Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 605

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Augustinas Savickas

Gyvenimo datos:1919 05 12 - 2012 06 24
Gimimo vieta:Kopenhaga (Danija)
Veikla:tapytojas, dailėtyrininkas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Trakų rajonas, Trakų miestas)

Zovienė, Danutė. Esu Savickas: Ir man to užtenka. – Vilnius, 2019. Knygos viršelis

Augustinas Savickas gimė rašytojo ir diplomato Jurgio Savickio ir stomatologės Idos Trakiner šeimoje. 1923–1927 m. gyveno Helsinkyje, 1927–1939 m. – mokėsi ir gyveno Kaune. 1939 m. baigė Kauno 3-ąją gimnaziją, įstojo į Kauno meno mokyklą. 1939–1940 m. gyveno Prancūzijoje ir Belgijoje. Ženevos universitete studijavo sociologiją. Vilniaus dailės mokykloje mokėsi 1940 m. Antrojo pasaulinio karo metu gyveno Rusijoje, kur dirbo akmenskaldžiu, dailininku Lietuvos meno ansambliuose. 1941–1945 m. laikotarpiu studijavo Maskvos meno mokykloje, tarnavo SSRS kariuomenėje. 1945–1949 m. studijavo Vilniaus dailės institute. 1951–1972 m. dėstė Vilniaus dailės institute, nuo 1965 m. – docentas; 1985–1993 m. buvo Vilniaus dailės instituto Tapybos katedros profesoriumi. 1954 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą, 1965 m. suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. 1973–1979 m. dirbo Mokslų akademijos Istorijos institute. 1979 m. A. Savickui buvo suteiktas Lietuvos TSR liaudies dailininko vardas, 1993 m. – menotyros daktaro laipsnis. Mirė Vilniuje 2012 m. birželio 24 d., palaidotas Kairėnų kapinėse [1, 5, 6].

XX a. šeštąjį dešimtmetį dailininkas tapė kamerinio žanro kūrinius, kuriems būdingas raiškumas, dramatiškas temines kompozicijas, portretus. 8–9 dešimtmečiais kurtos monumentalios daugiafigūrės kompozicijos, peizažai, natiurmortai, portretai. Kūrybai būdingas intymumas, lyriškumas, formos ieškojimas. 9 dešimtmetyje išryškėja lakoniškumo, ekspresyvumo bruožai, nebeliko tamsių spalvų, dramatiškumą keitė lyriškumas. Įkvėpimo A. Savickas sėmėsi iš lietuvių sakralinės medinės skulptūros; būdingi metaforiški įvaizdžiai, lakoniškos, ekspresyvios formos. Darbai pristatyti personalinėse ir grupinėse parodose įvairiuose Lietuvos ir pasaulio miestuose [1, 5]. Tapytojo kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Modernaus meno centre Vilniuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune [3]. Augustinas Savickas yra parašęs keletą knygų: „Peizažas lietuvių tapyboje“ (1965), „M. K. Čiurlionis“ (kartu su J. Gaudrimu, 1965 m., 1974 m.), „Nerami kelionė“ (1977), „XX a. lietuvių dailės istorija, 1900–1940“ (2 t., 1982–1983; kartu su kitais), „Žalia tyla. Memuarai“ (2002), „Augustinas Savickas. Senojo tapytojo dienoraštis“ (2009) [1] ir kt.

A. Savicko kūryba įvertinta įvairiomis nominacijomis ir premijomis: Lietuvos dailininkų sąjungos premija ir auksinis ženkliukas (2003); Vytauto Didžiojo ordino Komandoro kryžius (2003); Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (1999); Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino Riterio kryžius (1994); Valstybinė premija (1966) [3, 5].

Apie dailininką Augustiną Savicką rašoma daugelyje knygų ir straipsnių. Daug informacijos apie dailininką yra jau minėtose paties menininko knygose „Žalia tyla. Memuarai“ (2002), „Augustinas Savickas. Senojo tapytojo dienoraštis“ (2009).
Vilniuje buvo išleistas dailininko kūrinių ir nuotraukų albumas „Augustinas Savickas“ (1987). Teksto autorius – pats dailininkas, plačiai pasakojantis apie savo gyvenimą  ir kūrybą. Sovietmečiu išleista automonografija rusų kalba „Беспокойное путешествие“ (Москва, 1977).
Minint dailininko 100-ąsias gimimo metines buvo išleista albumas-monografija „Esu Savickas. Ir man to užtenka“ arba „Augustinas Savickas“ (Vilnius, 2019). Knygos teksto autorė – dailėtyrininkė dr. Danutė Zovienė, sudarytojai – D. Zovienė ir menininko sūnus, dailininkas Raimondas Savickas. Monografijoje siekiama aktualizuoti A. Savicko kūrybos palikimą ir pažvelgti į jį nauju aspektu. Knygoje publikuojami tik tapybos kūriniai. Taip pat išleistas Augustino Savicko parodos katalogas „Kilmingieji“ (Trakai, 2019). Leidinio sudarytojai yra archeologas Oleg Ševeliov ir Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė. Knygoje pristatoma paroda „Kilmingieji“, publikuojami A. Savicko darbai, kuriuose vaizduojami istoriniai personažai, atsispindi istorinio kostiumo tematika [4].
Apie dailininką rašoma „Lietuvos dailininkų žodyne“ (2016, T. 4), Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ (2017), enciklopedijose, periodikoje, internete. Apie A. Savicko kūrybą rašoma ir darbų reprodukcijų pateikiama įvairiuose leidiniuose: Augustinas Savickas „Reprodukcijos“ (Vilnius, 1969), Augustinas Savickas „Tapyba“ (Vilnius, 1989), „Lietuvos tapyba 1960–2013“ (2014) [3], „Tapyba“ (1986), „Lietuvos tapyba“ (1979) ir daugelyje kt.

Nuo pokario metų dailininkas gyveno Vilniuje. Paskutiniuosius gyvenimo metus A. Savickas praleido Trakuose, globojamas sūnaus Raimondo. Tapytojo dienoraštyje yra 2008 m. gegužės 11 d. darytas įrašas: „Vakar Raimondas [dailininko sūnus“] nuvežė į Trakus“ [5, p. 42]. Keliose dienoraščio vietose paminėti „nuostabūs Trakų vaizdai“. Trakuose dailininkas buvo įkūręs savo vardo dailės studiją [4].

2019 m. birželio 25 d., minint Augustino Savicko 100-metį ir pagerbiant dailininko kūrybą, Trakuose, ant namo Vytauto g. 19, atidengta memorialinė lenta (skulpt. Zigmas Buterlevičius) [2]. Atminimo lentos atidengimą organizavo Savicko paveikslų galerija. Atminimo lentoje rašoma: „Šiame name 2008–2012 m. / gyveno ir kūrė / nacionalinės literatūros / ir meno premijos / laureatas dailininkas / Augustinas Savickas / 1919–2012“.

2000 m. Vilniuje atidaryta Savicko dailės mokykla. Lietuvoje veikia kelios Savicko paveikslų galerijos: Vilniuje (1994 m.), Palangoje (2000 m.), Nidoje (2002 m.), Trakuose (2008 m.) [5].
Apie dailininką sukurti filmai: „Dailininkas Augustinas Savickas“ (rež. Juozas Matonis, Vytautas Damaševičius, 1994 m.), „Neramūs Augustino Savicko minčių ir spalvų sodai“ (rež. Irena Navickienė, 2014 m.) [6]. Žurnalistė Edita Mildažytė ir menotyrininkas Saulius Pilinkus apie tapytoją sukūrė filmą „Sujungęs amžius“ (2019) [1].

Minint dailininko gyvenimo jubiliejus žurnaluose „Bibliotekų darbas“ (1979, Nr. 3) ir „Tarp knygų“ (1989, Nr. 3) buvo spausdinami A. Savickui skirtos literatūros sąrašai. 2019 m. Danutės Zovienės monografijoje „Augustinas Savickas“ yra spausdinama rinktinė A. Savicko bibliografija [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Jurėnaitė, Raminta. Savickas Augustinas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2012. – T. 21, p. 228-229; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/Straipsnis/Augustinas-Savickas-84352>.
2. Kislych-Šochienė, Evelina. Trakuose atidengta dailininko A. Savicko atminimo lenta. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2019, birž. 28, p. 2.
3. Lietuvos tapyba, 1960–2013: [albumas]. – [Vilnius, 2014], p. 425.
4. Savickas, Augustinas. Kilmingieji: [parodos katalogas]. – Trakai, 2019, p. 4–7.
5. Savickas, Augustinas. Senojo tapytojo dienoraštis = An old painter’s diary: 1989–2009 metų kūryba ir 2007–2008 metų dienoraštis: [albumas]. – [Klaipėda], 2009, p. 42, 54, 56 ir kt.
6. Augustinas Savickas. Personalijų žodynas. Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema [interaktyvus]. 2020 [žiūrėta 2020-10-27]. Prieiga per internetą: <https://www.limis.lt/personaliju-zodynas/-/personFastSearch/view/3966620>.
7. Zovienė, Danutė. Augustinas Savickas. – Vilnius, 2019. – 222, [2] p.: iliustr., portr. – Virš. aut. nenurodyta. – Viršelio antr.: Esu Savickas. Ir man to užtenka. –  angl. –  Rinktinė A. Savicko bibliografija: p. 207–223.

Parengė Regina Kaziukėnaitė (Trakų viešoji biblioteka), 2020 m.