Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 556

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Antanas Šurna

Gyvenimo datos:1940 03 27 - 2014 05 19
Gimimo vieta:Kaunas
Veikla:teatro ir kino aktorius
Nominacijos: Vilniaus miesto savivaldybės apdovanojimai „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ (2010)

Antanas Šurna. Nuotr. iš kn.: Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 111.

1958–1962 m. studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Teatro fakultete. 1962–1963 m. ir 1989–2005 m. buvo konservatorijos dėstytojas, nuo 1995 m. – docentas. 1963–1964 m. vaidino Kauno valstybiniame dramos teatre, 1964–1965 m. – Šiaulių dramos teatre, nuo 1964 m. – kine, nuo 1965 m. – Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre. 1992–1997 m. buvo Valstybinio jaunimo teatro vadovas ir režisierius [2, 4, 5].

A. Šurnos vaidyba buvo temperamentinga, emocinga, turėjo ironijos, grotesko elementų. Atlikti vaidmenys Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre: Romeo (V. Šekspyro „Romeo ir Džuljeta“, 1966 m., rež. A. Ragauskaitė), Džimis Poteris (Dž. Osborno „Atsigręžk rūstybėje“, 1967 m., rež. V. Čibiras), Henrikas (J. Švarco „Drakonas“, 1968 m., rež. V. Čibiras), vyras (A. Oseckos „Trešnių skonis“, 1971 m., rež. D. Tamulevičiūtė), Solionas (A. Čechovo „Trys Seserys“, 1971 m., rež. G. Žilys), Kaliošinas (A. Vampiliovo „Provincijos anekdotai“, 1975 m., rež. G. Žilys), Kaminskas (S. Šaltenio „Škac, mirtie, visados škac“, 1976 m., rež. D. Tamulevičiūtė), Krestovnikovas (A. Arbuzovo „Laimingos nelaimingo žmogaus dienos“, 1977 m., rež. N. Ogaj), Rikaredas (L. de Vegos „Šokių mokytojas“, 1978 m., rež. N. Ogaj), Trigorinas (A. Čechovo „Žuvėdra“, 1979 m., rež. D. Tamulevičiūtė), pastorius Mandersas (H. Ibseno „Šmėklos“, 1980 m., rež. J. Pakulis), Grigolas „V. Korostyliovo „Pirosmani, Pirosmani…“, 1981 m., rež. E. Nekrošius), Orgonas (Moljero „Tartiufas“, 1993 m., rež. I. Bučienė), Abraomas (R. Blaumanio „Siuvėjų dienos Silmačiuose“, 1993 m., rež. P. Gaidys), pastorius Marijus (A. Fugardo „Kelionė į Meką“, 1998 m., rež. A. Latėnas), Herėja (A. Kamiu „Kaligula“, 2004 m., rež. A. Latėnas), Labutis (P. Vaičiūno „Patriotai“, 2008 m., rež. A. Vaitkus), namo šeimininkas (H. Melvilio „Raštininkas Bartlbis“, 2010 m., rež. R. Kazlas), dr. Spivis (D. Vasermano „Skrydis virš gegutės lizdo“, 2011 m., rež. V. Griško), Virdžilas (A. Buškovskio „Pabaigos pradžia“, 2014 m., rež. A. Lebeliūnas).
Atlikti vaidmenys kino filmuose: Rimša jaunystėje („Vienos dienos kronika“, 1963 m., rež. V. Žalakevičius), sekretorius („Niekas nenorėjo mirti“, 1963 m., rež. V. Žalakevičius), Einas („Ave, Vita“, 1969 m., rež. A. Grikevičius), vienuolis („Vyrų vasara“, 1970 m., rež. M. Giedrys), Mantas (tėvas ir sūnus) („Herkus Mantas“, 1972 m., rež. M. Giedrys), Steponas Kreivėnas („Perskeltas dangus“, 1974 m., rež. M. Giedrys), milijonierius Harvišas („Smokas ir Mažylis“, 1975 m., rež. R. Vabalas), Mykolas, plėšikų vadas („Atpildo diena“, 1975 m., rež. A. Puipa, St. Motiejūnas), Marius Nemunis („Raudonasis Marius“) („Sodybų tuštėjimo laikas“, 1976 m., rež. A. Grikevičius), Kaminskas („Riešutų duona“, 1977 m., rež. A. Žebriūnas), Marius („Dulkės saulėje“, 1977 m., rež. M. Giedrys), Dikas Deneveras („Nebūsiu gangsteris, brangioji“, 1978 m., rež. A. Puipa), Čibiras („Sužeista tyla“, 1979 m., rež. A. Kundelis), Leonas Ulba („Mažos mūsų nuodėmės“, 1979 m., rež. H. Šablevičius), Janulis („Rungtynės nuo 9 iki 9“, 1980 m., rež. R. Vabalas), žandaras („Kelionė į rojų“, 1980 m., rež. A. Žebriūnas), komisaras („Berniūkščiai“, 1982 m., rež. S. Vosylius), tėvas („Moteris ir keturi jos vyrai“, 1983 m., rež. A. Puipa), Margevičius („Čia mūsų namai“, 1984 m., rež. S. Vosylius), Benjaminas Kordušas („Benjaminas Kordušas“, 1986 m., rež. V. Bačiulis), Liudas Skirmonis („Chameleonas“, 1989 m., rež. S. Vosylius), plėšikas Gontas („Žalčio žvilgsnis“, 1990 m., rež. G. Lukšas), žvejybos prievaizdas Griunbaumas („Elzė iš Gilijos“, 1999 m., rež. A. Puipa), profesorius („Pilotas“, 2008 m., rež. S. Vosylius), Rotmistras Snegiriovas („Tadas Blinda. Pradžia“, 2011 m., rež. D. Ulvydas). Vaidino TV serialuose: „Likimo valsas“ (2001 m., rež. M. Martinsons), „Giminės“ (1993–1997 m., 1998–2000 m., rež. S. Vosylius), „Giminės. Po dvidešimt metų“ (2011 m., rež. S. Vosylius) [2, 4, 6].

Aktorius 1973 m. apdovanotas LTSR valstybinė premija, 1975 m. suteiktas nusipelniusio LTSR artisto vardas. 2000 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Riterio kryžiumi. 2012 m. įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija [2, 4, 5].

2010 m. balandžio 15 d. A. Šurna apdovanotas aukso medaliu „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ [1, 7].

Aktorius daug metų gyveno ir dirbo Vilniuje. 1962 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, 1962–1963 m. ir 1989–2005 m. joje dėstė. 1965–2014 m. vaidino Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre, 1992–1997 m. buvo šio teatro vadovas [2, 4, 5].

Apie A. Šurną rašoma humanitarinių mokslų daktaro, prozininko, eseisto, kino kritiko Laimono Tapino knygoje „Lietuvos kinematografai“ [6], kino kritiko, teatrologo Sauliaus Macaičio knygoje „Šviesos sukurti: profesija: kino aktorius“ (Vilnius, 2002), mokytojos Aldonos Kairienės knygoje „Aleksote paliktos pėdos“ [3], leidiniuose „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ [4], „Lietuva“ [2], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [5], periodikoje. Yra informacijos internete.
2014 m. apie aktorių sukurtas režisieriaus Sauliaus Vosyliaus dokumentinis filmas „Sinopsis be pabaigos. Antanas Šurna“ [2].

A. Šurna mirė 2014 m. gegužės 19 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Apdovanoti menininkai už nuopelnus Vilniaus kultūrai. – Iliustr. // 7 meno dienos. – 2010, bal. 30, p. 9.
2. Blynaitė, Laura. Šurna Antanas. – Portr. // Lietuva. – Vilnius, 2012. – T. 4, p. 539.
3. Kairienė, Aldona. Antanas Šurna. – Portr. // Kairienė, Aldona. Aleksote paliktos pėdos. – Kaunas, 2002. – P. 100.
4. Šurna Antanas. – Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 111-112.
5. Šurna Antanas. – Portr., iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2013. – T. 23, p. 297-298.
6. Tapinas, Laimonas. Šurna Antanas. – Portr. – Bibliogr.: 3 pavad. // Tapinas, Laimonas. Lietuvos kinematografininkai. – Vilnius, 1986. – P. 106-107.
7. Vilniaus apdovanojimai – vilniečiams. – Iliustr. // Literatūra ir menas. – 2010, bal. 23, p. 3.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2018