Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 554

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Antonius Dziekan (Antoni Dziekan)

Gyvenimo datos:1914 12 29 - 2004 02 12
Gimimo vieta:Masiūnai (Baltarusija)
Veikla:kunigas, teologijos magistras
Nominacijos: Vilniaus rajono garbės pilietis (2002)
Antonius Dziekan. Nuotr. iš leid.: Magazyn Wileński. – 2004, nr 2, p. 3.

Antonius Dziekan. Nuotr. iš leid.: Magazyn Wileński. – 2004, nr 2, p. 3.

A. Dziekan gimė Vilniaus krašte – Masiūnų kaime, Konvališkių parapijoje (dabar – Baltarusija). Pradžios mokslą ėjo liaudies mokykloje Dieveniškėse. 1926–1930 m. mokėsi vargonininkų mokykloje Vilniuje. 1930–1938 m. vargonininkavo Lydoje (Baltarusija) ir kartu mokėsi vietos gimnazijoje. 1938 m. įstojo į Vilniaus dvasinę kunigų seminariją, buvusią Tilto gatvėje, kurią baigė 1945 m. [1, 4]. Tuo pat metu studijavo teologiją Vilniaus universitete [4, 5]. Teologijos magistro diplomą Vilniaus universitete gavo 1942 m. vasarį [6]. 1945 m. kovo 17 d. arkivyskupo Romualdo Jalbžykovskio buvo įšventintas kunigu Vilniaus arkikatedroje [3, 4, 5]. Sovietmečiu kunigas buvo persekiojamas, dažnai kilnojamas iš vienos parapijos į kitą [6]. Dirbo vikaru Švenčionėliuose (Švenčionių r.), administratoriumi Pūškose ir Gaidėje (Ignalinos r.), Jašiūnuose ir Rūdninkuose (Šalčininkų r.), Senuosiuose Trakuose, buvo klebonu Lavoriškėse (Vilniaus r.) [3, 4]. Nuo 1962 m. buvo Sužionių parapijos (Vilniaus r.). administratoriumi. Nuo 1999 m. gegužės 27 d. buvo Sužionių parapijos garbės klebonas emeritas [5, 6].

Kunigas A. Dziekan bendradarbiavo su žurnalo „Magazyn Wileński“ redakcija. Čia buvo spausdinamos dvasininko refleksijos religijos tema [5]. 1994 m. kunigas parašė atsiminimų apie savo mokymąsi 1938–1939 m. Vilniaus dvasinėje seminarijoje ir teologijos studijas Vilniaus universitete, apie gyvenimą Antrojo pasaulinio karo metais [4]. 1942 m. jam teko kelis mėnesius praleisti Lukiškių kalėjime [4]. Periodikoje paskelbta ir vėliau A. Dziekan parašytų atsiminimų apie kunigavimą sovietinės okupacijos metais įvairiose Lietuvos vietose, taip pat apie daugiau kaip keturis dešimtmečius, praleistus Sužionyse (Vilniaus r.) [3]. 
Be tiesioginių dvasininko pareigų atlikimo A. Dziekan įdėjo daug pastangų atnaujinant Sužionių bažnyčią ir kleboniją, atstatant varpinę. Kunigo, didelio muzikos mylėtojo, iniciatyva buvo įsteigtas šios bažnyčios choras [6].

2002 m. balandžio 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą už nuopelnus suteikti ilgamečiam Sužionių parapijos administratoriui, kunigui Antoniui Dziekan Vilniaus rajono garbės piliečio vardą [2, 6]. Apdovanojimo ceremonija įvyko birželio 13 dieną, švenčiant kunigo vardo dieną [6].

Kunigas A. Dziekan mirė 2004 m. vasario 12 d. Sužionyse, palaidotas Sužionių Šv. Felikso Valua bažnyčios šventoriuje [1].

Apie kunigą A. Dziekan rašoma knygoje „Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego“ [2], periodikoje. Yra informacijos internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Mirė kunigas Antonius Dziekan (1914–2004): [nekrologas] // Bažnyčios žinios. – 2004, vas. 28, p. 13.
2. Sužionių Šv. Felikso Valua bažnyčia = Kościół pw. św. Feliksa Walezjusza w Sużanach. – Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 74-76.
3. Dziekan, Antoni. O czasach, których nie sposób zapomnieć: (ze wspomnień i rozważań księdza Antoniego Dziekana). – Iliustr. // Tygodnik Wileńszczyzny. –  2003, 3-9 kwietnia, priedas „Rota“, p. 2; 10-16 kwietnia, priedas „Rota“, p. 2; 17-23 kwietnia, priedas „Rota“, p. 2; 24-30 kwietnia, priedas „Rota“, p. 2; 1-7 maja, priedas „Rota“, p. 2.
4. Dziekan, Antoni. Wszystko przeźyte mija i rany się goją…: [kunigo atsiminimai apie mokymąsi Vilniaus dvasinėje seminarijoje ir teologijos studijas Vilniaus universitete 1938-1939 m.,  taip pat karo metus Vilniuje]. // Kurier Wileński. –  1994, 2 marca, p. 8.
5. Ksiądz Antoni Dziekan nie żyje: [1914–2004: nekrologas]. –  Portr. // Magazyn Wileński. –  2004, nr 2, p. 3.
6. Mażul, Henryk. Zasługi jak znak krzyża: [apie Vilniaus rajono garbės piliečio vardo suteikimą Sužionių kunigui A. Dziekan]. –  Iliustr. // Przyjażń. –  2002, 20-26 czerwca, p. 1, 3.
 
Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2011