Antanas Jonynas

Antanas Jonynas: bibliografijos rodyklė (1981-2002). - Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Antanas Jonynas: bibliografijos rodyklė (1981-2002). – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Vilniuje rašytojas gyveno nuo 1944 m., kai buvo paskirtas įgaliotiniu Lietuvos aklųjų draugijai steigti. 19471951 m. dirbo LAD pirmininku, 1963 m. organizavo ir vadovavo jos leidyklai, dirbo „Pergalės“, „Literatūros ir meno“, „Moksleivio“ redakcijose [5].

Gyvendamas Vilniuje, rašytojas išleido daugiau kaip 20 knygų. Tai lyrika, satyros, publicistika bei knygos tiflologine tematika [1, 4]. Po poeto mirties, 19801987 m. išleistas jo raštų šešiatomis, kuriame yra ir Vilniui skirtų eilėraščių.

Apie Vilnių poetas rašė: „Aš myliu šventus, istorinius Vilniaus akmenis, jo senąsias dabar su tokia meile prikeliamas, restauruojamas gatveles. Jos dvelkia brangiais šlovingos praeities prisiminimais…“  [2].

Savo autobiografiją rašytojas pasakoja knygoje „Gyveniman sugrįžę“ (Vilnius, 1966). 1988 m. apie A. Jonyno gyvenimą ir veiklą išleista literatūros tyrinėtojos ir kritikės Janinos Riškutės monografija „Antanas Jonynas“ [4]. Rašytojui skirtas skyrius yra „Neregių literatų sąvade“ [5]. Apie A. Jonyną rašoma Juozo Marcinkaus esė rinktinėje „Menu juos“ (Vilnius, 1998) ir kt. leidiniuose, taip pat periodikoje.
2013 m., minint poeto 90-ąsias gimimo metines, Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojai parengė virtualią parodą „Dvikamienis beržas” (žr. adresu). Joje pateikiama A. Jonyno biografija, nurodomi kūriniai, aptariama veikla Lietuvos aklųjų draugijoje, yra amžininkų atsiminimų (sūnaus A. Antano Jonyno, poetų Broniaus Mackevičiaus, Algimanto Baltakio, Valentino Toločkos, aktorių Gražinos Urbonaitės, Olego Ditkovskio ir kt.). Galima pasiklausyti paties poeto skaitomų eilėraščių.

1979 m. ant namo, kuriame gyveno rašytojas A. Jonynas, Antakalnio g. 8 (Antakalnio seniūnija), buvo atidengta memorialinė lenta [3].

1975 m. Vilniuje pastatytai aklųjų ir silpnaregių mokyklai-internatui buvo suteiktas Antano Jonyno vardas. Nuo 1993 m. ji tapo viena iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) dalių.

Vilniuje esančiame Lietuvos aklųjų istorijos muziejuje (Skroblų g. 10) yra saugomos A. Jonyno nuotraukos, asmeniniai daiktai, leidiniai.

Literatūra apie rašytoją surinkta bibliografijos rodyklėje „Antanas Jonynas“, parengtoje Lietuvos aklųjų bibliotekos tiflotyros skyriaus darbuotojų Romos Aškelovičienės, Lilijos Oleškevič, Gražinos Ramanauskienės ir Juozo Valentukevičiaus [1]. Rodyklė apima 19812002 m. laikotarpį. Poeto bibliografija yra ir Janinos  Riškutės monografijoje „Antanas Jonynas“ [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Antanas Jonynas: bibliografijos rodyklė (1981-2002) / [sudarytojai Roma Aškelovičienė, Lilija Oleškevič, Gražina Ramanauskienė, Juozas Valentukevičius]. – Vilnius, 2003. – 164 p. – Pavardžių r-klė: p.146-163. – Dainų pavadinimų rodyklė: p.142-145.
2. Jonynas, Antanas. Subrendimo metai: publicistika. – Vilnius, 1987, p. 408.
3. Memorialinė lenta rašytojui. – Iliustr. // Literatūra ir menas. – 1979, geg. 5.
4. Riškutė, Janina. Antanas Jonynas: monografija. – Vilnius, 1988. – 266, [3] p., [8] iliustr. lap.: iliustr. – Bibliogr.: p. 257-263. – Pavardžių r-klė: p. 264-[267].
5. Valentukevičius, Juozas. Jonynas Antanas: [biografija]. – Portr. // Neregių literatų sąvadas. – Vilnius, 2005. – P. 55-56.

Parengė: Aušra Asauskienė (VAVB), 2009

Dalintis straipsniu: