Borisas Dauguvietis

Borisas Dauguvietis. Nuotr. iš kn.: Aleksaitė, Irena. Borisas Dauguvietis: režisūros bruožai. – Vilnius, 1966.

Borisas Dauguvietis. Nuotr. iš kn.: Aleksaitė, Irena. Borisas Dauguvietis: režisūros bruožai. – Vilnius, 1966.

Mokėsi Panevėžio ir Mintaujos gimnazijose, Rygoje trumpai studijavo inžineriją, vėliau (1909 m.) baigė Peterburgo Imperatorišką teatro mokyklą. 1910–1920 m. dirbo įvairiuose Rusijos teatruose. Tarpukariu režisavo ir vaidino Kauno valstybės teatre. Pokario metais vadovavo Vilniaus dramos teatrui, buvo jo vyriausiasis režisierius ir meno vadovas. Vilniaus laikotarpiu atsiskleidė B. Dauguviečio – režisieriaus talentas [1]. Jo režisuoti spektakliai buvo aukštai vertinami, o „Žaldokynė“ vaidinama iki šių dienų [2].

1966 m. apie B. Dauguviečio gyvenimą ir veiklą išleista teatrologės Irenos Aleksaitės monografija „Borisas Dauguvietis: režisūros bruožai“ [1].
Apie žymų režisierių, spalvingą asmenybę rašoma leidiniuose „Teatralų atsiminimai apie Andrių Oleką-Žilinską, Borisą Dauguvietį, Romualdą Juknevičių“ (Vilnius, 1995), rašytojo Augustino Griciaus „Keliai keleliai: iš atsiminimų“ (Vilnius, 1973) ir kt.

Vilniuje, ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 8 (Naujamiesčio seniūnija), kur režisierius gyveno 1947–1949 metais, atidengta memorialinė lenta [3].

Lietuvos Nacionalinio dramos teatro foje stovi skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus sukurtas B. Dauguviečio biustas.

B. Dauguviečio pavardė iškalta Lietuvos tūkstantmečiui skirtoje skulptūroje „Vienybės medis“ (skulpt. Tadas Gutauskas), kurioje minimos 100 iškiliausių visų laikų Lietuvos asmenybių. Skulptūra pastatyta 2009 m. Vilniaus Vingio parke (Vilkpėdės seniūnija).

Vilniuje yra Boriso Dauguviečio gatvė [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Aleksaitė, Irena. Borisas Dauguvietis : režisūros bruožai. – Vilnius, 1966. – 244 p., [15] iliustr.
2. Boriso Dauguviečio jubiliejų paminėsim „Žaldokyne“. – Iliustr. // Literatūra ir menas. – 2005, kovo 25, p. 15, 18.
3. Ramanauskienė, Stasė. Borisas Dauguvietis: [režisieriaus, aktoriaus ir dramaturgo biografija]. – Iliustr. // Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 157-159.

Parengė: Aušra Asauskienė (VAVB), 2009

Dalintis straipsniu: