Augustinas Gricius

Augustinas Gricius. Nuotr. iš kn.: Gruzdžiai. – Vilnius, 2010. – D. 2, p. 106.

Augustinas Gricius. Nuotr. iš kn.: Gruzdžiai. – Vilnius, 2010. – D. 2, p. 106.

Mokėsi Gruzdžių, Auksučių, Šiupylių (baigė 1913 m.) pradžios mokyklose. 1919 m. baigė pašto-telegrafo kursus Šiauliuose. 1921–1922 m. lankė Tautos teatro vaidybos studiją Kaune. 1925–1926 m. klausėsi humanitarinių mokslų paskaitų Kauno universitete. 1924–1927 m. dirbo ir vaidino teatre „Vilkolakis“. 1927–1940 m. dirbo laikraščių „Lietuva“ ir „Lietuvos aidas“, 1940–1941 m. laikraščių „Tarybų Lietuva“ ir „Tiesa“ redakcijose. 1939–1940 m. buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. 1941 m. ištremtas į Sibirą, kalėjo Altajaus krašte ir Jakutijoje. 1942 m. Justo Paleckio iniciatyva buvo paleistas iš tremties, gyveno Rusijoje. 1944 m. grįžo į Lietuvą. 1944–1945 m. dirbo Meno reikalų valdyboje, 1946–1949 m. – Vilniaus ir Kauno dramos teatrų literatūrinės dalies vedėjas, 1950–1955 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos literatūrinis konsultantas, 1954–1970 buvo jos valdybos narys [1, 3, 10].
Rašytojo vaikai – duktė, gydytoja onkologė Liudvika Laima Griciūtė (1926–2018), sūnūs kino operatorius Jonas Gricius (g. 1928–2021), smuikininkas, pedagogas Algis Augustinas Gricius (g. 1932) ir aukštos kvalifikacijos gydytojas urologas, chirurgas Kastytis Gricius (1940–2019) – yra žymūs Lietuvos žmonės (informaciją pateikė Kastyčio Griciaus dukra Goda Griciūtė).
J. Gricius mirė 1972 m. vasario 28 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Antkapinį paminklą 1972 m. sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Antkapį sudaro dvi kapavietę dengiančios juodo granito plokštės, tarp jų įtvirtinta 7 vario lapų dekoratyvinė kompozicija, kurios centre pritvirtinta balto metalo žvakidė [8].

Reikšmingiausią A. Griciaus kūrybos dalį sudaro dramaturgija. Iki 1940 m. daugiausiai rašė feljetonus, pasirašinėdamas Pivošos ir kitais slapyvardžiais. Pirmąją humoristinių pasakojimų knygelę „Činčiberis“ parašė 1924 m. Pirmasis dramos kūrinys, kaip teigė pats rašytojas, buvo groteskinė komedija „Palanga“, pirmą kartą pastatyta 1932 m. Kauno dramos teatre. Sovietiniais metais parašė ideologizuotų pjesių, buitinių komedijų, apsakymų. Sovietmečiu išleistos apsakymų ir feljetonų knygos: „Žmonės“ (1960), „Kepurės nenukelsim“ (1971), „Tėvų tėvai“ (1972). Apsakymuose dažniausiai vaizduojami gimtųjų vietų žmonės, vaikystės kaimo gyvenimas. Išvertė Nikolajaus Gogolio, Konstantino Simonovo, Antono Tamsarės kūrinių.

Gricius, Augustinas. Keliai keleliai: iš atsiminimų. – Vilnius, 1973. Knygos viršelis

Gricius, Augustinas. Keliai keleliai: iš atsiminimų. – Vilnius, 1973. Knygos viršelis

Rašytojo autobiografija spausdinama knygoje „Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijos“ [5]. Savo atsiminimų knygoje „Keliai keleliai“ rašytojas pasakoja apie tėvus, mokytojus, gimtąsias Šiupylių apylinkes, įspūdžius iš susitikimų su rašytojais A. Vienuoliu, J. Tysliava, J. Šimkumi, P. Cvirka, teatro režisieriumi B. Dauguviečiu [4].
Apie A. Gricių rašoma beveik visuose lietuvių literatūros istorijos leidiniuose, taip pat leidinyje iš „Lietuvos valsčių“ serijos „Gruzdžiai“ [10]. Biografiją ir trumpą kūrybos apžvalgą rasime „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (Vilnius, 2005, T. 7), „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ (Vilnius, 2001), „Žurnalistikos enciklopedijoje“ (Vilnius, 1997), A. R. Čaplinsko „Vilniaus atminimo knygoje“ [1], periodikoje.
Apie A. Gricių paskelbta daug atsiminimų. Rašytojo sūnaus, kino operatoriaus Jono Griciaus atsiminimų knygoje „Prisiminimai“ (Vilnius, 2009) rašoma ir apie Augustiną Gricių. Rašytojo Leono Peleckio-Kaktavičiaus pokalbį su Jonu Griciumi apie tėvą paskaitysime knygoje „Žodi, kuris esi“ [6]. Rašytoją ir susitikimus su juo prisimena kultūros ir spaudos darbuotojas Jonas Čekys knygoje „Knygos kūrėjų talkoje“ [2], bibliografas Vladas Žukas knygoje „Prisiminimų puslapiai“ [12], rašytojas Mykolas Sluckis knygoje „Laiko sūpuoklėse“ (Vilnius, 2009). Kraštotyrininkas Benjaminas Kondratas knygoje „Kūrėjų pėdsakais“ (Vilnius, Kn. 1, 2004) prisimena, kaip rašytojas vasarodavo savo sodyboje Ringauduose.

Vilniuje A. Gricius gyveno 1952–1972 m. name Kaštonų g. 1 (anksčiau – Z. Angariečio g.), pastatytame apie 1916 m. pagal inž. Boleslovo Stankevičiaus projektą [8].
Kaip rašo A. Gricius atsiminimų knygoje „Keliai keleliai“, pirmą kartą rašytojas Vilniuje lankėsi 1916 m., kai vokiečiai vežė sugautą jaunimą darbams į Vokietiją. Jam teko metus dirbti Vilkendorfo plytinėje Rytprūsiuose [5]. Antrą kartą atvažiavo į Lenkijos okupuotą Vilnių 1928 m., kai su žurnalistų grupe iš Kauno dalyvavo Juzefo Pilsudskio legionierių suvažiavime. „Nejauku ir graudu man buvo tada Vilniuje, labai apleistame, nuspurusiame „kresų“ mieste, prigrūstame kariuomenės”, – vėliau rašė jis apie tą laiką [4, p. 145]. Knygoje prisimenami ir 1938–1939 m. Vilniaus įvykiai. 1939 m. spalį kartu su kitais Kauno spaudos atstovais (tuo metu A. Gricius dirbo Lietuvos aido” redakcijoje) jam teko lydėti į Vilnių vykstančią kariuomenės rinktinę, vadovaujamą generolo Vinco Vitkausko. Mes pasklidome po Viršuliškių aukštumas, iš kur matėsi Vilniaus bokštai, stogų ir sodų margumynas – visas Vilnius su iškilusiu Gedimino bokštu… Jaudinančios minutės! …Ilgai stovėjome mes Viršuliškių aukštumose, žiūrėdami į Vilnių, ir mūsų visų mintys ir jausmai, turbūt, buvo tie patys „, – pasakojo rašytojas savo atsiminimuose [4, p. 144, 145].
„Jis, tik pokario metais tapęs vilniečiu, netrukus pažinojo Vilnių, jo rajonus, apylinkes,  lankomas ir nelabai lankomas vietas geriau už kokį Vilniuje gimusį pilietį. Ypatingai mėgstami jo pasivaikščiojimų objektai buvo kapinės“, – savo atsiminimų knygoje „Prisiminimai“ (Vilnius, 20009, p. 8) rašė sūnus Jonas Gricius.

1976 m. A. Griciaus atminimui prie namo šiaurinio fasado Kaštonų g. 1 (Naujamiesčio seniūnija), kur gyveno rašytojas, buvo atidengta memorialinė lenta [7, 8].

2003 m. Šiaulių rajono savivaldybės taryba įsteigė Augustino Griciaus literatūrinę premiją. Premija skiriama kasmet už geriausią per metus išleistą pirmąją prozos knygą.
2008 m. Gruzdžių (Šiaulių r.) bibliotekai suteiktas Augustino Griciaus vardas.

Biobibliografiniame žodyne „Lietuvių rašytojai“ (Vilnius, 1979) pateikta trumpa rašytojo biografija ir bibliografija, apimanti kūrybą ir literatūros kritiką iki 1973 m. Minint rašytojo jubiliejus, žurnale „Tarp knygų“ spausdinamos A. Griciaus bibliografijos [9].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Gricius Augustinas (1899 12 12–1972 02 28): dramaturgas, žurnalistas. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 136.
2. Čekys, Jonas. „Nedrįstu vadintis rašytoju“ // Čekys, Jonas. Knygos kūrėjų talkoje. – Vilnius, 1995. – P. 150-155.
3. Daugnora, Eligijus. Gricius Augustinas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005. – T. 7, p. 149-150.
4. Gricius, Augustinas. Keliai keleliai: iš atsiminimų. – Vilnius, 1973. – 247 p.
5. Augustinas Gricius. – Portr. // Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijos. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 410-420.
6. Gricius, Jonas. Tėvas iš didžiosios raidės: [pokalbis su rašytojo A. Griciaus sūnumi, kino operatoriumi J. Griciumi / kalbėjosi] Leonas Peleckis-Kaktavičius // Peleckis-Kaktavičius, Leonas. Žodi, kuris esi. – Šiauliai, [2007]. – P. 281-292.
7. Įamžinant A. Griciaus atminimą: [Z. Angariečio (dabar Kaštonų) g. Nr. 1 atidengta memorialinė lenta] // Tiesa. – 1976, bal. 21.
8. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 2008. – T. 1: Vilnius, p. 76, 276.
9. Sukanka 110 metų, kai gimė prozininkas, dramaturgas, vertėjas Augustinas Gricius (1899-1972): [bibliografija] // Tarp knygų. – 2009, Nr. 10, p. 42.
10. Šniukas, Domijonas. Linksmasis šiupyliškis Augustinas Gricius. – Iliustr. – Bibliogr.: 12 pavad. – Str. taip pat: Išleistos A. Griciaus knygos (metų seka); Vertimai; A. Griciaus slapyvardžiai // Gruzdžiai. – Vilnius, 2009. – D. 2, p. 1006-1015.
11. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000–2013 [žiūrėta 2015-06-23]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456.>.
12. Žukas, Vladas. Pasikalbėjimai su Augustinu Gricium : [prisiminimai]. – Iliustr. // Žukas, Vladas. Pažinti kultūros žmonės. – Vilnius, 2002. – [Kn. 1], p. 139-144.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2015

Dalintis straipsniu: