Boleslovas Styra

Boleslovas Styra. Nuotr. iš kn.: Šiuolaikinė fizika Lietuvoje. – Kaunas, 1997, p. 355.

Boleslovas Styra. Nuotr. iš kn.: Šiuolaikinė fizika Lietuvoje. – Kaunas, 1997, p. 355.

B. Styra gimė Sankt Peterburge (Rusija), lietuvių emigrantų šeimoje. 1918–1922 m. su motina gyveno Lietuvoje. Lankė Pandėlio valsčiaus, Šiekštininkų kaimo, pradžios mokyklą. 1922 m. išvyko į Peterburgą. 1937 m. baigė Leningrado valstybinio universiteto (dabar Sankt Peterburgo valstybinis universitetas) Fizikos fakultetą, dirbo fizikos mokytoju ir universiteto Atmosferos fizikos katedros asistentu. Antrojo pasaulinio karo metais buvo mobilizuotas, dalyvavo ginant Leningradą. Dirbo Leningrado fronto Hidrometeorologinės tarnybos valdyboje. 1944 m. vasarą B. Styra grįžo į Lietuvą. Buvo paskirtas Kauno geofizikos observatorijos direktoriumi. 1946–1963 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Nuo 1952 m. buvo šio instituto Geofizikos, Atmosferos fizikos sektorių vadovas, nuo 1957 m. – direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui. 1947 m. Kauno valstybiniame universitete apgynė fizikos-matematikos mokslų daktaro disertaciją. 1947–1957 m. dėstė aukštąją matematiką Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas) Kaune. 1947–1964 m. dirbo Vilniaus universitete. Vykstant mokslo įstaigų reorganizacijai, ne kartą keitėsi B. Styros darbovietės bei pareigos. 1963–1965 m. dirbo Botanikos institute (dabar Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas), 1965–1967 m. – Lietuvos mokslų akademijoje, 1967–1993 m. – Fizikos institute. Nuo 1973 m. B. Styra buvo tęstinio mokslo leidinio „Atmosferos fizika“ redaktorius, „Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ mokslinis konsultantas. 1953 m. B. Styrai suteiktas docento, 1964 m. – profesoriaus vardas. 1965 m. mokslininkui suteiktas nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. 1976 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1980 m. suteiktas Lietuvos gamtos apsaugos žymūno vardas. Mokslininkas mirė 1993 m. vasario 12 d. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse [2, 3, 4, 5, 6].

B. Styra buvo branduolinės meteorologijos kūrėjas. Svarbiausios mokslinių darbų sritys – klimatologija, atmosferos radioaktyvumo klausimai, radioaktyviųjų teršalų išnykimo atmosferoje tyrimai. B. Styros kūrybinį palikimą sudaro apie 300 mokslinių straipsnių. Parašė monografijas „Branduolinės meteorologijos klausimai“ (1959), „Atmosferos savaiminis valymas nuo radioaktyviosios taršos“ (1968). Buvo leidinių „Atmosferos radioaktyvumas ir meteorologija“ (1975), „Atmosferos kriptono-85 geofizinės problemos“ (1988), „Jodo izotopai ir radiacinė sauga“ (1992, visos knygos rusų k.) vienas iš autorių. Už mokslinius darbus B. Styrai 1959 m. ir 1975 m. paskirta Lietuvos valstybinė premija [2, 3, 4, 5, 6].

Apie B. Styrą parašytos atskiros monografijos kol kas nėra. Apie mokslininko gyvenimą ir veiklą galima paskaityti geofiziko, habilituoto technologijos mokslų daktaro Donato Butkaus straipsnį, išspausdintą leidinyje „Šiuolaikinė fizika Lietuvoje“ [2]. Apie B. Styrą rašoma fizikos mokslo istorikės, bibliografės Eglės Makariūnienės ir gamtos mokslų daktaro Liberto Klimkos sudarytame „Lietuvos fizikų ir astronomų sąvade“ [3], enciklopediniame žinyne „Lietuvos geografai“ [6], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [4], periodikoje [5], yra informacijos internete.

Apie B. Styros gyvenimą Vilniuje žinių yra nedaug. 1947–1964 m. Vilniaus universitete dėstė meteorologijos kursą. 1953–1960 m. buvo Vilniaus universiteto Meteorologijos, nuo 1961 m. – Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas. 1963–1965 m. buvo Botanikos instituto (dabar Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas) sektoriaus vadovas, 1965–1967 m. – Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo Branduolinės fizikos ir radioaktyviųjų izotopų taikymo taikymo skyriaus vadovas, 1967–1977 m. – Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas ir Atmosferos radioaktyvumo skyriaus vedėjas, 1977–1993 m. – Fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas ir sektoriaus vedėjas [2, 5, 6]. Geofizikas Donatas Butkus prisimena, kad profesoriaus bute mėgdavo lankytis dainininkė Elena Čiudakova [2].

2007 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje, ant Fizikos instituto pastato, Savanorių pr. 231 (Panerių seniūnija), minint 95-ąsias B. Styros gimimo metines, mokslininko atminimui atidengta memorialinė lenta [7].

1983 m. Vilniuje išleista Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Ingos Blažienės parengta literatūros rodyklė „Boleslovas Styra = Болеслав Стыро“ [1]. Rodyklėje išspausdintas fiziko, habilituoto fizinių mokslų daktaro Viktoro Lujano įžanginis straipsnis lietuvių ir rusų kalbomis, pateiktos pagrindinės B. Styros gyvenimo ir veiklos datos, suregistruotos 1939–1981 m. profesoriaus mokslinės ir mokslo populiarinimo publikacijos.

Literatūra ir šaltiniai

1. Blažienė, Inga. Boleslovas Styra = Болеслав Стыро: literatūros rodyklė. – Vilnius, 1983. – 119, [2] p., [1] port. – Gretut. tekstas liet., rus. – Pavardžių r-klė: p. 116-120.
2. Butkus, Donatas. Profesorius B. Styra – branduolinės meteorologijos kūrėjas. – Portr., iliustr. – Bibliogr.: 7 pavad. // Šiuolaikinė fizika Lietuvoje. – Kaunas, 1997. – P. 354-363.
3. Makariūnienė, Eglė. Lietuvos fizikų ir astronomų sąvadas / Eglė Makariūnienė, Libertas Klimka. – 2-asis patais. ir papild. leid. – Vilnius, 2001, p. 33.
4. Makariūnienė, Eglė. Styra Boleslovas: [biografija]. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2012. – T. 22, p. 541.
5. Pocius, Vytautas. Prof. Boleslovas Styra: žymiausiam atmosferos tyrinėtojui Lietuvoje prof. Boleslovui Styrai – 100 metų. – Portr. – Bibliogr.: 3 pavad. // Mokslas ir gyvenimas. – 2012, Nr. 11/12, p. 16-17.
6. Styra, Boleslovas: [biografija]. – Portr. // Lietuvos geografai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 2007. – P. 239-240.
7. Špirkauskaitė, Narciza. Boleslovo Styros 95-osios gimimo metinės: [apie memorialinės lentos atidengimą Savanorių per. 231]. – Iliustr. // Fizikų žinios. – 2007, Nr. 33, p. 22.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2015; 2020

Dalintis straipsniu: