Audrius Ambrasas

Ambraso architektų biuras = Audrius Ambrasas Architects: darbai, 1998–2014. – Vilnius, 2014. Knygos viršelis

Ambraso architektų biuras = Audrius Ambrasas Architects: darbai, 1998–2014. – Vilnius, 2014. Knygos viršelis

1985 m. baigė tuometinio Vilniaus inžinerinio statybos instituto Architektūros fakultetą (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas). 1985–1995 m. dirbo Paminklų konservavimo institute (1993 m. – Paminklų restauravimo institutas). Nuo 1991 m. – Audriaus Ambraso Architektų biuro vadovas. 2004–2012 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto docentas [2, 3].

A. Ambraso projektavimo patirtis – individualių ir daugiabučių gyvenamųjų namų, administracinių, komercinių bei visuomeninių pastatų projektavimas. Architektas suprojektavo individualių gyvenamųjų namų, blokuotų gyvenamųjų namų kompleksą Nemenčinės plente. Audriaus Ambraso projektai jau yra tapę modernaus Vilniaus ženklais. Svarbiausi Architektų biuro realizuoti projektai Vilniuje: prekybos ir verslo centras „Europa“ (2004), „Swedbank“ būstinė (2009) (Konstitucijos pr.), Meno ir edukacijos centras „Rupert“ Valakampiuose (2013), „Baltic Hearts“ verslo centras Ukmergės g. (2014). 2005 m. komercinis ir verslo centras „Europa“, pripažintas geriausiu mišrios paskirties projektu Vidurio ir Rytų Europoje. Lietuvos architektūros parodoje „Žvilgsnis į save 2013–2014“ meno ir edukacijos centras „Rupert“ ir „Vila G“ poilsio namas pateko į geriausių šiuolaikinės architektūros objektų penketuką. 2014 m. „Baltic Hearts“ verslo centras pelnė žurnalo „Archiforma“ geriausios realizacijos apdovanojimą [1, 3, 5].

2014 m. A. Ambrasui įteikta Šv. Kristoforo statulėlė už šiuolaikinę Vilniaus architektūrą [8]. „Vilnius yra be galo iracionalus miestas. Gal ir nėra lengva jam pritaikyti teisingų modelių. Bet jis, ko gero, tuo ir žavus, kad yra toks keistas ir sudėtingas“, – interviu apie Vilniaus miesto architektūrą sakė architektas [7].

2014 m. išleista knyga „Ambraso architektų biuras“ pristato Audriaus Ambraso architektų biuro darbus [5]. Lietuvių ir anglų kalbomis išleistame albume pateikiami brėžiniai, eskizai, vizualizacijos, įgyvendintų projektų nuotraukos, projektų, kurie supažindina su architektūros kūrybos procesu, nuotraukos. Apie A. Ambrasą rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [2], leidinyje apie šiuolaikinę architektūrą „Laisvės architektūra” [4], periodikoje. Yra informacijos internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Ambrasas, Audrius. Audrius Ambrasas. – Iliustr. // Intelligent life. – 2014, Nr. 3, p. 114-115.
2. Ambrasas Audrius // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2001. – T. 1, p. 424.
3. Audrius Ambrasas: [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017-04-11]. Prieiga per internetą: <http://www.ambrasas.lt/lt>.
4. Ambrasas, Audrius. Dėsningi atsitiktinumai: [pokalbis su Audriumi Ambrasu] / kalbino Julija Reklaitė. – Portr. // Laisvės architektūra. – Vilnius, [2012]. – P. 118-130.
5. Ambraso architektų biuras = Audrius Ambrasas Architects: darbai, 1998–2014. – Vilnius, 2014. – 239 p.: iliustr.
6. Leitanaitė, Rūta. Išrinktas geriausios šiuolaikinės Lietuvos architektūros penketukas. – Iliustr. // Centras. – 2015, Nr. 1 (žiema), p. 32-34.
7. Ogulevičiūtė, Jurgita Kotryna. Architektas Ambrasas: Vilnius yra be galo iracionalus miestas. Alfa.lt  [interaktyvus]. 2006-2017 [žiūrėta 2017-04-11]. Prieiga per internetą: <http://www.alfa.lt/straipsnis/15580161/architektas-ambrasas-vilnius-yra-be-galo-iracionalus-miestas#ixzz3shjmj7tw>.
8. Šv. Kristoforo apdovanojimai – kuriantiems sostinės istoriją // Sostinė. – 2014, gruod. 20, p. 1, 2-4.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2016; 2017

Dalintis straipsniu: