Antanas Sodeika

Antanas Sodeika. Nuotr. iš kn.: Sodeika, Antanas. Mano kelias į muzikos meną: atsiminimai. – Vilnius, 1958.

Antanas Sodeika. Nuotr. iš kn.: Sodeika, Antanas. Mano kelias į muzikos meną: atsiminimai. – Vilnius, 1958.

1905 m. baigęs Jurbarko pradinę mokyklą, mokėsi siuvėjo amato, vėliau dirbo valsčiaus raštininku. Kelis metus dainavo bažnyčios chore, pas vargonininką Antaną Pocių mokėsi muzikos. 1907–1920 m. gyveno JAV. Filadelfijoje pasimokęs pas Šv. Kazimiero parapijos vargonininką J. Gudelį-Hodellį, grojo vargonais vienoje Čikagos parapijoje, dalyvavo „Birutės“ draugijos veikloje. Dainuoti ir skambinti fortepijonu mokėsi pas kompozitorių Miką Petrauską, 1909 m. jo pastatytoje operoje „Birutė“ atliko Senojo Vaidilos vaidmenį. Nuo 1911 m. Postvile lankė muzikos mokyklos fortepijono klasę, vadovavo chorams, rengė koncertus ir spektaklius. Persikėlęs į Skrantoną, vargonininkavo Šv. Juozapo lietuvių parapijoje, vadovavo chorams, privačiai mokėsi dainuoti, statė Miko Petrausko muzikinius veikalus. Nuo 1914 m. buvo Amerikos lietuvių Romos katalikų Vargonininkų sąjungos narys. 1917 m. pastatė Vargonininkų sąjungos metinio seimo metu Miko Petrausko operą „Birutė“ ir operetę „Adomas ir Ieva“, jose pats vaidino ir dainavo. Buvo Komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti sekretorius. Mobilizuotas į JAV kariuomenę, orkestre grojo trimitu. Sugrįžęs į Skrantoną, privačiai mokė muzikos. Kingstone vargonininkavo Švč. Mergelės Marijos parapijos bažnyčioje. 1918 m. įkūrė Dailės mylėtojų draugiją, vadovavo draugijos ir savo vardo chorams. Su kompozitoriumi Miku Petrausku koncertavo, dainavo operetėse. Balsą lavino pas žymų pedagogą profesorių dr. L. Vudkoką. 1920 m. Bostone baigęs Miko Petrausko konservatoriją, grįžo į Lietuvą. 1920–1948 m. su pertraukomis gyveno Kaune. Dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos veikloje, buvo vienas iš Operos vaidyklos kūrėjų. 1921 m. tobulinosi Romoje, 1924 m. – Milane. 1922 m. buvo paskirtas Kauno valstybės teatro direktoriumi. 1920–1944 m. – Kauno valstybės teatro, 1944–1950 m. – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas. 1945–1948 m. – Kauno konservatorijos, nuo 1949 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytojas. 1950 m. kaip pedagogas stažavosi Maskvos konservatorijoje. 1951 m. – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas. 1957 m. suteiktas profesoriaus vardas [2, 8, 10]. A. Sodeika mirė 1979 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Profesoriaus kapas yra memorialinio ansamblio centrinio tako gale, kairėje pusėje. Antkapį sudaro žemių pylimas ir atlašai pastatyta pilko marmuro plokštė su iškaltu įrašu: „Antanas Sodeika 1890–1979“ [4, 5].

Daugiau nei 30 metų A. Sodeika dainavo pagrindines baritono partijas. Lietuvos operoje sukūrė apie 50 vaidmenų: Žermonas (G. Verdi „Traviata“), Rigoletas (G. Verdi „Rigoletas“), Renatas (G. Verdi „Kaukių balius“), Amonasras (G. Verdi „Aida“), Grafas di Luna (G. Verdi „Trubadūras“), Jagas (G. Verdi „Otelas“), Demonas (A. Rubinšteino „Demonas“), Valentinas (Ch. Gaunod „Faustas“), Tonijus (R. Leoncavallo „Pajacai“), Oneginas (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“), Tomskis, Jeleckis (P. Čaikovskio „Pikų dama“), Eskamiljas (G. Bizet „Karmen“), Figaras (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“), Skarpija (G. Puccini „Toska“), Džanis Skikis („G. Puccini „Džanis Skikis“), Alfijas (P. Mascagni „Kaimietiška garbė“), Telramundas (R. Wagnerio „Lohengrinas“), Volframas (R. Wagnerio „Tanhoizeris“), Borisas (M. Musorgskio „Borisas Godunovas“), Igoris (A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“). Dainavo su dainininkais M. Brehmane-Štengele, K. M. Öhman, dirigentais N. Annovazzi, E. Cooperiu, F. von Hoeslinu, N. Malko. Dainavo Latvijos nacionalinėje operoje, koncertavo JAV miestuose. JAV, Rygoje ir Kaune į plokšteles įrašė dainų ir operų arijų.
1931 m. A. Sodeika buvo apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu. 1945 m. jam suteiktas nusipelniusio artisto vardas, 1950 m. – Respublikinio liaudies artisto vardas [3, 7, 8].

Sodeika, Antanas. Mano kelias į muzikos meną: atsiminimai. – Vilnius, 1958. Knygos viršelis

Sodeika, Antanas. Mano kelias į muzikos meną: atsiminimai. – Vilnius, 1958. Knygos viršelis

1958 m. A. Sodeika išleido atsiminimų knygą „Mano kelias į muzikos meną“ [8]. Knygoje pateikiama dainininko autobiografija iki 1955 m., jo atsiminimai apie kompozitorių, dirigentą, dainininką Miką Petrauską ir operos solistą Kiprą Petrauską. Išspausdinti A. Sodeikos sukurtų vaidmenų, koncertuose dainuotų kūrinių, įrašytų patefono plokštelių, į magnetofono juostą įrašytų dainų sąrašai. Leidinys iliustruotas dainininko nuotraukomis iš suvaidintų spektaklių.
Trumpą dainininko biografiją galima paskaityti muzikologo Boleslovo Zubricko enciklopediniame žinyne „Pasaulio lietuvių chorvedžiai“ [10], „Muzikos enciklopedijoje“ [2], leidinyje „Lietuvos teatro istorija“ [7], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [3], filologo, kraštotyrininko Benjamino Kondrato leidinio „Kūrėjų pėdsakais“ aštuntoje knygoje (Vilnius, 2012), inžinieriaus energetiko, istoriko Antano Rimvydo Čaplinsko „Vilniaus atminimo knygoje“ [1]. Apie A. Sodeikos atminimo įamžinimą rašoma „Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvade“ [4] ir Stasės Ramanauskienės knygoje „Kūrėjai ir jų memorialinės vietos“ [5]. Atsiminimai apie dainininką spausdinami režisieriaus Stanislovo Rubinovo knygoje „Miške ir scenoje“ [6].

Nuo 1948 m. A. Sodeika gyveno Vilniuje. 1948–1950 m. buvo į sostinę perkelto Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas. Nuo 1949 m. dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) operos klasėje. 1950–1951 m. buvo Solinio dainavimo katedros vedėjas [3, 8, 10].

1984 m. Vilniuje, ant namo Kaštonų g. 1 (buv. Z. Angariečio g., Naujamiesčio seniūnija), kur gyveno dainininkas, A. Sodeikai atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas įrašas: „1956–1979 metais gyveno dainininkas, vienas lietuvių operos teatro kūrėjų, profesorius Antanas Sodeika“ [4, 5, 9].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Sodeika Antanas (1890 01 23 – 1979 09 12): operos solistas, vargonininkas. – Portr., iliustr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 374.
2. Karaška, Arvydas. Sodeika Antanas. – Portr. // Muzikos enciklopedija. – Kaunas, 2007. – T. 3, p. 381.
3. Karaška, Arvydas. Sodeika Antanas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2012. – T. 22, p. 240.
4. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. − T. 1: Vilnius. – Vilnius, 1988, p. 76, 288.
5. Ramanauskienė, Stasė. Antanas Sodeika. – Portr. – Bibliogr.: 1 pavad. // Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 198-199.
6. Rubinovas, Stanislovas. Antanas Sodeika. – Portr. // Rubinovas, Stanislovas. Miške ir scenoje: [režisieriaus, Kauno kamerinio teatro įkūrėjo ir meno vadovo atsiminimai]. – Vilnius, 2013. – P. 152-153.
7. Antanas Sodeika, baritonas // Lietuvių teatro istorija. – Vilnius, 2002. – Kn. 2, p. 440-441.
8. Sodeika, Antanas. Mano kelias į muzikos meną: atsiminimai. – Vilnius, 1958. – 109, [2] p., [9] iliustr.
9. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2019 [žiūrėta 2019-02-15]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456>.
10. Zubrickas, Boleslovas. Sodeika Antanas. – Portr. // Zubrickas, Boleslovas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999. – P. 571-572.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2015; 2019

Dalintis straipsniu: