Antanas Budriūnas

Antanas Budriūnas. Nuotr. iš kn.: Antanas Budriūnas: straipsniai: amžininkų atsiminimai. – Vilnius, 1974.

Antanas Budriūnas. Nuotr. iš kn.: Antanas Budriūnas: straipsniai: amžininkų atsiminimai. – Vilnius, 1974.

Antanas Budriūnas muzikos mokėsi Kauno muzikos mokykloje ir konservatorijoje. Tarpukariu jis buvo dainų švenčių dirigentas, kartu su broliais Motiejumi ir Broniumi 1931 m. pradėjo leisti žurnalą „Muzikos barai“, dėstė konservatorijoje [1, 2]. Nuo 1949 m. gyveno Vilniuje ir dirbo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje [6], Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Profesorius, dirbdamas pedagoginį bei administracinį darbą, išugdė daug choro dirigentų, metodiškai vadovavo muzikos mokykloms. Jis buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos, Vilniaus chorvedžių tarybos narys ir dainų švenčių dirigentas bei konsultantas, rašė straipsnius į spaudą, aktyviai dalyvavo visuomenės muzikiniame gyvenime [5, 7, 8].

Kompozitorius kūrė vokalinius ir instrumentinius kūrinius, harmonizavo lietuvių liaudies dainas chorams, parašė keletą giesmių. Vilniui skirtas dainas „Vilnius“, „Vilniaus daina”, „Pavasaris Antakalnyje“, „Odė Vilniui“ poetų A. Baltakio, B. Šivickio, V. Reimerio, E Selelionio žodžiais dainuoja mišrūs chorai ir solistai [2].

Antanui Budriūnui suteikti nusipelniusio (1955 m.) ir liaudies artisto (1962 m.) garbės vardai, jis yra Jono Šimkaus premijos laureatas (1958 m.) [5].

Apie A. Budriūną rašoma knygose „Antanas Budriūnas: straipsniai: amžininkų atsiminimai“ [2], menotyrininkės dr. Linos Dumbliauskaitės-Jukonienės „Muzikai broliai Budriūnai: gyvenimo vingiai, kūryba, kultūrinė visuomeninė veikla“ [3], „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 75-metis: meno kūrybos, mokslo ir pedagogikos raida“ [6], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [5], Boleslovo Zubricko leidiniuose „Lietuvių kompozitoriai: enciklopedinis žinynas“ [7] ir „Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas“ [8], yra straipsnių periodikoje.

Antakalnyje, bute (Kuosų g. 8-1), kuriame 1958-1966 metais kompozitorius gyveno, jo sūnus Algimantas įsteigė visuomeninį muziejų. Memorialiniame kambaryje saugomi Antano bei jo brolių Motiejaus ir Broniaus Budriūnų kūriniai, jų sąrašai, asmeniniai daiktai [4].

Stasio Ylos sudarytame straipsnių rinkinyje „Antanas Budriūnas“ yra kompozitoriaus muzikos kūrinių ir straipsnių bibliografija [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Adomonytė-Šlekaitienė, Justa. Antano Budriūno šimtmečio paminėjimas: [100-ųjų gimimo metinių minėjimas Vilniaus B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje]. – Iliustr. // Muzikos barai. – 2002, Nr. 12, p. 36.
2. Antanas Budriūnas: straipsniai: amžininkų atsiminimai. – Vilnius, 1974. – 272 p., [8] iliustr. lap. : iliustr. – Bibliogr.: p. 262-270.
3. Dumbliauskaitė-Jukonienė, Lina. Muzikai broliai Budriūnai: gyvenimo vingiai, kūryba, kultūrinė visuomeninė veikla. – Vilnius, 2011. – 432 p. : iliustr., nat., portr.
4. Kompozitoriaus Antano Budriūno kambarys. Lietuvos muziejai [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2020-11-13]. Prieiga per internetą: <http://www.muziejai.lt/vilnius/kompozitoriaus_budriuno_kambarys.htm>.
5. Tauragis, Adeodatas. Antanas Budriūnas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 3, p.  563 p.
6. Vainauskienė, Tamara. Vokalinio fakulteto formavimas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje 1949-1950 m. // Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 75-metis: meno kūrybos, mokslo ir pedagogikos raida. – Vilnius, 2008. – P. 216-223.
7. Zubrickas, Boleslovas. Budriūnas Antanas. – Portr. // Zubrickas, Boleslovas. Lietuvių kompozitoriai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 2004. – P. 92-96.
8. Zubrickas, Boleslovas. Budriūnas Antanas. – Portr. // Zubrickas, Boleslovas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999. – P. 98-99.

Parengė: Aušra Asauskienė, Zita Tiukšienė (VAVB), 2011; 2020

Dalintis straipsniu: