Antanas Šabaniauskas

Tallat-Kelpšaitė, Nijolė. Jį pripažino laikas: lietuviškos estrados pradininkas Antanas Šabaniauskas, jo amžininkai, A. Šabaniausko premijos laureatai. – Vilnius, 2005. Knygos viršelis

Tallat-Kelpšaitė, Nijolė. Jį pripažino laikas: lietuviškos estrados pradininkas Antanas Šabaniauskas, jo amžininkai, A. Šabaniausko premijos laureatai. – Vilnius, 2005. Knygos viršelis

Nuo 1915 m., besimokydamas Jurbarko pradinėje mokykloje, A. Šabaniauskas giedojo bažnytiniame chore, kurio vadovas J. Pocius jau A. Šabaniausko vaikystėje pranašavo jam dainininko karjerą. 1922–1927 m. dainavimo mokėsi Italijoje. 1927 m. dainininkas grįžo į Lietuvą [5]. Tolimesnį likimą nulėmė atsitiktinumas. Plaukiant laivu iš Jurbarko į Kauną A. Šabaniausko talentą pastebėjo ir stoti į operos chorą pakvietė tuometinis Valstybės teatro dramos režisierius Borisas Dauguvietis [2]. Lygiagrečiai A. Šabaniauskas mokėsi Kauno muzikos mokykloje, operose dainuodavo mažesnius vaidmenis. 1934 m. su Londono „Colombia” orkestru dainininkas įrašė 13 plokštelių [3]. Nuo 1940–1950 m. operos ir baleto teatro choro artistas, sukūrė keletą vaidmenų. Su M. Hofmeklerio orkestru dainavo lengvo žanro dainas – šlagerius, pritaikytus šokiams (tango, fokstrotai, valsai ir kt.). Vienas iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo propaguoti progines dainas – rengė koncertus, dainavo per radiją [1, 4]. Pokario metais dainavo filharmonijos, vėliau – operos teatro chore [3].
A. Šabaniauskas mirė 1987 m. vasario 9 d. Vilniuje, palaidotas Rokantiškių kapinėse. 1989 m. spalio 13 d. ant kapo atidengtas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas paminklas  – dainininko biustas [1, 2].

Išsamiausiai apie A. Šabaniauską rašoma Nijolės Tallat-Kelpšaitės knygoje „Jį pripažino laikas“ [3]. Leidinyje pateikiama dainininko diskografija. Nurodomos pagrindinės A. Šabaniausko gyvenimo, veiklos ir pagerbimo datos, yra pavardžių rodyklė. Apie žymų dainininką taip pat rašoma leidiniuose: Antanas Rimvydas Čaplinskas  „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ [1], Tomas Venclova „Vilniaus vardai“ (Vilnius, 2006) ir kt., periodikoje.

1946 m. A. Šabaniauskas persikėlė gyventi į Vilnių. Dainavo Lietuvos Valstybinėje filharmonijos, vėliau – operos teatro chore [3]. 1947 m. po skundo į „Tiesą” dėl „buržuazinės moralės” propagavimo dainuojant menkavertes daineles buvo atleistas iš filharmonijos, jam neleista viešai dainuoti [, 3]. Dirbo Vilniaus tuberkuliozės dispanseryje ūkvedžiu. Po ilgos pertraukos naujametinę 1972 m. naktį jis uždainavo Vilniaus „Dainavos” naktiniame bare. Vėliau dar dešimt metų dainavo  šiame ir „Šaltinėlio” naktiniame bare. Jis dažnai lankydavosi Vilniaus „Literatų” kavinėje, kur dirbo jo žmona Vanda Šabaniauskienė. Ji pasakojo, kad vyras mėgdavęs rytais prie Vilnelės bėgiodamas ramiai pamąstyti, pabūti su savimi [3].

2003 m. gruodžio 17 d., minint šimtąsias A. Šabaniausko  gimimo metines,  Vilniuje, ant namo Pilies gatvėje 10 (Senamiesčio seniūnija) buvo atidengta bareljefinė memorialinė lenta (skulpt. Julius Narušis). Šiame name 41-us metus, iki pat mirties, gyveno dainininkas [3].

Nuo 1990 m. A. Šabaniausko paramos ir labdaros fondo iniciatyva Lietuvos atlikėjams už viso gyvenimo nuopelnus estradai skiriami A. Šabaniausko apdovanojimai. Juos yra gavę  jau 10 atlikėjų [3]. Užbaigęs vieną tradiciją, A. Šabaniausko paramos ir labdaros fondas ketina pradėti naują – bus rengiamas A. Šabaniausko vardo konkursas, kuriame galės dalyvauti ir jauni estrados atlikėjai [2].

2000 m. A. Šabaniausko vardu pavadinta viena Vilniaus gatvių Santariškėse [1].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Šabaniauskas Antanas (1903 12 20–1987 02 09). Šansonjė.  – Portr., iliustr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus
atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 392.
2. Pietkauskas, Romas.  Antanas Šabaniauskas: talentingas, galantiškas ir pakerėtas moterų grožio; [pokalbis su Antano Šabaniausko labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininku Romu Pietkausku] / kalbėjosi Romualda Laimienė. – Iliustr. // Vakarų ekspresas. – 2003, gruod. 12, p. 15; Prieiga per internetą: <http://www.ve.lt/?data=2003-12-12&rub=1065924820&id=1071162173>.
3. Tallat-Kelpšaitė, Nijolė. Jį pripažino laikas : lietuviškos estrados pradininkas Antanas Šabaniauskas, jo amžininkai, A. Šabaniausko premijos laureatai. – Vilnius, [2005]. – 159, [1] p., [15] iliustr. lap. – Bibliogr.: p. 148 (14 pavad.). – Pavardžių r-klė: p. 149-156.
4. Žilevičius, Julius. Šabaniauskas Antanas. – Iliustr. // Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass.), 1963. – T. 29, p. 291.

Parengė: Modesta Tamkutė (VAVB), 2009; 2013

Dalintis straipsniu: