Bronius Kondratas

Kondratas B

Bronius Kondratas. Nuotr. iš kn.: Valentukevičius, Juozas. Neregių literatų sąvadas. – Vilnius, 2005, p. 66.

Po Pirmojo pasaulinio karo, apie 1920 m., tėvai su šeima grįžo iš Estijos į Lietuvą ir apsigyveno motinos tėviškėje Rokiškio rajone. Gyvenimo aplinkybių verčiamas nuo jaunų dienų turėjo atlikti įvairius darbus. „Čia, – kaip prisimena pats Bronius viename interviu, – ilgai ir prakeiktai ganiau, o širdis ir mintys šnabždėjo, siek mokslo žinių!“ Dideli pokyčiai jo gyvenime įvyko, kai buvo pašauktas tarnauti į Lietuvos kariuomenę. Patekęs į Kauną, pamatė kitokį gyvenimą, susipažino su žmonėmis, kurie jaunam vaikinui padarė didelį įspūdį. Pažintis su poetais Eduardu Mieželaičiu, Vladu Mozūriūnu, Jonu Šiožiniu ir kitais pažadino ir įkvėpė kūrybingos sielos žmogų naujiems darbams. Daug mokėsi savarankiškai. Vidurinį išsilavinimą įgijo vakarinėje mokykloje. 1938–1939 m. Kaune lankė lituanistines paskaitas. Piešimo ir dailės mokėsi pas giminaitį, žymų dailininką Justiną Vienožinskį. Tačiau visus planus pakeitė Antrasis pasaulinis karas. Pokario metais ilgą laiką vadovavo Rokiškio dailės darbų cechui, pats dirbo dailės ir dizaino srityje, sukūrė gausybę reklaminės informacinės medžiagos, dailės darbų. Darbas buvo širdžiai mielas ir teikė malonumą. 1975 m. susirgo glaukoma, pradėjo silpti regėjimas, teko atsisakyti dailininko darbo; vėliau apako. Nuo 1988 m. gyveno Vilniuje, Grigiškėse [2]. Mirė Grigiškėse  2018 m. sausio 5 dieną, sulaukęs 102-jų metų. Palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse (informaciją pateikė dukra).

Kondratas yra žinomas poetas. Pomėgis literatūrai pradėjo ryškėti ankstyvoje vaikystėje. Kaip teigė pats autorius, pirmąjį eilėraštį sukūrė būdamas dvylikos metų. Jo eilėraščiai spausdinti tarpukario žurnaluose „Žvaigždutė“, „Kregždutė“, „Šaltinėlis“, „Skautų aidai“ ir kt. Dažniausiai tuo metu poetas pasirašydavo slapyvardžiu Audronytis. Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, tarsi įgavęs antrąjį kvėpavimą, pradėjo aktyviai darbuotis poezijos baruose. Jo eilėraščiai publikuoti Rokiškio rajono periodikoje, sutrikus regėjimui – žurnale „Mūsų žodis“, neregių literatų kūrybos almanachuose „Prisimenu dar karklų kvapą“, „Vaivorykštė“ ir „Žodžio spalvos“. Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojų paragintas dalyvavo Lietuvos neregių literatų kūrybos konkursuose. Du kartus tapo šių konkursų laureatu, skaitytojus pasiekė pirmosios poeto knygos. Pirmoji – „Tarp minties ir akmens“ išleista 1998 metais. Pats autorius „vienintelį vaisių iš viso savo gyvenimo sodo“ paėmė jau sulaukęs brandaus amžiaus. Antroji knyga – „Tamsoje balta gėlė“ išleista 2001 metais. Poetas dirbo labai produktyviai, išleistos  9 poezijos knygos [2]. 2015 m., kai Bronius Kondratas minėjo savo šimtmečio jubiliejų, buvo išleista jo poezijos rinktinė „Šimtmečio sodininkas“, kuri vėliau buvo įgarsinta.
B. Kondrato eilėraštis „Tėvyne mano…“ įdėtas į Lietuvos tūkstantmečiui skirtą poezijos dvitomį „Nupinsiu Lietuvai vainiką“ (T. 2. Vilnius, 2008), kuriame spausdinami daugelio poetų kūriniai. Knygoje „Metai su Pauliumi“ (Vilnius, 2007, p. 324–326) spausdinami B. Kondrato atsiminimai apie draugystę su P. Širviu. Beje, pateikiant žinias apie autorius, čia klaidingai nurodyti B. Kondrato gimimo metai.

Kondratas, Bronius. Tarp minties ir akmens. – Vilnius, 1998. Knygos viršelis

Kondratas, Bronius. Tamsoje balta gėlė. – Vilnius, 2001. Knygos viršelis

1998 m. vykusiame Neregių literatų kūrybos konkurse I vieta buvo paskirta B. Kondratui už eilėraščių knygą „Tarp minties ir akmens“ [3], o 2001 m. šio konkurso  I vieta paskirta poetui už eilėraščių  knygą „Tamsoje balta gėlė“ [2, 3]. Abiejų  poezijos rinkinių redaktorė-sudarytoja – žinoma lietuvių poetė Elena Mezginaitė. Pirmosios knygos pratarmėje ji rašė, kad ši poeto knyga – tai „obuoliai iš viso ir vienintelio sodo“. Joje gausu išminties, gyvenimo patirties ženklų, dažnas sodo, kelio įvaizdis. Prieš skaitytojo akis praplaukia vaikystėje, jaunystėje, brandos amžiuje autoriaus pamatyti ir išjausti vaizdai. Knygoje gausu ekspresyvumo, galima rasti moderniosios poetinės kalbėsenos, tačiau pats autorius save laiko „dinozauru“ iš prieškario laikų ir visai to nesigėdija. Antrosios nominuotos knygos įvadiniame žodyje E. Mezginaitė pažymėjo, kad „eilėraščių autorius – amžiname kelyje į savo Lietuvą šalelę ir kelyje į žmogų, nerimastingą jo prigimtį“, kad rinkinyje „yra eilėraščių, kurie tarsi iš liaudies dainų atplaukę […]“. Iš tikrųjų B. Kondrato poezija savo dvasia, kalbėsena, intonacijomis bene artimiausia būtent ketvirtajame mūsų amžiaus dešimtmetyje susiformavusiai poetinei mokyklai. Abi šios knygos susilaukė recenzijų, atsiliepimų Lietuvos spaudoje.

Apie Bronių Kondratą rašoma LAB darbuotojo Juozo Valentukevičiaus „Neregių literatų sąvade“ [3] ir „Tiflologiniame kalendoriuje 2015 metams“ [2]. B. Kondrato kūryba apžvelgiama poeto Vlado Šimkaus leidinyje „Apie neregių literatų kūrybą“, išleistame LAB [1]. Apie poetą ir jo kūrybą yra informacijos periodikoje ir internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Šimkus, Vladas. Apie neregių literatų kūrybą. – Vilnius, 2005, p. 35-36.
2. Valentukevičius, Juozas. Bronius Kondratas // Tiflologinis kalendorius 2015 metai: Lietuvos aklųjų gyvenimo datos. – Vilnius, 2014, p. 39-41.
3. Valentukevičius, Juozas. Neregių literatų sąvadas. – Vilnius, 2005, p. 66-67.

Parengė: Ina Praprovienė (LAB), 2016; 2017

Dalintis straipsniu: