Antanas Račiūnas

Antanas Račiūnas. Nuotr. iš kn.: Zubrickas, Boleslovas. Lietuvių kompozitoriai. – Vilnius, 2004, p. 324.

Antanas Račiūnas. Nuotr. iš kn.: Zubrickas, Boleslovas. Lietuvių kompozitoriai. – Vilnius, 2004, p. 324.

Antanas Račiūnas baigė Ramygalos progimnaziją, mokėsi Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. Jis dainavo mokyklų choruose, mokėsi groti pianinu. Jau vėlokai jaunuolis pasirinko muziko kelią, baigė Kauno muzikos mokyklos Juozo Gruodžio kompozicijos klasę. Studijuodamas Kaune, dirbo muzikos mokytoju, vadovavo chorams, dėstė Kauno liaudies konservatorijoje. Keletą metų kompozicijos mokėsi Paryžiuje. Grįžęs į Lietuvą, 1940 metais pradėjo dėstyti Kauno konservatorijoje, o 1949-aisiais persikėlė į Vilnių ir tapo Lietuvos konservatorijos dėstytoju: 1949–1960 m. vadovavo Kompozicijos katedrai, nuo 1958 m. – profesorius.  J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje dėstė teorines disciplinas. Jis išugdė daug garsių Lietuvos kompozitorių ir chorvedžių [1, 4, 5]. Kompozitorius mirė 1984 m. balandžio 3 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse [3]. Račiūno kapas yra memorialinio ansamblio šiaurės vakarų dalyje. Antkapį sudaro žemių sampilas, juodo granito laipteliai ir pilko granito plokštė su iškaltu įrašu.

Antanas Račiūnas kūrė simfonijas, operas, dainas chorams, harmonizavo liaudies dainas. Vilniui skirtos dvi dainos chorui „Vilija“(žodž. A. Račiūno) ir „Vilniui“ (žodž. S. Žlibino), pjesių ciklas fortepionui „Vilnelė“, orkestrai atlieka kūrinį ”Vakaras prie Vilijos“ [5].

Antanas Račiūnas buvo Kompozitorių sąjungos narys, jam suteikti nusipelniusio meno veikėjo ir liaudies artisto vardai. Kūryba įvertinta Valstybine ir Stasio Šimkaus premijomis [6].

Apie A. Račiūno gyvenimą ir veiklą išleista Danutės Palionytės-Banevičienės knyga „Valanda su kompozitorium Antanu Račiūnu“ [5]. Apie kompozitorių rašoma Boleslovo Zubricko knygoje „Lietuvių kompozitoriai: enciklopedinis žinynas“ [6], leidiniuose „Muzikos tradicijos ir dabartis“ [1], „Nevėžio krašto žmonės“ [4].

Žvėryne, ant namo, kuriame gyveno kompozitorius (Birutės g. 11/Traidenio g. 40), atidengta memorialinė lenta [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Ambrazas, Algirdas. Pasakoja Antanas Račiūnas // Muzikos tradicijos ir dabartis. – Vilnius, 2007. – P. 266-268.
2. Godunavičienė, Jadvyga. Lietuvių muzikos ąžuolas. – Iliustr. // Vakarinės naujienos. – 1985, rugs. 21.
3. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – T.1: Vilnius, 1988, p. 272.
4. Navalinskaitė, Kristina. Kompozitorius Antanas Račiūnas : [biografija] / Kristina Navalinskaitė, Karolina Trebaitė // Nevėžio krašto žmonės. – Panevėžys, 2006. – P. 5-6.
5. Palionytė-Banevičienė, Danutė. Valanda su kompozitorium Antanu Račiūnu. –Vilnius, 1970. – 93 p., 4 iliustr. lap.
6. Zubrickas, Boleslovas. Račiūnas Antanas. – Portr., iliustr. // Zubrickas, Boleslovas. Lietuvių kompozitoriai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 2004. – P. 324-327.

Parengė: Aušra Asauskienė, Gerta Stanionytė (VAVB), 2011; 2020

Dalintis straipsniu: