Antanas Sutkus

Antanas Sutkus. Nuotr. iš kn.: Sabaliauskas-Geladuonis, Svajūnas. Atviri pokalbiai su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. – Kaunas, 2015, p. 98.

A. Sutkus pirmuosius gyvenimo metus praleido Kluoniškiuose (Kauno r.). 1947–1954 m. mokėsi Zapyškio (Kauno r.) septynmetėje mokykloje, 1955–1958 m. – Ežerėlio (Kauno r.) vidurinėje mokykloje. 1958 m. apsigyveno Vilniuje. Iki 1964 m. studijavo Vilniaus universitete žurnalistiką. 1958–1969 m. dirbo laikraščių „Tarybinis studentas“, „Literatūra ir menas“, žurnalo „Tarybinė moteris“ redakcijose [9]. 1968–1969 m. – Lietuvos fotografijos meno sąjungos kūrimo iniciatyvinės grupės pirmininkas. 1969–1974 m. buvo Lietuvos fotografijos meno draugijos organizacinio komiteto pirmininkas, 1974–1980 m. – organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas, 1980–1989 m. – šios draugijos pirmininkas. Nuo 1970 m. buvo Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, 1989–1990 m. ir 1996–2009 m. – šios sąjungos pirmininkas. 2001–2002 m. paskirta Hasselblado (Švedija) centro fondo stipendija tvarkyti ir dokumentuoti asmeninį fotografijų archyvą. 2009 m. suteiktas Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės pirmininko vardas [5, 8, 13].

A. Sutkus laikomas vienu žymiausių XX a. antrosios pusės fotomenininkų, padėjusių pagrindą lietuvių meninės fotografijos mokyklai. Menininko darbams būdingas raiškos individualumas, savitas stilius, rūsti būties dramaturgija, psichologizmas. Fotografas yra surengęs daugiau nei 200 personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje [5, 13, 14].
Svarbiausių A. Sutkaus darbų ciklai: „Lietuvos žmonės“ (1959-), „Lietuva iš paukščio skrydžio“ (1973–1980), „Susitikimai su Bulgarija“ (1972–1979), „Pasaulio lietuvis“ (1991–1994), „Basų kojų nostalgija“ (1959–1979), „Pro memoria: gyviesiems Kauno geto kankiniams“ (1994–1997), „Būtieji laikai“ (1999) [8].
Išleido fotografijų rinkinius: „Nidoje = В Ниде = In Nida“ (1965), „Tėviškės laukų suvenyras“ (1970), „Šalis ta Lietuva vadinas“ (su R. Rakausku, 1970), „Lietuva iš paukščio skrydžio“ (1981, 1983), „Neringa“ (1982, 1986, 1994), „Daina Lietuvai“ (1984), „Draugystė“ (1988), „Gamtos rojus = Kuršių Nerija“ („Naturparadies = Kurische Nehrung“, su H. Peitschu, 1988), „Lietuva“ (1992, 1993), „Pro memoria: gyviesiems Kauno geto kankiniams“ (1997), „Antanas Sutkus: fotografijos, 1959–1999“ (2000), „Kasdienybės archyvai, 1959–1993 = Daily life archives, 1959–1993: nepublikuotos fotografijos“ (2003), „Sartre’as ir Beauvoir: Penkios dienos Lietuvoje“ („Sartre & Beauvoir: Cinq jours en Lituanie“, 2005), „Retrospektyva = Retrospective“ (2009), „Antanas Sutkus. Laisvu žvilgsniu“ („Antanas Sutkus. Um olhar livre“, 2012), „Tyrumo laikų nostalgija“ („Nostalgia dos tempos da pureza“, 2012), „In memoriam: Vilniaus ir Kauno geto kaliniams: To Vilnius and Kaunas Ghetto prisoners“ (2016), „Planet Lithuania“ (2018).
Menininko fotografijų yra saugoma Lietuvos dailės muziejaus, Fotografijos muziejaus Šiauliuose, užsienio šalių muziejų kolekcijose [8, 13, 14].

1976 m. už kūrybinę veiklą A. Sutkui suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) vardas, 1980 m. – Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo vardas. 1985 m. – Lietuvos valstybinės premijos laureatas. 1994 m. suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos nusipelniusio fotografo menininko (EFIAP) garbės vardas. 1997 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. 1998 m. įteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2000 m. paskirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija, 2003 m. – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2006 m. apdovanotas Lenkijos Respublikos Prezidento Auksiniu kryžiumi. 2007 m. įteikta Kultūros ministerijos Balio Buračo fotografijos meno premija. 2009 m. apdovanotas Lietuvos tūkstantmečio žvaigždės garbės ženklu. 2011 m. nominuotas „Deutsche Borze“ fotografijos prizui už parodą „Atviru žvilgsniu“ fotografijos muziejuje „Le Chateau d’Eau“ Tulūzoje (Prancūzija). 2014 m. apdovanotas garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Menininkas yra gavęs 3 Didžiuosius prizus, 8 aukso, 4 sidabro, 5 bronzos medalius, per 80 kitų apdovanojimų [5, 8, 9].

2011 m. A. Sutkui įteiktas aukso medalis „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ [1, 11]. 2014 m. fotografas apdovanotas ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ [4, 5]. 2024 m. už įamžintas Vilniaus XX a. antrosios pusės akimirkas A. Sutkus apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle [2].

Nuo 1958 m. A. Sutkus gyvena Vilniuje. 1958–1964 m. Vilniaus universitete studijavo rusų kalbą ir žurnalistiką. 1958 m. buvo laikraščio „Tarybinis studentas“, 1959–1962 m. laikraščio „Literatūra ir menas“, 1962–1969 m. žurnalo „Tarybinė moteris“ redakcijos fotokorespondentas [6, 9]. 1969–1990 m. ir 1996–2009 m. dalyvavo įvairių fotomenininkų draugijų veikloje. 1990–1996 m. dirbo kaip laisvai samdomas fotografas. A. Sutkus gyvena Naujininkuose, su meile kalba apie šią vietovę: „Labai džiaugiuosi šiuo rajonu. Čia – kaip kaime. Šunys loja, nepažįstamus atbaido. Manau, tai neatrastas rajonas. Bet kai jį atras, čia prasidės statybos“ [6]. Nuo 2001 m. tvarko ir dokumentuoja asmeninį fotografijų archyvą [8].

Sutkus, Antanas. Senojo Vilniaus fragmentai. – Vilnius, 1968. Aplanko viršelis

A. Sutkus yra išleidęs Vilniaus miestui skirtų fotografijos rinkinių: „Vilniaus šiokiadieniai“ (su R. Rakausku, 1965), „Senojo Vilniaus fragmentai“ (1968), „Lazdynai“ (1975) [8, 13, 14].

Monografijos, skirtos A. Sutkaus gyvenimui ir kūrybinei veiklai, išleistos nėra. Svarbiausių gyvenimo ir kūrybos datų, apdovanojimų, personalinių ir grupinių parodų sąrašus galima rasti 2009 m. išleistame leidinyje „Retrospektyva“ ir kituose menininko fotoalbumuose. Fotoalbume „Retrospektyva“ taip pat paskelbta lietuvių ir anglų kalbomis A. Sutkaus autobiografija [9].
Apie fotografą rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [14], enciklopediniuose leidiniuose „Lietuva“ [13], Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ [5], „Kas yra kas Lietuvoje, 2015“ [7], „Žurnalistikos enciklopedijoje“ [10], fotografijai skirtuose informaciniuose leidiniuose Lietuvos fotomenininkų sąjunga“ [8], XX a. Lietuvos fotografijos antologija“ [3], „Fotografai – Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai“ [11]. 2015 m. Kaune išleistoje žurnalisto Svajūno Sabaliausko-Geladuonio knygoje Atviri pokalbiai su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais“ išspausdintas interviu su A. Sutkumi [12].

2004 m. išleistame žinyne „Lietuvos fotomenininkų sąjunga“ paskelbta A. Sutkaus 1969–2004 m. bibliografija [8].
Leidinyje „Retrospektyva“ išspausdintas fotografo 1961–2008 m. bibliografijos sąrašas [9].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Alekna, Raimundas. Dėl apdovanojimo medaliais „Už nuopelnus kultūrai“. Potvarkis. 2011 m. balandžio 7 Nr. 22-59. Vilniaus miesto savivaldybės meras [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2019-03-06]. Prieiga per internetą: <http://www.vilnius.lt/vaktai/Default.aspx?Id=3&DocId=30194252>.
2. Garsinantiems Vilnių įteikti tradiciniai „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai. Vilnius.lt [interaktyvus]. 2024 [žiūrėta 2024-01-26]. Priega per internetą: <https://vilnius.lt/lt/2024/01/25/garsinantiems-vilniu-iteikti-tradiciniai-sv-kristoforo-apdovanojimai/>.
3. Matulytė, Margarita. Sutkus Antanas. – Portr., iliustr. // XX a. Lietuvos fotografijos antologija = Anthology of the 20th century Lithuanian photography. – Vilnius, 2013. – T. 3, p. 72–81.
4. Pagerbti: [žinutė apie ženklo-medalio „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ įteikimo ceremoniją Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje] // Vakaro žinios. – 2014, rugs. 23, p. 4.
5. Sutkus Antanas. – Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 1016.
6. Sutkus, Antanas. Fotografas A. Sutkus: „Nė kiek nesigailiu pasilikęs Vilniuje“: [pokalbis su garsiu fotomenininku A. Sutkumi / parengė] Viktorija Vitkauskaitė. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2008, saus. 19, priedas „Sostinė“, p. 4-5.
7. Sutkus Antanas. – Portr. // Kas yra kas Lietuvoje, 2015: [biografinis žinynas]. – Kaunas, [2015]. – P. 1063-1064.
8. Antanas Sutkus. – Iliustr. – Bibliogr.: 36 pavad. – Santr. angl. // Lietuvos fotomenininkų sąjunga: žinynas. – Vilnius, 2004. – P. 153-157.
9. Sutkus, Antanas. Retrospektyva = Retrospective: [fotoalbumas]. – Vilnius, 2009. – 480 p.: iliustr.
10. Sutkus Antanas // Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius, 1997. – P. 479-480.
11. Antanas Sutkus: 2003 Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už fotografijų seriją „Kasdienybės archyvai 1959–1993“: [fotografijų ciklas]. – Portr., iliustr. // Fotografai – Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. – Vilnius, 2013. – P. 76-95.|
12. Sutkus, Antanas. Antanas Sutkus: su fotografu kalbėtasi 2014 metų birželį Vilniuje] / kalbėjosi Svajūnas Sabaliauskas-Geladuonis. – Portr., iliustr. // Sabaliauskas-Geladuonis, Svajūnas. Atviri pokalbiai su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. – Kaunas, 2015. – P. 98-112.
13. Žvirgždas, Stanislovas. Sutkus Antanas. – Portr. // Lietuva. – Vilnius, 2015. – T. 4, p. 428.
14. Žvirgždas, Stanislovas. Sutkus Antanas. – Portr., iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2012. – T. 22, p. 753.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2019; 2024

Dalintis straipsniu: