Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 574

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Arūnas Matelis

Gyvenimo datos:1961 04 09
Gimimo vieta:Kaunas
Veikla:dokumentinio kino režisierius, prodiuseris
Nominacijos: Apdovanojimas Šv. Kristoforo statulėle (2019)

Arūnas Matelis. Nuotr. iš kn.: Kiaušas, Vidmantas. Įsiklausymai. – Vilnius, 2013, p. 195.

1979–1983 m. studijavo matematiką Vilniaus universitete, o 1984–1989 m. – kino režisūrą Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje. Yra vienas „Autorinio kino aljanso“ iniciatorių ir vadovų. 1992 m. įkūrė vieną pirmųjų nepriklausomų kino studijų Lietuvoje „Nominum“, joje dirba iki šiol. Stažavosi Danijoje, Olandijoje, Švedijoje, JAV (pas Joną Meką) [5].

Sukūrė keletą filmų: „Pelesos milžinai“, „Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį“, „Autoportretas“, „Iš dar nebaigtų Jeruzalės pasakų“, „Pirmasis atsisveikinimas su Rojumi“, „Priverstinės emigracijos dienoraštis“ ir kt., nufilmavo „Baltijos kelią“ (su rež. A. Stoniu). Pasaulinei parodai EXPO sukūrė filmą „Skrydis per Lietuvą arba 510 sekundžių tylos“ (su rež. A. Stoniu). Sukūrė filmus „Sekmadienis. Evangelija pagal liftininką Albertą“ (2003), „Prieš parskrendant į žemę“ (2005). A. Matelio filmai rodyti Florencijoje, Lince, Bornholme, Lokarne, Paryžiuje, Niujorke ir daugiau nei pusšimtyje kitų pasaulio miestų [5]. 
Prodiusavo daugiau kaip 20 kino filmų: trumpametražį vaidybinį filmą „Portretas profiliu“ (1993 m., rež. A. Liorančas), dokumentinius filmus „Būti taip“ (2001 m., rež. D. Pirštelis), „Paukščio nužudymas“ (1992 m., rež. V. V. Landsbergis), „Kapo duobėje“ (1995 m., rež. G. Skvarnavičius) ir daugelį kitų. 
2008 m. A. Matelis inicijavo akciją „Gera daryti gera“. Jos metu per 100 japonų muzikantų, atvykusių į Lietuvą po filmo „Prieš parskrendant į Žemę“ rodymo Japonijoje, surengė labdaringus koncertus ir už surinktas bei suaukotas lėšas nupirko aparatus centrinės nervų sistemos piktybiniais navikais sergančių vaikų diagnostikai. Labdaringos filmo peržiūros organizuotos ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Norvegijoje, Belgijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Estijoje.

Režisierius yra pelnęs daugybę įvairių apdovanojimų ir nominacijų. Dokumentinis filmas „Prieš parskrendant į žemę“, kurio filmavimas vyko Santariškių vaikų ligoninės Onkologiniame skyriuje, pelnė daugiau nei dešimt apdovanojimų, buvo įvertintas bene prestižiškiausiu pasaulio filmų apdovanojimu – gavo Amerikos kino režisierių gildijos nominaciją „Už išskirtinius nuopelnus režisūrai“ ir pripažintas geriausiu dokumentiniu filmu pasaulyje. 2004 m. A. Matelis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 2005 m. režisieriui buvo skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija už humanistinių vertybių įprasminimą, dokumentinės kino eseistikos kalbą filme „Prieš parskrendant į žemę“ bei Sidabrinės gervės“ apdovanojimas už geriausią ilgametražį dokumentinį kino filmą. Jis pelnė 16 apdovanojimų tarptautiniuose kino festivaliuose, buvo Lietuvos kandidatu „Oskarui“.

A. Matelis jau daugelį metų gyvena ir dirba Vilniuje. Kurį laiką gyveno Užupyje. Paklaustas, kodėl išsikėlė gyventi kitur, atsakė: „Viskas Užupyje būtų labai gražu, bet, kaip ir visame pasaulyje, gražu, kol tyra. Kai į menininkų įkurtą Respubliką pradedama investuoti ir laukti pelno, kai įsigali komercija, daug kas atrodo kitaip…“ [4, p. 201]. 
Pirmasis režisieriaus filmas „Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį“ (1990) yra skirtas Užupiui [6].

2019 m. režisierius apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle už kūrybą ir Vilniaus bei Lietuvos vardo garsinimą [1].

Apie A. Matelį rašoma. „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (Vilnius, 2008, T. 14), žinynuose „Kas yra kas“ [3], „Asmenybės“ [2], „Lietuvos kinematografininkai“ [5,]. Rašytojo Vidmanto Kiaušo (Elmiškio) knygoje „Įsiklausymai“ [4] ir leidinyje Sėskim ir pakalbėkim“ [6] pateikiami interviu su A. Mateliu. Straipsnių apie A. Matelį ir jo filmus yra periodikoje ir internete.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Andrijauskas, Donatas. Sostinėje išdalinti Šv. Kristoforo apdovanojimai: [minimas ir A. Matelis]. 15 min. [interaktyvus]. 2019 [žiūrėta 2019-11-21]. Prieiga per internetą: <https://madeinvilnius.lt/naujienos/gyvenimas/sostineje-isdalinti-sv-kristoforo-apdovanojimai/>.
2. Asmenybės. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 746.
3. Kas yra kas Lietuvoje, 2015: [biografinis žinynas]. – Kaunas, 2015, p. 777-778.
4. Kiaušas, Vidmantas. Įsiklausymai: interviu [su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais ir rašytojais]. – Vilnius, 2013, p. 195-201.
5. Lietuvos kinematografininkai. – Vilnius, 2017, p. 307-311.
6. Matelis, Arūnas Jonas. Arūno Matelio kelionė – virš skausmo ir nemigo naktų: [pokalbis su kino rež. A. Mateliu] / kalbėjosi Jolanta Kryževičienė. – Iliustr. // Sėskim ir pakalbėkim. – Vilnius, [2007]. – P. 138-147.

Parengė Linas Janulevičius (VAVB) 2019