Beatričė Grincevičiūtė

Janulevičiūtė, Jadvyga, Zinaida. Lapkričio Beatričė. – Vilnius, 2001. Knygos viršelis

Janulevičiūtė, Jadvyga, Zinaida. Lapkričio Beatričė. – Vilnius, 2001. Knygos viršelis

B. Grincevičiūtė kilusi iš bajorų, augo Ilguvos dvare prie Nemuno. Iš prigimties buvusi silpnaregė, netrukus visai prarado regėjimą. Muzikos mokėsi namie, vėliau – Varšuvos aklųjų ir nebylių institute. 1934 m. B. Grincevičiūtė dainavimo pradėjo mokytis E. Laumenskienės vadovaujamoje Liaudies konservatorijoje [3].

1937 m. įvyko pirmasis jos koncertas Kauno radijuje. 1946 m. persikėlusi į Vilnių, buvo Lietuvos filharmonijos, Vilniaus radijo solistė, Lietuvos aklųjų draugijos veikėja. Surengė rečitalių, dainavo vaikams. Buvo labai mėgstama ir populiari, vilniečiai ją vadino tiesiog Beatriče [5]. Palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Apie B. Grincevičiūtę rašė Tomas Sakalauskas knygoje „Beatričė“ (Vilnius, 1982), Vladas Žukas „Beatričė Grincevičiūtė“ (Vilnius, 2001). Išėjo knyga „Esi graži ir nuostabi…: dainininkės Beatričės Grincevičiūtės artimųjų laiškai ir atsiminimai“ (Vilnius, 1998), taip pat Jadvygos Zinaidos Janulevičiūtės „Lapkričio Beatričė“ [4] ir „Kas liko laiškuose: Beatričės Grincevičiūtės ir Juozo Urbšio laiškus pavarčius“ (Vilnius, 2004). Knygoje „Nežinai mano nerimo“ (Vilnius, 1972) spausdinama Tomo Sakalausko apybraiža apie B. Grincevičiūtę „Žvaigždė, kurioje gyvena muzika“.

Beatričė Grincevičiūtė: bibliografija, 1937-1985. - Vilnius, 1987. Knygos viršelis

Beatričė Grincevičiūtė: bibliografija, 1937–1985. – Vilnius, 1987. Knygos viršelis

1993 m. Vilniaus A. Vienuolio g. 12-1 („Naujamiesčio seniūnija”), bute, kuriame dainininkė  gyveno nuo 1970 m. iki pat mirties, buvo įrengtas memorialinis muziejus „Beatričės namai“.
B. Grincevičiūtės bičiulė kino režisierė Jadvyga Zinaida Janulevičiūtė prisimena, kad dainininkė džiaugėsi butu prieš operos teatrą: „Toji aplinkybė jai priminė jaunystės metus, kai Varšuvoje ji irgi gyveno šalia operos teatro direktoriaus ir vyriausiojo dirigento, tetėno E. Mlynarskio bute” [4]. Muziejuje saugomi dainininkės daiktai, meno kūriniai, knygos, nuotraukos, laiškai, fonoteka. Dabar čia organizuojami kamerinės muzikos koncertai, poezijos vakarai, susitikimai, parodos [3, 6].
Prie šio namo Vilniuje, Vienuolio g. 12 yra pritvirtinta memorialinė lenta.

1991 m. Beatričės vardu pavadinta nedidelė gatvelė Vilniaus miesto centre, netoli „Beatričės namų” („Naujamiesčio seniūnija”) [1].

1997 m. Lietuvos aklųjų biblioteka išleido Beatričės Grincevičiūtės bibliografija, apimančią 1937–1985 m. laikotarpį. Bibliografiją parengė Laima Kažukauskienė ir Valentinas Vytautas Toločka [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Grincevičiūtė Beatričė. – Gretut. tekstas angl. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės: istorija, vardynas, žemėlapiai. – Vilnius, 2000. –  P. 42, 125, 246.
2. Beatričė Grincevičiūtė: bibliografija, 1937-1985. – Vilnius, 1987. – 130 p.
3. B. Grincevičiūtės  memorialinis butas-muziejus „Beatričės namai”:  [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-19]. Prieiga per internetą: <http://beatricesnamai.lt/>.
4. Janulevičiūtė, Jadvyga Zinaida. Lapkričio Beatričė. – Vilnius, 2001. – 63 p., [1] p.: iliustr
5. Venclova, Tomas. Grincevičiūtė Beatričė. – Nuotr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 282.
6. Žukauskaitė, Laima. Beatričę Grincevičiūtę prisimenant: gausėjantys „Beatričės namų” muziejaus aruodai. – Portr. // 7 meno dienos. – 2005, saus. 14, p. 2.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2008

Dalintis straipsniu: