Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 571

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Alma Gudonytė

Gyvenimo datos:1930 12 04 - 2010 08 27
Gimimo vieta:Narbūčiai (Anykščių r.)
Veikla:filologė, pedagogė, kultūros ir visuomenės veikėja
Nominacijos: Vilniaus miesto savivaldybės apdovanojimai „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ (2010)

Alma Gudonytė. Nuotr. Iš leid.: Tautotyros metraštis. – 2010, T. 1, p. 202.

1938–1942 m. A. Gudonytė mokėsi Aulelių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, 1942–1950 m. – Svėdasų (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje. 1950–1954 m. studijavo lietuvių kalbą Vilniaus pedagoginiame institute. 1954–1958 m. dirbo Šilalės vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoja, 1958–1960 m. – šios mokyklos direktore. 1960–1961 m. – Šilalės rajono Švietimo skyriaus mokyklų inspektorė. 1961–1971 m. dirbo Pedagogikos mokslinio tyrimo institute moksline bendradarbe, 1971–1991 m. – šio instituto moksline sekretore [3, 6, 7]. 1966–1969 m. tęsė studijas Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) A. Gerceno pedagoginio instituto aspirantūroje, 1995–2003 m. – Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi institute. 1969 m. buvo suteiktas pedagogikos mokslų kandidato laipsnis, 1993 m. – nostrifikuotas socialinių mokslų edukologijos daktaro vardas. 1991–2010 m. buvo Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus direktorė [2, 3, 6].

A. Gudonytė buvo Lietuvos muziejų asociacijos Vadybos sekcijos, Tėvynės pažinimo draugijos „Lietuvos deimančiukai“, kitų nevyriausybinių organizacijų narė, rėmė gimtajame Svėdasų krašte veikiantį vaižgantiečių klubą „Pragiedrulys“, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų, Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinį muziejų [2].
Domėjosi lietuvių kalbos dėstymo metodikos problemomis. Parengė metodines knygas ir vadovėlius: „Suaugusių mokinių savarankiškumo ugdymas per gimtosios kalbos pamokas“ (1972 m.), „Vientisinio sakinio sintaksė“ (1972 m.), „Lietuvių kalbos pagrindai“ (1973 m.), „Lietuvių kalbos pratimai vakarinių pamaininių ir neakivaizdinių vidurinių mokyklų IX klasėms“ (1978 m.), pratimai X, XI klasėms (1979 m., 1986 m.), „Lietuvių kalbos mokymo vakarinėje mokykloje ypatumai“ (1989 m.). Buvo vadovėlio aukštosioms mokykloms „Pedagogikos paskaitos“ bendraautorė (1969 m.). Paskelbė spaudoje publikacijų apie Marijos ir Jurgio Šlapelių šeimą, rašė straipsnius kultūrinėmis, istorinėmis, patriotinėmis temomis [3, 4].

2010 m. balandžio 15 d. visuomenės veikėja buvo apdovanota sidabro medaliu „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ [1, 4].

A. Gudonytė daug metų gyveno ir dirbo Vilniuje. 1950 m. baigusi Svėdasų vidurinę mokyklą, atvyko į Vilniaus pedagoginį institutą studijuoti lituanistikos. Apsigyveno senelės brolio Jurgio Šlapelio našlės Marijos Šlapelienės namuose Vilniaus senamiestyje (Pilies g. 40). Padėjo tvarkytis buityje, į namus krepšeliu pernešė 1946 m. Vilniaus universiteto lituanistikos seminaro bibliotekoje ir Šv. Jono bažnyčios bokšto sandėlyje paslėptus vertingesnius Šlapelių knygyno leidinius. 1954–1961 m. gyveno ir dirbo Šilalėje. 1961 m. sugrįžo į Vilnių. Nuolat lankė ir globojo Mariją Šlapelienę [7]. Iki 1991 m. dirbo Pedagogikos mokslinio tyrimo institute.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1991 m. A. Gudonytė įsipareigojo vykdyti Marijos Šlapelienės testamentą – buvusiame Šlapelių name įkurti muziejų. Tais pačiais metais paskirta muziejaus direktore. Šlapelių dukters kalbininkės Gražutės Šlapelytės-Sirutienės remiama, vadovavo muziejaus pastato restauravimui, ekspozicijų parengimui. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus tapo sostinės kultūrinio gyvenimo centru. Čia nuolat buvo organizuojamos dailės darbų ir fotografijų parodos, vyko susitikimai, kultūriniai, istoriniai ir patriotiniai renginiai. 2009 m. iš Jungtinių Amerikos Valstijų pargabeno Gražutės Šlapelytės-Sirutienės kultūrinį-istorinį palikimą, jos palaikus palaidojo Vilniaus Rasų kapinėse [2, 6].

2009 m. rugsėjo 22 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje Vilniuje buvo pasirašyta ženklo medalio „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ apdovanojimo steigimo sutartis. Sutartį pasirašė LR Krašto apsaugos ministerijos bičiulių klubo valdybos pirmininkas, atsargos majoras Antanas Burokas, Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus direktorė dr. Alma Gudonytė, Vilniečių Ainių klubo pirmininkas Kęstutis Šimas, Vilniaus viešosios įstaigos „Vilniaus Rotušė“ valdytojas Jonas Jonynas [5].

Dirbdama muziejuje, spaudai paruošė Gražutės Šlapelytės-Sirutienės straipsnių rinkinį „Vilnijos atgarsiai“ (2004 m.), kartu su istorike dr. Nastazija Kairiūkštyte parengė Vilniaus krašto lietuvių veikėjų biografijų žinyną „Lietuvybės kovų verpetuose: Vilniaus ir Seinų kraštai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“ (2009 m.). A. Gudonytės rūpesčiu buvo išleistos bibliografo, knygotyrininko Vlado Žuko knygos „Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje“ (2000 m.), „Marijos ir Jurgio Šlapelių archyvas“ (2006 m.), sukurtas dokumentinis filmas „Ištikimi lietuviškam žodžiui. Jurgis ir Marija Šlapeliai“ (2004 m., rež. Vytautas Damaševičius, Juozas Matonis“) [6, 7].

A. Gudonytė buvo Vilniečių ainių klubo, Vilnijos draugijos narė, globojo Vilniaus krašto mokyklas, kasmet savo lėšomis užsakydavo joms „Gimtinės“ laikraštį [6].

Apie visuomenininkę rašoma enciklopediniame leidinyje „Kas yra kas. Lietuvos pasiekimai 2004“ [3], Kazio Račkausko knygoje „Europoje su savo kraičiu: kultūros istoriko publicistika“ (Vilnius, 2015. D. 1), „Tautotyros metraštyje“ [6], periodikoje. Yra informacijos internete.

A. Gudonytė mirė 2010 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje. Palaidota Narbūčių kaimo kapinėse (Anykščių r.) [2, 4, 7].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Apdovanoti menininkai už nuopelnus Vilniaus kultūrai: [informacija, minima ir A. Gudonytė]. – Iliustr. // 7 meno dienos. – 2010, bal. 30, p. 9.
2. Bagdonas, Vytautas. Gimtinėje atgulė amžinojo poilsio. – Iliustr. // XXI amžius. – 2010, rugs. 17, p. 12.
3. Gudonytė Alma // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai 2004. – Kaunas, 2004. – P. 589-590.
4. Veličkaitė, Lidija. Atsisveikinant su pedagoge visuomenininke dr. Alma Gudonyte: [nekrologas]. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2010, rugs. 11, p. 1, 5.
5. Veličkaitė, Lidija. Už nuopelnus Vilniui ir Tautai: [apie 2009 m. rugs. 22 d. M. ir J. Šlapelių namuose įvykusį apdovanojimo ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ steigimo sutarties pasirašymą] // Lietuvos aidas. – 2009, rugs. 26, p. 3.
6. Žemaitytė, Danguolė. Alma Gudonytė 1930–2010. – Portr. // Tautotyros metraštis. – T. 1 (2010), p. 201-202.
7. Žukas, Vladas. Su Alma Gudonyte atsisveikinant. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 2010, rugs. 9, p. 16.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2019