Bernardas Vasiliauskas

Bernardas Vasiliauskas. Nuotr. iš kn.: Muzikos enciklopedija. – Vilnius, 2007. – T. 3, p. 597.

Bernardas Vasiliauskas. Nuotr. iš kn.: Muzikos enciklopedija. – Vilnius, 2007. – T. 3, p. 597.

1945–1948 m. mokėsi Kauno 10-ojoje pradžios mokykloje. 1949–1951 m. – Vilniaus I-ojoje Berniukų gimnazijoje, 1951–1956 m. – Vilniaus 10-metėje muzikos mokykloje. 1966 m. baigė Lietuvos konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) fortepijono ir vargonų klases. 1965–1977 m. dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1977–1999 m. dirbo Respublikinio kultūros paminklų restauravimo tresto Vilniaus vargonų dirbtuvėse intonuotoju. Nuo 1989 m. yra Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkas [4, 7].
B. Vasiliausko veikla yra susijusi su vargonais. Daugelį metų jis restauravo vargonus. „Iš tylinčio metalo ir medžio prikelti didingą instrumentą, įkvėpti jam gyvybę ir suteikti norimą skambesį – tai nuostabus, nepakartojamas jausmas“, – sakė viename interviu vargonininkas [9]. Didžiausi iš B. Vasiliausko restauruotų buvo Kauno arkikatedros vargonai. Vilniuje intonavo Šv. Jonų bažnyčios, Šv. Rapolo bažnyčios vargonus. Surengė vargonų muzikos koncertų, buvo pirmasis įvairių lietuvių kompozitorių kūrinių vargonams atlikėjas. Koncertavo su daugeliu Lietuvos atlikėjų. Gastroliavo Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Italijoje, Norvegijoje, Rusijoje, kitose šalyse. 1968 m. pirmajame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse 1968 m. tapo laureatu. Dalyvavo tarptautiniuose Vilniaus vargonų muzikos festivaliuose [5, 8, 11].

Vilniuje gyvena nuo 1948 m. Mokydamasis Vilniaus muzikos mokykloje pradėjo dirbti pianistu Operos ir baleto teatre. Tai buvo pirmoji koncertinė praktika, pažintis su vargonais. Kai kuriuose spektakliuose atlikdavo ir vargonų partijas su elektrine fisharmonija. Kurį laiką derino pianisto ir vargonininko profesiją, bet vėliau pasirinko vargonus. Nuo 1998 m. tapo bažnyčios vargonininku. Tuometis Vilniaus arkikatedros klebonas Kazimieras Vasiliauskas jį pakvietė vargonuoti Arkikatedroje [6, 8, 9]. B. Vasiliauskui arkikatedros vargonų skambesys – nuostabus. Jie puikūs techniniu požiūriu, patogūs groti. Šių vargonų fasadas išlikęs nuo XVIII a., tik perdažytas ir iš naujo perauksuotas. 1969 m., kai arkikatedroje veikė paveikslų galerija ir vykdavo koncertai, specialistai iš Vokietijos, prisidengdami restauravimu, įrengė naujus šiuolaikiškus vargonus [10].

2013 m. B. Vasiliauskas įvertintas Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, o „už vargonų gausmą virš Vilniaus“ apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle [1, 3].
Vargonininkas džiaugiasi, kad Vilnius puikus, gražus miestas. „Ypač vakarais po senamiestį pasivaikščiojus: šviesos, linksmų žmonių, turistų daug. Na, man visada gera nuotaika būna mieste. Tikrai nesutinku, kad paniurę veidai, kaip kartais spauda rašo, kad žmonės prislėgti, nusiminę. Tai netiesa“, – sakė B. Vasiliauskas po apdovanojimo. Jo gyvenamasis rajonas – Lazdynai irgi „puikus rajonas – žalias, ramus, gėlėtas, žalumos daug, medžių“ [3].

Apie B. Vasiliauską rašoma leidiniuose „Kas yra kas Lietuvoje, 1990–2010“ [7], muzikologo Vaclovo Juodpusio knygoje „Tai buvo…: muzikinės kultūros atspindžiai“, „Muzikos enciklopedijoje“ (T. 3, Vilnius, 2007), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ ir kt. Yra straipsnių periodikoje, internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Dumalakas, Arūnas. Šv.Kristoforo skulptūros idėja prieš 15 metų subrendo Kaune. – Iliustr. // Sostinė. – 2013, gruod. 21, p. 1, 2-3.
2. Juodpusis, Vaclovas. Vilniuje gaudžia vargonai. – Portr. // Vaclovas Juodpusis. Tai buvo…: muzikinės kultūros atspindžiai. – Vilnius, 2008. – [Kn.] 1, p. 360-364.
3. Kalinkaitė, Vaida. B. Vasiliauskas: sostinė visą laiką būna laiminga: [kaip Šv. Kristoforo laureatai regi savo Vilnių].– Iliustr. // Vilniaus diena. – 2014, saus. 9-15, p. 6-7.
4. Karaška, Arvydas. Vasiliauskas Bernardas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2013. – T. 24, p. 726.
5. Musteikis, Audrius. B. Vasiliauskas: „Rankų dar nepakėliau”. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2009, gruod. 16, p. 14-15.
6. Sverdiolienė, Dalia. Vasiliauskų šeimos saga. – Nuotr.// Bravissimo. – 2009, Nr. 2, p. 24-25.
7. Vasiliauskas Bernardas Vytuolis. – Portr. // Kas yra kas Lietuvoje 1990-2010. Lietuvos valstybės metraštis. – Vilnius, 2013. – P. 958.
8. Vasiliauskas, Bernardas. Arkikatedros vargonininkas: pokalbis su vargonininku Bernardu Vasiliausku / kalbino Balys Vaitkus.  – Nuotr. // Muzikos barai. – 2009, Nr. 3/4 (kovas/balandis), p. 20-22.
9. Vasiliauskas, Bernardas. Įkvepiantis gyvybę: su vargonininku Bernardu Vasiliausku kalbasi Eglė Šeduikytė. – Nuotr. // 7 meno dienos. – 2013, gruod. 20, p. 4.
10. Vargonininkui B. Vasiliauskui arkikatedros vargonų gaudesys – tobulas: [interaktyvus] 2015 [žiūrėta 2015-02-02] Prieiga per internetą: <http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/vargonininkui-b-vasiliauskui-arkikatedros-vargonu-gaudesys-tobulas.htm?p=2>.
11. Zailskaitė, Deimantė. Bernardas Vasiliauskas: esu mišių aptarnaujantis personalas.  – Iliustr. // Respublika. – 2014, saus. 4, priedas „Julius/Brigita”, p. 3.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2015

Dalintis straipsniu: