Algirdas Kazlauskas

Algirdas Kazlauskas. Nuotr. iš kn.: Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 64.

Gimė valstiečių šeimoje. Mokėsi Klepočių pradinėje, Lieponių aštuonmetėje mokykloje (Trakų r.) [12]. Vilniaus profesinėje mokykloje įgijo tekintojo specialybę [4]. Dirbo Vilniaus radijo matavimo prietaisų gamykloje. 1968–1970 m. tarnavo sovietinėje armijoje Kaliningrade. Grįžęs dirbo pagal specialybę Vilniaus radijo imtuvų gamykloje „Elfa“ [13]. 1972–1976 m. dirbo Vidaus reikalų ministerijos atskirame vyriausybinių pastatų apsaugos divizione milicininku [5], 1976–1987 m. – Vilniaus kelių policijos inspektoriumi. 1977 m. baigė Vilniaus politechnikumo vakarinį skyrių (dab. Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultetas) [3], įgijo kelių eksploatacijos specialybę [4]. Nuo 1987 m. – Valstybinės automobilių inspekcijos (VAI) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kelių policijos inspektorius. Nuo 1991 m. birželio 1 d. – Kelių policijos valdybos kelių policijos rinktinės vyresnysis policininkas. 1991 m. liepos 31 d. A. Kazlauskas ėjo pareigas Medininkų pasienio poste. Tąnakt nužudytas (su kitais pareigūnais), manoma, Rygos ypatingosios paskirties milicijos rinktinės (rus. OMON), pavaldžios SSSR Vidaus reikalų ministerijai (spėjama, jos nurodymu) kariškių. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse [3]. 1993 m. sausio 17 d. čia pastatytame Lietuvos laisvės gynėjų memoriale įamžintas ir A. Kazlausko atminimas [1]. Šalia kitų laisvės gynėjų, jo palaidojimo vietoje įrengtos dvi rausvo granito blokų sienutės su įgilintais pilko tašyto ir juodo šlifuoto granito kryžiaus reljefais, kapą dengia stačiakampės, laiptuotos pilko ir juodo šlifuoto granito antkapinės plokštės su pritvirtintu bronziniu reljefu ir iškaltu įgilintų raidžių memorialiniu įrašu: „ALGIRDAS KAZLAUSKAS / 1949 09 01 – 1991 07 31“ (skulpt. Stasys Kuzma, archit. Marius Šaliamoras, Jūras Balkevičius). 2008 m. memorialas įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 32194) [11].

1991 m. už didvyrišką narsumą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (po mirties), 1992 m. už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu [6, 7].

Apie A. Kazlauską rašoma leidinyje „Asmenybės. 19902015 m. Lietuvos pasiekimai“ [6], Elenos Žilinskienės knygoje „Tiltų krašto kaimai šimtmečių kaitoje“ [12], Aurelijos Arlauskienės istorinėje apybraižoje „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“ [2], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [3] ir kt., taip pat periodikoje, internete.

1993 m. spalio 15 d. A. Kazlausko atminimas įamžintas memoriale septyniems nužudytiems Lietuvos pasieniečiams prie senosios Medininkų muitinės, jų žuvimo vietoje (Vilniaus r.) [8]. Tai juodo šlifuoto granito vagonėlio pavidalo paminklas su 7 balto marmuro kryžiais. Paminklo PV dalyje iškaltos žuvusiųjų pavardės, tarp jų: „ALGIRDAS KAZLAUSKAS“ (archit. Algimantas Šarauskas, Rimantas Buivydas). 1999 m. memorialas įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 25052) [10].

2006 m. liepos 29 d., minint 15-ąsias Medininkų žudynių metines, Nepriklausomybės gynėjo gimtajame Vaikštenių kaime (Trakų r., Rūdiškių seniūnija) Algirdo Kazlausko atminimui atidengtas ąžuolo kryžius. Kryžių pagamino medienos apdirbimo įmonės UAB „Alvima” meistrai Vidas Vasiliauskas, Stanislovas Tichavičius [9, 12].

Literatūra ir šaltiniai

1. Antakalnio kapinės. Lietuvos laisvės gynėjų memorialas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras [interaktyvus]. 2018 [žiūrėta 2018-06-12]. Prieiga per internetą: <http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Vilniaus_m_paminklai.htm>.
2. Arlauskienė, Aurelija. Tomas Šernas: vakar buvo rytoj: istorinė apybraiža. – Vilnius, 2006, p. 13, 49, 57, 141.
3. Baužytė, Jūra. Kazlauskas Algirdas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 9, p. 672.
4. Baužytė, Jūra. Paskutinė budėjimo para. – Iliustr. // Tiesa. – 1991, rugs. 6, p. 2.
5. Gurevičius, Ainis. Medininkai: nakties tragedija be liudininkų?: Jie žuvo poste: [Algirdas Kazlauskas] / Ainis Gurevičius, Inga Liutkevičienė, Valdas Valiukevičius. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 1991, rugpj. 1, p. 1, 2.
6. Kazlauskas Algirdas. – Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 64.
7. Algirdas Kazlauskas (1949 09 01 – 1991 07 31). Lietuvos Respublikos Seimas [interaktyvus]. 2018 [žiūrėta 2018-06-13]. Prieiga per internetą: <http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=8061&p_k=1&p_t=113124>.
8. Medininkų kaimas. Senoji Medininkų muitinė. Paminklas 1991 m. liepos 31-osios naktį nužudytų pareigūnų atminimui. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras [interaktyvus]. 2018 [žiūrėta 2018-06-12]. Prieiga per internetą <http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Vilnius_paminklai.htm>.
9. Mickonytė, Aistė. Kryžius Medininkuose žuvusiam Algirdui Kazlauskui. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2006, rugpj. 5, p. 1, 4.
10. Sovietų Sąjungos agresijos 1991 m. Medininkuose komplekso sienos sargybos posto vieta. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2018 [žiūrėta 2018-06-20]. Prieiga per internetą: <https://kvr.kpd.lt/#/static-search-results//aab0ee78-b846-4ec3-8fe6-1325979cf001/////25052///////////1>.
11. Vilniaus senųjų kapinių, vad. Antakalnio kapinėmis, komplekso Lietuvos laisvės gynėjų kapai. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2018 [žiūrėta 2018-06-13]. Prieiga per internetą: <https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/D8F09B23-CFBC-43F9-BE6C-8C95A365C317/true>.
12. Žilinskienė, Elena. Algirdas Kazlauskas. – Portr. // Žilinskienė, Elena. Tiltų krašto kaimai šimtmečių kaitoje. – Trakai, 2015. – P. 108, 285.
13. Žilinskienė, Elena. Prisimenant Algirdą Kazlauską. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2016, rugpj. 19, p. 7.

Parengė: Elena Žilinskienė (Trakų SVB Tiltų filialas), 2018

Dalintis straipsniu: