Arūnas Eduardas Paslaitis

Arūnas Eduardas Paslaitis. Nuotr. iš kn.: Paslaitis, Arūnas Eduardas. Dvarų piešiniai. – Vilnius, 2010.

Arūnas Eduardas Paslaitis. Nuotr. iš kn.: Paslaitis, Arūnas Eduardas. Dvarų piešiniai. – Vilnius, 2010.

Gimė pedagogų šeimoje. 1949–1960 m. mokėsi Joniškio 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1966 m. baigė tuometinį Kauno Politechnikos institutą. 1966–1968 m. dirbo Akmenės rajono architektu. 1968 m. pradėjo dirbti Vilniuje, Miestų Statybos projektavimo institute, architektu, vėliau – vadovu. Nuo 1992 m. dirba Vilniuje UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės” (JAD) projektų vadovu ir vadovauja privačiam architektų biurui „A. Paslaičio projektavimo biuras” [2, 3, 6].

A. Paslaitis projektuoja įvairios paskirties pastatus: individualius ir daugiabučius namus, prekybos centrus, sanatorijas,  administracinius pastatus, bankus. Daug svarbių pastatų suprojektavo Vilniuje. Paminėtini Lietuvos Respublikos Seimo viešbutis (Gedimino pr.), Lietuvių kalbos institutas (Vileišių g.), Muitinės departamento (Šeimyniškių g.) ir Finansų ministerijos administraciniai pastatai, Lietuvos invalidų reabilitacijos centras (Vaidilutės g.), Vilniaus miesto savivaldybės pastatas (kartu su kitais, Konstitucijos pr.), Rygos ir Saltoniškių gatvėse pastatyti pastatai [3, 6].

„Arūnas Eduardas Paslaitis ženkliai prisidėjo prie Vilniaus architektūrinio veido tobulinimo. Architekto projektai nepamėgdžioja foninio urbanistinio konteksto, o jį pratęsia ir papildo, jie išsiskiria miesto audinyje […]. Domėjimasis architektūros istorija, šiuolaikine architektūra, jos analize, iš kurių kyla architekto kuriamų šiuolaikinių pastatų formos, pasižymi elegantiškumu ir paprastumu“, – rašoma Lietuvos architektų sąjungos svetainėje [6].

Paslaitis, Arūnas Eduardas. Dvarų piešiniai. – Vilnius, 2010. Knygos viršelis

Paslaitis, Arūnas Eduardas.

Dvarų piešiniai. – Vilnius, 2010.

Knygos viršelis

A. E. Paslaitis turi didelį pomėgį piešti. 1968 m. atvykęs gyventi ir dirbti į Vilnių, pradėjo piešti bažnyčias, koplyčias, varpines. Kai, pasak architekto, ėmė trukti „pastatuose paties gyvenimo paliktų ženklų“, perėjo prie dvarų piešimo [5]. Architektas keliauja ir dokumentiškai tikslai fiksuoja dvarus, rūmus, medinius liaudies architektūrai artimus trobesius, apleistus parkus ir kt. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės objektus ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, Ukrainoje, Kaliningrado srityje. Grafitu, anglimi, tušu, spalvotias pieštukais ar akvarele sukurtuose piešiniuose stengiasi užfiksuoti pastato dvasią, tačiau visada laikosi ir ypatingo tikslumo. A. Paslaičio piešiniai yra vertingas istorijos šaltinis.

Lietuvos nacionalinis muziejus išleido A. E. Paslaičio albumą „Dvarų piešiniai“ [4]. Jame įamžinti ir daugelio Vilniaus apskrities rajonų (Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Vilniaus) dvarai, malūnai, koplytėlės. Labai mylimas dailininko  objektas – Merkinės, dar vadinamas  Pavlovo, dvaras Šalčininkų rajone. Net kelis  kartus jį nupiešti A. E. Paslaitį viliojo įdomi šio dvaro istorija [1].
Kaip rašoma albume, „Vilniaus apylinkių, anuometinio Vilniaus krašto, dar senesnių laikų Vilniaus vaivadijos, dvarai […] yra išskirtiniai. Galima sakyti, kad būtent dėl jų architektas ėmėsi piešti ne ką kita, o turtingų ar ne tokių pasiturinčių kilmingų žemvaldžių sodybas“ [4, p. 17].
2006 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo surengta A. E. Paslaičio piešinių paroda. Architektas muziejui padovanojo per keturis dešimtmečius sukauptą 670 piešinių, fotografijų ir negatyvų kolekciją [1, 4, 5].

2010 m. A. E. Paslaitis buvo apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle „Už architektūrinio paveldo metraščius“ [6, 7].
2017 m. apdovanotas Valstybės kultūros ir meno premija.
Apie A. E. Paslaitį rašoma leidinyje „Lietuvos architektai“ [3], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [2], periodikoje. Yra informacijos internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Baužienė, Morta. Gimęs stebėti, kurti ir įamžinti: Napoleono Ordos pasekėjas: [apie architekto A. E. Paslaičio piešinius, įamžinusius Lietuvos dvarus ir kitus nykstančius paminklus]. – Iliustr. – Bibliogr.: 4 pavad. // Žemaičių žemė. – 2008, Nr. 1, p. 12-15; Prieiga per internetą: <http://www.samogit.lt/zz_2008_1/zz_2008_12_15.pdf>.
2. Mačiulis,  Algimantas. Paslaitis Arūnas Eduardas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2010. -T. XVII, p. 572.
3. Paslaitis Arūnas Eduardas. – Iliustr. // Lietuvos architektai. – Vilnius, 2002. – P.462.
4. Paslaitis, Arūnas Eduardas. Dvarų piešiniai: [albumas]. – Vilnius, [2010]. – 371, [1] p. : iliustr. – Virš. aut. nenurodytas. – Bibliogr.: p. 349. – Vietovardžių r-klė: p. 367-371.
5. Paslaitis, Arūnas Eduardas. Tūkstančio dvarų šeimininkas : [pokalbis su architektu A. E. Paslaičiu / kalbėjosi] Rimvydas Stankevičius. – Iliustr., portr. // Respublika. – 2007, saus. 20, priedas „Julius“, p. 4-5.
6. Šv. Kristoforo apdovanojimas – A. E. Paslaičiui. Lietuvos architektų sąjunga [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2017-03-07]. Prieiga per internetą: <http://www.architektusajunga.lt/naujienos/svkristoforo-apdovanojimas-aepaslaiciui>
7. Trinkūnaitė, Sandra. Pagerbė iškiliausius: [apie apdovanojimą Šv. Kristoforo statulėlėmis]. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2010, gruod. 18, p. 13.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2011; 2017

Dalintis straipsniu: