Andžej Stelmachovski (Andrzej Stelmachowski)

Andžej Stelmachovski. Nuotr. iš kn.: Šalčininkų kraštas = Ziemia Solecznicka. – Vilnius, 2006, p. 31.

Andžej Stelmachovski. Nuotr. iš kn.: Šalčininkų kraštas = Ziemia Solecznicka. – Vilnius, 2006, p. 31.

Poznanės universitete baigė teisės mokslus. Antrojo pasaulinio karo metais buvo Armijos Krajovos karys. Po studijų dirbo teisėsaugoje, iš kur buvo pašalintas 1957 m. už dalyvavimą maldininkų eitynėse į Čenstakavo vienuolyną. Nuo 1962 m. dėstė teisę Vroclavo universitete, o nuo 1969 m. – Varšuvos universitete. Buvo civilinės ir žemės ūkio teisės profesorius. 1975-1985 m. buvo arkivyskupijos Tarybos bažnyčių statybos narys. 1980 m. rugpjūtį prof. A. Stelmachovskis buvo Lenkijos opozicinio judėjimo, vadovaujamo profesinių sąjungų susivienijimo „Solidarność“ („Solidarumas“) aktyvus dalyvis, Gdansko laivų statyklos Tarpgamyklinio streikų komiteto patarėjas. 1989-1991 m. ėjo Lenkijos Senato maršalkos pareigas. 1991-1992 m. buvo Lenkijos švietimo ministras [3]. 1987-1989 m. ėjo Varšuvos katalikiškosios inteligentijos klubo pirmininko pareigas, o 1988 m. rugpjūtį buvo stebėtoju Vatikano popiežiaus sosto 63-ojoje Tarptautinės teisės draugijos konferencijoje, kuri vyko Varšuvoje [3, 5]. Nuo 2007 m. vasario – Lenkijos Respublikos prezidento Lecho Kačynskio patarėjas [6]. Yra daugelio publikacijų ir kelių knygų teisės klausimais autorius. Buvo Paryžiaus Sorbonos, Feraros (Italija), Varšuvos Kardinolo Stefano Višinskio ir Vroclavo universitetų garbės daktaras. Mirė 2009 m. balandžio 6 d. Varšuvoje, eidamas 84 metus. Palaidotas Varšuvos Povonzkų (Powązki) kapinėse [6].

1990-2008 m. prof. A. Stelmachovskis vadovavo jo iniciatyva Lenkijoje įsteigtai draugijai ,,Wspólnota Polska“ („Lenkų bendrija“) [5]. Šios draugijos svarbiausias tikslas – teikti įvairią paramą už Lenkijos ribų gyvenantiems lenkams. Ši draugija ypač didelę pedagoginę ir finansinę pagalbą suteikė Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus rajonų švietimo įstaigoms. Daugelis šių rajono mokyklų gavo naują įrangą mokyklų kabinetams, kompiuterinėms klasėms, bibliotekoms. Taip pat gauta ir tebegaunama daug vaizdinių priemonių, informacinės ir kitokios technikos, sportinio ir ūkinio inventoriaus. 1998 m. prof. A. Stelmachovskio iniciatyva Šalčininkų rajonas (pirmasis Lietuvoje) gavo investicinę paramą mokykloms remontuoti. Didelė finansinė parama skiriama kultūrai, žemės ūkiui, socialinėms reikmėms, sveikatos apsaugai, verslo plėtrai ir kt. Šimtai vaikų nemokamai vyksta į Lenkiją: vasaros poilsiui, į kraštotyros ekskursijas, į sportines varžybas, dainų ir šokių ansambliai važiuoja į koncertinius turus. Pedagogai vyksta į Lenkiją kelti kvalifikacijos. Profesorius daug kartų lankėsi Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, tarėsi dėl paramos.
A. Stelmachovskio iniciatyva buvo įsteigtas Lenkų universitetas Vilniuje [5].

2002 m. už ypatingus nuopelnus Vilniaus rajono švietimui prof. Andžejui Stelmachovskiui buvo suteiktas Vilniaus rajono garbės piliečio vardas [1, 4, 7].

2005 m. sausio 26 d. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas suteikti prof. Andžejui Stelmachovskiui Šalčininkų rajono garbės piliečio vardą už didelius nuopelnus Šalčininkų rajonui. Iškilmėse, kurios vyko birželio 22 d. Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijoje, dalyvavo ir prof. A. Stelmachovskis. Jis sakė, kad pirmą kartą į Lietuvą buvo atvykęs Antrojo pasaulinio karo pradžioje dar būdamas paauglys kaip karo pabėgėlis. Pirmą kartą Šalčininkuose apsilankė 1991 m. ir buvo sužavėtas žmonių nuoširdumo  [2, 3, 4].

2010 m. lenkiškai Trakų rajono Senųjų Trakų pagrindinei mokyklai suteiktas prof. Andžejaus Stelmachovskio vardas [6].

Apie A. Stelmachovskį rašoma leidinyje „Wileńska encyklopedia, 1939-2005“ [7], periodikoje. Yra informacijos internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Andrzejewski, Tadeusz. Prof. Andžej Stelmachovski – Vilniaus rajono garbės pilietis. – Portr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2002, lapkr. 7-13 (Nr. 45), p. 1-2.
2. Cytacka, Renata. Šalčininkų rajono garbės piliečiai. – Iliustr. // Informacinis biuletenis. – 2005, kovas, p. 9, 10.
3. Pirmieji Garbės piliečiai: naujienos iš Šalčininkų: [apie Šalčininkų rajono Garbės piliečio vardo suteikimą prof. Andžejui Stelmachovskiui]. – Iliutr.  // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2005, birž. 30 – liep. 6 (Nr. 26), p. 1, 4.
4. Garbės piliečiai. Šalčininkų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-07-15]. Prieiga per internetą: <http://www.salcininkai.lt/lit/Andzej-stelmachovski/29380>.
5. Rekść, Maria. Ku Pamięci prof. dr hab. Andrzeja Stelmachowskiego / Maria Rekść, Leonard Talmont. – Portr. // Kurier Wileński. – 2009, 10 kwietnia, p. 6.
6. Sobolevska, Alina. Szkole w Starych Trokach nadano imię Andrzeja Stelmachowskiego. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 2010, 4 maja, p. 6-7.
7. Stelmachowski Andrzej: [biografija] // Wileńska encyklopedia, 1939-2005. – Warszawa, 2007. – P. 555.

Parengė: Olga Kijakovskaja (Šalčininkų SVB), 2010, 2016

Dalintis straipsniu: