Antanas Lyberis

Lyberis, Antanas. Leksikografijos teorija ir praktika. - Vilnius, 2009. Knygos viršelis

Lyberis, Antanas. Leksikografijos teorija ir praktika. – Vilnius, 2009. Knygos viršelis

Antanas Lyberis baigė filologijos mokslus Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Dar besimokydamas, dirbo „Didžiojo lietuvių kalbos žodyno“ redakcijoje. 1939 m. persikėlė į Vilnių kartu su redakcija, kuri įsikūrė Antakalnyje esančiuose Vileišių rūmuose. Prasidėjus sovietinei okupacijai, teko slapstytis nuo galimų represijų. Vokiečių okupacijos metais dėl blogų gyvenimo ir darbo sąlygų A. Lyberis išvažiavo mokytojauti į Prienus [2]. 1947 m. vėl suorganizuota „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ redakcija atgaivino pradėtus darbus, į kuriuos aktyviai įsijungė Lietuvos kalbininkai. Nuo 1947–1952 m. A. Lyberis dirbo Lietuvių kalbos institute, 1952–1985 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Paskutiniaisiais savo gyvenimo dešimtmečiais A Lyberis nuolat gyveno Vilniuje. Mirė 1996 m. lapkričio 22 dieną. Palaidotas Karveliškių kapinėse.

Kartu su kitais kalbininkas rengė ir redagavo „Lietuvių kalbos žodyną“, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, išleido „Lietuvių kalbos sinonimų žodyną“ ir „Sinonimų žodyną“, parengė „Lietuvių–rusų kalbų žodyną“, „Lietuvių kalbos rašybos žodyną mokykloms“, „Mokomąjį lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodyną“, „Mokyklinį lietuvių–rusų kalbų žodyną“. Parašė straipsnių apie lietuvių kalbos kultūrą, terminologiją, leksikografiją, kalbos istoriją [1, 5, 8]. 2009 m. Lietuvių kalbos institutas išleido A. Lyberio darbų rinkinį „Leksikografijos teorija ir praktika“, kuriame yra ir mokslininko kolegų bei artimųjų prisiminimai.

1965 m. už „Lietuvių kalbos žodyno“ t. 1-8 kartu su kitais kalbininkais apdovanotas Valstybine premija, 1979 m. A. Lyberiui buvo suteiktas Nusipelniusio kultūros veikėjo vardas [6, 7].

Apie A. Lyberį rašoma leidiniuos „Panevėžio krašto kalbininkai“ [8], „Žmonės ir darbai“ [1], kalbininko Prano Kniūkštos straipsnių rinkinyje „Tarp gramatikos ir politikos“ (Vilnius, 2013), „Lietuvių kalbos enciklopedijoje“ (Vilnius, 2008), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [7] ir kt., periodikoje.

2006 m rugsėjo 23 d. Vilniuje, Antakalnio g. 83 / Tverečiaus g. 2A  (Antakalnio seniūnija), ant namo, kuriame gyveno žymus kalbininkas, atidengta memorialinė lenta (skulpt. Romas Kvintas). Paminklinėje lentoje įrašyti trijų, šiame name gyvenusių, Lietuvos mokslininkų vardai: Antanas LyberisJuozas Pikčilingis, Angelė Vyšniauskaitė, kurie „Mylėjo tėvų žemę, brangino jos kalbą ir lietuvių būdą”. Atminimo lenta įrengta Vilniaus savivaldybės Valstybinės kalbos kontrolės tarnybos vedėjos Albinos Šiupienienės iniciatyva [3].

A. Lyberio darbų rinkinyje „Leksikografijos teorija ir praktika“ (Vilnius, 2009) paskelbta ir kalbiniko darbų bibliografija [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Adamonienė, Anarsija. Antanas Lyberis: [biografija]. – Portr. // Žmonės ir darbai. – Vilnius, 2007. – P. 175-177.
2. Gotautaitė Lina. Keletas spalvų sinonimų karaliaus karūnai. – Portr. // Naujoji Romuva. – 1999, Nr. 4, p. 46-51.
3. Kalbininkų J. Pikčilingio, A. Lyberio ir etnologės A. Vyšniauskaitės atminimui: [apie memorialinės lentos Vilniuje atidengimą]. – Iliustr. // Gimtinė. – 2006, lapkr. 1-30 (Nr. 11), p. 2.
4. Lyberis, Antanas. Leksikografijos teorija ir praktika. – Vilnius, 2009. – 423, [1] p. : iliustr., faks., portr.
Turinyje prisiminimų aut.: Anarsija Adamonienė, Aldona Aleksaitė-Tirevičienė, Kostas Algirdas Aleksynas, Antanas Bieliauskas, Danutė Dvilinskaitė, Marija Eidukevičiūtė-Trasauskienė, Bronė Jurgelaitienė, Pranas Kniūkšta, Antanė Kučinskaitė, Vincas Staniulis, Jonas Šukys, Nijolė Užubalienė, Marija Vitkauskaitė. – Kn. taip pat: Moderniosios lietuvių leksikografijos pradininkas / Jolanta Zabarskaitė, Zita Šimėnaitė, p. 11-17. – Antano Lyberio bibliografija / sudarė Zita Šimėnaitė, p. 410-422.
5. Morkūnas, Kazys. Antano Lyberio ir jo darbų atminimui // Lietuvių kalbotyros klausimai. – T. 37 (1997), p. 276-278.
6. Paulauskas, Jonas.  Antanas Lyberis – Portr. // Baltistica. – 1997, t. 32, sąs. 2, p. 148-149.
7. Sabaliauskas, Algirdas. Antanas Lyberis. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija.  –  Vilnius, 2008. – T. 13,  p. 100.
8. Užubalienė, Nijolė. Antanas Lyberis: [biografija]. – Portr. // Panevėžio krašto kalbininkai. – Panevėžys, 2000. – P. 53-56.

Parengė: Aušra Asauskienė (VAVB), 2010; 2021

Dalintis straipsniu: