Arvydas Šliogeris

Arvydas Šliogeris. Nuotr. iš kn.: Sėskim ir pakalbėkim. - Vilnius, 2007, P. 256.

Arvydas Šliogeris. Nuotr. iš kn.: Sėskim ir pakalbėkim. – Vilnius, 2007, p. 256.

Mokėsi Panevėžio 2-oje vidurinėje mokykloje. 1967 m. baigė Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą. 1970–1973 m. satudijavo VU Filosofijos katedros aspirantūroje. Nuo 1973 m. dirbo Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje, 2003–2012 m. – katedros vedėjas, vėliau buvo  Filosofijos katedros profesorius emeritas [2, 3].

A. Šliogeris yra daugelio filosofijos knygų ir vadovėlių autorius. Pirmoji knyga „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“ pasirodė 1985 m. Išsami A. Šliogerio kūrybos apžvalga pateikta filosofės A. Juzefovič straipsnyje [1]. Savo knygoje „Melancholijos archipelagai“ (Vilnius, 2009) filosofas be eseistinių bei filosofinių tekstų sudėjo ir gamtovaizdžių fotografijas.
Apie 2005 m. atsiradusį pomėgį fotografuoti filosofas interviu prof. Jūratei Baranovai sakė: „[…] šią vasarą netikėtai plykstelėjo nauja aistra – įsimylėjau. Įsimylėjau fotografavimą…“ [5]. A. Šliogeris fotografuoja tik gamtą, nes ji niekada „nepozuoja“ [4].  A. Šliogeris prisidėjo kuriant šiuolaikinę filosofinę lietuvių terminiją ir ugdant Lietuvos filosofus. Parašė daug straipsnių ir esė apie filosofijos prigimtį, lietuvių egzistencinę, Vakarų kultūros filosofiją.

A. Šliogeris yra Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1992). 2010 m. įteikta Lietuvos mokslo premija.

2005 m. už nuopelnus mokslui apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle [2, 5].
Tai antrasis mano apdovanojimas. Prieš 14 metų gavau Nacionalinę premiją. Taigi nesu labai išlepintas“, – sakė A. Šliogeris [5].

Apie A. Šliogerį rašoma eseistės  Jūratės  Baranovos knygose „Meditacijos: tekstai ir vaizdai: eseistika“ (Vilnius, 2005), „Filosofija ir literatūra: priešpriešos, paralelės, sankirtos:  monografija“ (Vilnius, 2006), kultūros teoretiko ir filosofo Leonido Donskio knygoje  „Užmaršties amžiaus siužetai“ (Vilnius, 2015), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje” (T. 23, Vilnius, 2013),  leidiniuose „Asmenybės“ [2],  „Sėskim ir pakalbėkim“ [5], Kas yra kas Lietuvoje“ [3] ir kt., taip pat periodikoje. Yra informacijos internete.

Filosofas Arvydas Šliogeris mirė 2019 m. gruodžio 18 dieną Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Literatūra ir šaltiniai

1. Juzefovič, Agnieška. Arvydo Šliogerio fenomenas šiuolaikinėje Lietuvos filosofijoje. – Santr. angl. – Bibliogr.: 26 pavad. // Filosofija. Sociologija. T. 20, Nr. 1 (2009), p. 63–70.
2. Šliogeris Marijus Arvydas // Asmenybės. 1990-2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 1043–1044.
3. Šliogeris Arvydas // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai 2008. – Kaunas, 2008. – P. 1134.
4. Šliogeris, Arvydas. Naujoje knygoje atsispindės filosofo pomėgis: [pasakojo knygos autorius, filosofas A. Šliogeris / parengė] Ramūnas Gerbutavičius. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2009, rugs. 12, p. 24.
5.  Šliogeris, Arvydas. Postūmį duoda ne knygos, o gyvenimas: filosofą Arvydą Šliogerį kalbina profesorė Jūratė Baranova. – Portr. // Sėskim ir pakalbėkim. – Vilnius, [2007]. – P. 256–267.
6. Trinkūnaitė, Sandra. Išlietą prakaitą atpirko garbingi apdovanojimai: miestui nusipelniusiems vilniečiams išdalyta dešimt Šv. Kristoforo statulėlių / Sandra Trinkūnaitė, Janina Razmytė, Viktorija Vitkauskaitė. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2005, gruod. 17, priedas „Sostinė”, p. 1, 3, 8.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2009; 2017

Dalintis straipsniu: