Aronas Klugas (Aaron Klug )

Aaronas Klugas. Nuotr. iš kn.: Kriaučiūnienė, Zita, Povylienė, Rasa. Pasakojimai apie Želvą. – Ukmergė, 2005, p. 72.

Aaronas Klugas. Nuotr. iš kn.: Kriaučiūnienė, Zita, Povylienė, Rasa. Pasakojimai apie Želvą. – Ukmergė, 2005, p. 72.

Aronas Klugas gimė Lietuvos žydų pirklio Leizerio (Lozaro) Klugo ir namų šeimininkės Beilės (Bellos) Silin-Klug šeimoje. Tėvas vertėsi gyvulių auginimu, prekyba, mokėjo gaminti balnus. Jis pasižymėjo išskirtiniu raštingumu, švietėjiška veikla ir bičiulyste su želviečiais lietuviais, tarp kurių turėjo didelį autoritetą [8]. Apie 1928 m. Klugų šeima emigravo į Pietų Afrikos Respubliką ir įsikūrė Durbane. Būsimasis mokslininkas mokėsi Durbane, vėliau – Witwatersrando universitete Johanesburge studijavo medicinos mokslus, biochemiją, chemiją. Universitetą baigė 1945 m. Vėliau studijavo Keiptauno universitete, kur susidomėjo kristalografijos mokslu. Įgijęs magistro laipsnį, Keiptaune toliau gilino žinias ir dirbo mokslinį darbą kristalografijos srityje [1]. Nuo 1949 metų gyvena Didžiojoje Britanijoje. 1949–1953 m. dirbo Birkbecko koledže, nuo 1962 m. – Kembridžo universitete, kur įgijo mokslų daktaro laipsnį, profesoriaus akademinį vardą.

Mokslininko nuopelnai itin svarbūs pasaulio biomedicinos mokslų istorijoje. Jo sukurta kristalografinė elektroninė mikroskopija atvėrė kelius viso pasaulio mokslininkams išspręsti iki tol neįmanoma laikytą problemą – nustatyti struktūras biologiškai ir mediciniškai svarbių medžiagų, kurių nepavykdavo nustatyti iki tol vyravusiais rentgeno spindulių difrakcijos metodais. 1982 m. už šį pasiekimą Aronui Klugui buvo paskirta Nobelio premija chemijos srityje [3, 11]. Svarbus ir kitas profesoriaus A. Klugo atradimas – cinko-pirštų baltymai. Šis atradimas leido sukurti specifiškų įvairioms DNR sekoms sintetinių baltymų, kurie šiuo metu yra taikomi tikslinei įvairių ligų gydymo terapijai bei sudaro galimybę reguliuoti norimų genų pasireiškimą [5].

Aronas Klugas buvo įvairių draugijų, akademijų narys: D. Britanijos Karališkosios draugijos prezidentas, Prancūzijos mokslų akademijos užsienio narys, Max’o Planko draugijos Mokslo pažangai užsienio narys ir kt. Už nuopelnus mokslui, medicinai A. Klugas yra pelnęs daugelį prestižinių apdovanojimų: 1973 m. paskirta Heinekeno premija, 1981 m. suteiktas „Louisa Gross Horwitz“ apdovanojimas. Už išskirtinius pasiekimus mokslinių tyrinėjimų srityje 1985 m. apdovanotas Copley medaliu. 1988 m. už išskirtinius nuopelnus ir pasišventimą suteiktas Britų imperijos riterio titulas. 1995 m. apdovanotas Britanijos imperijos ordinu „Už nuopelnus“. 2005 m. už ypatingus pasiekimus medicinos srityje apdovanotas auksiniu Pietų Afrikos ordinu „Mapungubwe“ [5].

2005 m. spalio 14 d. centrinėje Želvos miestelio (Ukmergės r.) aikštėje atidengtas paminklas iš šio krašto kilusiam Nobelio premijos laureatui Aronui Klugui. Tai iš granito iškalta skulptūra, vaizduojanti ant neaukšto keturbriaunio padėtą atverstą knygą su lupa. Skulptūrą sukūrė buvęs Želvos vidurinės mokyklos mokinys skulptorius Vaidotas Ramoška [9].

Ukmergės rajono Želvos mokyklos muziejuje saugomas 2005 m. iš Kembridžo atsiųstas Arono Klugo ranka rašytas laiškas, kuriame dėkojama želviškiams už jam skirtą dėmesį ir pagarbą bei apgailestaujama, kad savo gimtinės visai neprisimenantis [6, p. 73].
2000 m. Želvoje lankėsi mokslininko sūnus Davidas, 2011 m. – giminaičiai, tarp kurių ir A. Klugo sesuo Robin [8].

Apie A. Klugą informacijos galima rasti Solomono Atamuko knygoje „Lietuvos žydų kelias: nuo XIV amžiaus iki XXI amžiaus“ [2], kituose Lietuvos žydų istorijai skirtuose leidiniuose, taip pat Zitos Kriaučiūnienės ir Rasos Povylienės knygoje „Pasakojimai apie Želvą“ [6], enciklopedijose [4], periodiniuose leidiniuose. Daug informacijos anglų kalba yra internete. Skelbiama ir A. Klugo autobiografija [11].

A. Klugas mirė 2018 m. lapkričio 20 d. Kembridže (Didžioji Britanija).

Literatūra ir šaltiniai

1. Agranovskis, Genrichas. Nobelio premijos laureatai – mūsų žemiečiai / Genrichas Agranovskis, Galina Baranova. – Iliustr. // Lietuvos Jeruzalė. – 2002, Nr. 1/2, p. 5; Lietuvos aidas. – 2002, lapkr. 26, p. 1.
2. Atamukas, Solomonas. Lietuvos žydų kelias:  nuo XIV amžiaus iki XXI amžiaus. – Vilnius, 2007, p. 439.
3. Juodka, Benediktas. Anglijos mokslininkas Aronas Klugas (Aaron Klug) – Nobelio premijos laureatas, gimęs Lietuvoje. – Portr. // Mokslas ir gyvenimas. – 1996, Nr. 5, p. 27.
4. Kimtienė, Danutė. Klug Aaron (Aronas Klugas). – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 10, p. 293.
5. Kliugas Aronas. Yra šalis… [interaktyvus] 2013. [žiūrėta 2013-09-20]. Prieiga per internetą: <http://www.yrasalis.lt/desimt/mokslininkai/prof-dr-aronas-kliugas-aaron-klug/>.
6. Kriaučiūnienė, Zita. Aaronas Klugas: [biografija] / Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. – Portr. // Kriaučiūnienė, Zita, Povylienė, Rasa. Pasakojimai apie Želvą. – Ukmergė, 2005. – P. 72-73; Prieiga per internetą:
</wp-content/uploads/2016/02/Pasakojimai-apie-%C5%BDelv%C4%85.pdf>.
7. Kriaučiūnienė, Zita. Želva – Nobelio premijos laureato gimtinė // Gimtoji žemė. – 2004, rugpj. 10, p. 5.
8. Kriaučiūnienė, Zita. Želva žinoma ir plačiajame pasaulyje. – Iliustr. // Gimtoji žemė. – 2011, rugpj. 18, p. 8.
9. Zimblienė, Daiva. Želvoje pagerbtas Nobelio premijos laureatas. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2005, spal. 15, p. 10.
10. Klug Aaron. Enciclopedia Britannica [interaktyvus] 2013. [žiūrėta 2013-09-20]. Prieiga per internetą: <http://www.britannica.com/EBchecked/topic/320163/Aaron-Klug>.
11. Klug Aaron: the Nobel Prize in Chemistry 1982: autobiography [interaktyvus] 2013. [žiūrėta 2013-09-20]. Prieiga per internetą: <http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/1982/klug-autobio.html>.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2013

Dalintis straipsniu: