Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 463 (Vilniaus miestas)

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Borisas Efrosas

Gyvenimo datos:1914 11 01 - 2001 06 05
Gimimo vieta:Plungė
Veikla:chirurgas, medicinos mokslų daktaras
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Chirurgo gyvenimas: Borisas Efrosas. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Chirurgo gyvenimas: Borisas Efrosas. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Gimė Žemaitijoje, Plungės inteligentų šeimoje. Kaune baigė gimnaziją. 1939 m. – Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakultetą. Jaunystėje mokėsi konservatorijoje, bet dėl studijų universitete jos nebaigė [1]. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1939–1940 m. dirbo chirurgu Kauno žydų ligoninėje, 1940–1941m. – chirurgu ordinatoriumi Marijampolės apskrities ligoninėje [1, 2]. Antrojo pasaulinio karo metais evakuavosi į Vidurinę Aziją, į Kazachstaną. Čia buvo Balchašo ligoninės chirurginio skyriaus vedėju. 1945 m. grįžęs į Lietuvą, iki 1979 m. dirbo tuometinėje Vilniaus geležinkelininkų ligoninėje (dabar – Vilkpėdės ligoninė) vyriausiuoju chirurgu. Nuo 1949 m. B. Efrosas pradėjo daryti krūtinės ląstos operacijas ir rengtis širdies operacijoms. Šiuo tikslu stažavosi Maskvos klinikose. Lietuvos medikų komisijai nusprendus, chirurgui B. Efrosui, pirmajam Lietuvoje, buvo leista daryti širdies operaciją. 1958 m. kovo 12 d. Vilniaus geležinkelininkų ligoninėje buvo sėkmingai atlikta pirmoji širdies operacija – mitralinė komisūrotomija. Ligonis po šios operacijos išgyveno 25 metus. Daktaras B. Efrosas taip pat buvo stemplės bei plaučių chirurgijos pradininkas Lietuvoje, aukščiausios kategorijos chirurgas. Per visą savo darbo laiką atliko daugiau kaip 12 tūkstančių įvairių operacijų [1, 2]. Jis buvo ne tik puikus specialistas, bet ir mokytojas – išmokė operuoti kelias dešimtis jaunų chirurgų [1]. Nuo 1979 m. dėl sveikatos problemų turėjo atsisakyti praktikuojančio chirugo darbo. Dirbo Medicinos darbingumo ekspertizės komisijoje. B. Efrosas parašė mokslinių straipsnių, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose, kūrė dokumentinius ir mokomuosius filmus apie naujus diagnostikos ir gydymo metodus. Aktyviai dalyvavo Lietuvos chirurgų draugijos veikloje. Mirė 2001 m. birželio 5 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse [1].

2003 m. daktaro žmona Tatjana Archipova-Efros savo iniciatyva Vilniuje išleido knygą „Chirurgo gyvenimas: Borisas Efrosas“ [1]. Kaip rašoma anotacijoje, „Šioje knygoje […] epizodiškai papasakota apie talentingo mediko gyvenimą, remiantis autentiškais Boriso Efroso darbais ir dokumentais“. Leidinio pradžioje lietuvių ir rusų kalbomis spausdinamas Dalios Triponienės „Žodis apie chirurgą Borisą Efrosą“. Knygoje pateikiama B. Efroso autobiografija, rašyta 1994 m., tarnybinės charakteristikos, atsiliepimai (tarp jų – žymių medikų: prof. Algimanto Marcinkevičiaus, prof. Vytauto Sirvydžio, dr. Medardo Čoboto ir kt.), sveikinimai, periodikos straipsnių kopijos. Yra skyriai „Iš Boriso Efroso darbo ataskaitos“, „Iš atsiminimų“. Trečiasis knygos skyrius – „Iš mokslinio palikimo“, kuriame spausdinami devyni gydytojo B. Efroso straipsniai medicinos tema. Knygoje yra gydytojo mokslinių darbų sąrašas, taip pat pateikiamos sertifikatų kopijos, nemažai nuotraukų.
Apie B. Efrosą rašoma „Lietuvos mažojoje tarybinėje enciklopedijoje“ (Vilnius, 1966), žinyne „Mūsų gydytojai“ [3], Antano Rimvydo Čaplinsko „Vilniaus atminimo knygoje“ [2], periodikoje. Beje, apie nusipelniusį gydytoją, kardiochirurgijos pradininką Lietuvoje, nėra straipsnio naujai leidžiamoje „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“.
2009 m. gruodžio 11 d. chirurgo žmona Tatjana Efros Plungės viešajai bibliotekai saugoti  ir tvarkyti perdavė asmeninį dr. B. Efroso archyvą, kuriame išsaugoti vyro rankraščiai, laiškai, apdovanojimai, jo sukurtų medicininių mokomųjų filmų vaizdo juostos ir kt. [4]. Plungės bibliotekos svetainėje galima pamatyti šio archyvo apyrašus (žr. adresu). 

Nuo 1945 m. B. Efrosas gyveno ir dirbo Vilniuje. Gydytojo šeima yra gyvenusi viename iš Pylimo gatvės namų [1]. „Chirurgą Borisą Efrosą su dėkingumu dar mena nemaža dalis Vilniaus ir Lietuvos žmonių, kuriuos jis operavo, gydė, kuriems patarė, padėjo. Vyresnieji chirurgai ir kitų specialybių gydytojai prisimena daktarą Borisą Efrosą kaip subtilų gydytoją, turėjusį didelį chirurgo talentą“, – rašoma žymiam medikui skirtoje knygoje [1].

2002 m. birželio 5 d. Vilniuje, ant Vilkpėdės ligoninės centrinio korpuso (Vilkpėdės g. 3, Vilkpėdės seniūnija), buvo atidengta memorialinė lenta su chirurgo bareljefu (aut. Vytautas Zaranka, Jonas Naruševičius) [5]. Paminklinėje lentoje rašoma, kad šioje ligoninėje 1958 m. medicinos mokslų daktaras Boris Efros pirmasis Lietuvoje atliko širdies operaciją [1, 5].

2009 m., minint Boriso Efroso 95-ąsias gimimo metines, memorialinė lenta atidengta Plungėje, ant pastato, kurio vietoje stovėjo gimtasis B. Efroso namas (Vytauto g. 14) [4]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Chirurgo gyvenimas: Borisas Efrosas. – Vilnius, 2003. – 116 p.: iliustr., faks. – Dalis gretut. teksto liet., rus. – Spausdintų mokslo darbų sąrašas: p. 116-117.
2. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Efrosas Borisas (1914 11 01–2001 06 05) : chirurgas. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 111.
3. Efrosas Borisas // Mūsų gydytojai : žinynas. – Vilnius, 1998.  – P. 71-72.
4. Šermokaitė, Judita. Gerąjį gydytoją primena kiekvienas cukraus šaukštelis: [apie širdies chirurgijos Lietuvoje pradininką B. Efrosą] // Žemaitis. –  2010, lapkr. 19, p. 5; Prieiga per internetą: <http://zemaiciolaikrastis.lt/13747/geraji-gydytoja-primena-kiekvienas-cukraus-saukstelis/>.
5. Аграновский, Генрих. Вильнюс: по следам Литовского Иерусалимa : памятные места еврейской истории и культуры : путеводитель / Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг. – Вильнюс, [2011], c. 313. 

Parengė: Nijolė Radžiūnienė (Vilniaus m. SCB Gerosios Vilties biblioteka), 2012

Susijusi informacija