Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 574

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Antanas Grigutis

Gyvenimo datos:1923 06 11 - 2008 10 09
Gimimo vieta:Klevai (Suvalkų apskr., Lenkija)
Veikla:socialinio aprūpinimo darbuotojas, publicistas, socialinių mokslų daktaras
Pagerbimas: LAB muziejinė ekspozicija (Vilniaus miestas)

Antanas Grigutis. Nuotr. iš kn.: Valentukevičius, Juozas. Neregių literatų sąvadas. Vilnius, 2005, p. 46.

Gimė mažažemių valstiečių šeimoje. Mokėsi Klevų pradinėje mokykloje. Iki 1940 m.  tarnavo pas ūkininkus. 1940–1941 m. buvo išvežtas darbams į Vokietiją. 1941 m. pavasarį repatrijavo į Lietuvą ir apsigyveno Marijampolės apskrityje, Šumskų kaime. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį susižeidė sprogmenimis  ir neteko regėjimo. 1944–1949 m. mokėsi  Kauno aklųjų mokykloje. Baigęs devynias klases išvyko mokytis į Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) suaugusių aklųjų vidurinę mokyklą. 1952 m. grįžęs į Lietuvą buvo paskirtas Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) Vilniaus srities skyriaus valdybos pirmininku, ilgą laiką dirbo įvairų organizacinį bei administracinį darbą Lietuvos aklųjų draugijoje. 1973–1987 m. dirbdamas LAD centro valdyboje Aklųjų darbingumo atkūrimo ir įdarbinimo skyriaus viršininku ypatingą dėmesį skyrė neregių socializacijai ir įdarbinimui. Jo ir bendraminčių iniciatyva Kretkampyje (Šakių r.) 1975 m. buvo įsteigta ir pradėjo veikti Aklųjų darbingumo atkūrimo mokykla. Siekdamas mokslo žinių, studijavo. 1974 m. baigė Šiaulių pedagoginį instituto (dabar Šiaulių universitetas) Defektologijos fakultetą, įgijo pagalbinės mokyklos mokytojo ir logopedo specialybę. 1979 m. Maskvoje, apgynė disertaciją „Sutrikusios regos asmenų profesinės darbinės veiklos išplėtimas materialinės gamybos sferoje”. 1993 m. jam  suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis. 1988–1998 m. Lietuvos aklųjų bibliotekoje dirbo Lietuvos aklųjų istorijos muziejaus vedėju. Tai buvo jo paskutinė darbovietė. [2]. Mirė 2008 m. spalio 9 dieną. Palaidotas Vilniuje.

A. Grigutis – mokslinių tiflologijos srities leidinių redakcinės kolegijos narys. Jo straipsniai spausdinami periodiniuose leidiniuose. Lietuvos aklųjų draugijos leidykla (LAD) Brailio raštu išleido dvi A. Grigučio knygas „Aklųjų integracija Lietuvoje“ (1977) ir „Aklųjų profesinė reabilitacija“ (1981) [2].
Nuo jaunystės domėjosi literatūra. Mokydamasis Kauno aklųjų mokykloje, vadovavo aklųjų literatų būreliui. Pirmieji eilėraščiai skelbti Kauno aklųjų mokyklos almanache „Pirmieji žiedai“, vėliau aklųjų literatų almanache „Vaivorykštė“ (T. 1; T. 6). Aklųjų reabilitacijos klausimais išspausdino nemaža straipsnių. 1984 m. „Minties“ leidykla išleido A. Grigučio autobiografinę knygą „Keliai, mano keleliai“ [3, 4]. „Tai ne Aklųjų draugijos metraštis ir ne autobiografija, o veikiau neapibrėžto žanro, vietomis lyrinis pasakojimas su fantazijos pagražu“, – rašo autorius pratarmėje. Knygoje išsamiai atskleidžiama asmeninė patirtis, daug biografinių faktų, aprašoma Lietuvos aklųjų draugijos veikla, jos istorija, ryškiai piešia žymių aklųjų paveikslus, gausu žinių apie aklųjų mokymą, gyvenimą, darbo vietų kūrimą. 1986 m. ši knyga buvo išleista rusų kalba [4].

Grigutis, Antanas. Keliai, mano keleliai. – Vilnius, 1984. Knygos viršelis

1983 m. LTSR nusipelnęs socialinio aprūpinimo darbuotojas [1]. LAD IX suvažiavime  A. Grigučiui suteiktas Lietuvos aklųjų draugijos garbės nario vardas [2].

Informacijos apie Antaną Grigutį yra jo autobiografinėje knygoje „Keliai, mano keleliai“ [3]. Apie jį rašoma Juozo Marcinkaus esė rinkinyje „Menu juos“ (Vilnius, 1998),  straipsnių rinkiniuose „Susipažink su mano gyvenimu“ (Vilnius, 1978), knygotyrininkės Žiedūnės Zaveckienės knygoje „Su baltąja lazdele kūrybos takais“ [4] ir kt. leidiniuose.

Lietuvos aklųjų bibliotekos memorialinės ekspozicijos Asmeninių archyvų fonde (Skroblų g. 10, „Vilkpėdės seniūnija“) saugomi A. Grigučio asmeniniai dokumentai, įvairūs rankraščiai reginčiųjų ir Brailio raštu. Tiflotyros skaityklos fototekoje saugomos jo nuotraukos.

Literatūra ir šaltiniai

1. Antanas Grigutis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T. 1, p. 663.
2. Grigutis Antanas: LAD aktyvistas / Vytautas Gudonis, Saulius Plepys, Jonas Žilinskas // Tiflologijos vardų žodynas. – Šiauliai, 2001. – P. 148.
3. Grigutis, Antanas. Keliai, mano keleliai: autobiografinis pasakojimas. – Vilnius, 1984. – 123, [2] p.: [8] iliustr. lap.; Kiti leidimai: Keliai, mano keleliai [Garso įrašas – MP3].
4. Valentukevičius, Juozas. Grigutis Antanas: (g. 1923 06 11). – Portr. – Bibliogr.: 1 pavad., p. 169 // Valentukevičius, Juozas. Neregių literatų sąvadas. – Vilnius, 2005. – P. 46-47.
5. Zaveckienė, Žiedūnė. Grigutis Antanas: [apie socialinių mokslų daktarą, literatą A. Grigutį]. – Nuotr. // Zaveckienė, Žiedūnė. Su baltąja lazdele kūrybos takais. – Vilnius, 2003. – P. 32-35.

Parengė: Ina Praprovienė (LAB), 2019