. Tai mokslinių straipsnių rinkinys, kuriame paskelbti A. Gaižučio amžininkų prisiminimai, akademiko straipsniai kultūrologijos klausimais, jo knygų recenzijos. Yra knygos santrauka anglų kalba, pateiktas svarbiausių mokslininko gyvenimo ir veiklos datų sąrašas, yra asmenvardžių rodyklė, nemažai nuotraukų.
Minint mokslininko 70-metį buvo išleista knyga „Inveniens quaero = Ieškoti, rasti, nenurimti“ [6]. Leidinį sudaro 56 Lietuvos ir užsienio mokslininkų – archeologų, filosofų, menotyrininkų, filologų, istorikų, etnologų, sociologų, edukologų straipsniai, susiję su akademiko moksline, kūrybine ir visuomenine veikla.
Apie A. Gaižutį rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [8], leidiniuose „Asmenybės“ [2], „Lietuva“ [7], „Lietuvos universitetų rektoriai (1990–2004)“ [3], humanitarinių mokslų daktaro Juozo Mureikos, studijavusio su A. Gaižučiu  filosofiją Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universitete, knygoje „Pajaustos mintys“ (Vilnius, 2006) ir kt., periodikoje [4]. Yra informacijos internete.

2003 m. išleistame leidinyje „Akademikas Algirdas Gaižutis“ paskelbta Ilonos Norkienės sudaryta mokslininko 1972–2001 m. bibliografija [1]. Bibliografijoje panaudota Lietuvos mokslų akademijoje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje, asmeninėje A. Gaižučio bibliotekoje sukaupta medžiaga. Bibliografijoje – 695 įrašai.
2011 m. išleistoje knygoje „Inveniens quaero = Ieškoti, rasti, nenurimti“ išspausdinta Danutės Gruzdienės, Virginijos Traškevičiūtės ir Birutės Kučinskienės sudaryta A. Gaižučio 2002–2011 m. bibliografija ir biobibliografija [6]. Tai yra 2003 m. išleistos bibliografijos tęsinys. Bibliografijoje panaudota Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Lietuvos edukologijos bibliotekų fonduose, asmeninėje mokslininko bibliotekoje sukaupta medžiaga. Šioje bibliografijoje – 791 įrašai.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Akademikas Algirdas Gaižutis: [gyvenimas, darbai, bibliografija]. – Vilnius, 2003. – 376 p.: iliustr., faks.
2. Gaižutis Algirdas. – Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 375-376.
3. Gaižutis Algirdas. – Portr. // Lietuvos universitetų rektoriai (1990–2004). – Šiauliai, 2006. – P. 22-23.
4. Algirdas Gaižutis: (Gyvenimo aprašymas): (Curriculum vitae). – Portr., iliustr., faks. // Pedagogika. – [T.] 104 (2011), p. 9-18.
5. Gaižutis, Algirdas. Apie Vilniaus magnetizmą. – Bibliogr.: 3 pavad. // Vilniaus istorijos metraštis. – Vilnius, 2007. – T. 1, p. 13-17.
6. Inveniens quaero = Ieškoti, rasti, nenurimti: academico illustrissimo et potentissimo, viro nobilissimo, homini serenissimo Algirdo Gaezhuti septuagenneliis hic liber dedicatus est: [mokslo straipsnių rinkinys]. – Vilnius, 2011. – 988, [1] p.: iliustr., faks., portr.
7. Mureika, Juozas. Gaižutis Algirdas. – Portr. – Bibliogr.: 1 pavad. // Lietuva. – Vilnius, 2010. – T. 2, p. 581-582.
8. Mureika, Juozas. Gaižutis Algirdas. – Portr. – Bibliogr.: 1 pavad. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 6, p. 335-336.
9. Šimkus, Mindaugas. Už nuopelnus sostinei: Lietuvos edukologijos universiteto rektoriui, profesoriui, habilituotam daktarui, akademikui Algirdui Gaižučiui Vilniaus rotušėje iškilmingai įteiktas Žygimanto Augusto medalis / Mindaugas Šimkus, Tomas Razmus. – Iliustr. // Šviesa. – 2012, gegužė (Nr. 7), p. 1.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2017; 2018

Dalintis straipsniu: