Cemachas Šabadas (Tsemakh / Zemach Shabad)

Rafes, Yulian I. Doctor Tsemakh Shabad: a great citizen of the Jewish diaspora. – Baltimore, MD; New York, NY. [1999]. Knygos viršelis

C. Šabadas gimė Vilniuje, Mėsinių g.  3A/5 stovėjusiame name (dabar šioje vietoje pastatytas kitas pastatas), lankė Vilniaus realinę gimnaziją [1]. Nuo 1881 m. studijavo Maskvos universiteto medicinos fakultete [12]. 1894 m. už mokslinį ir praktinį darbą, skirtą cukraligei, įgijo daktaro laipsnį [5]. Tais pačiais metais grįžo į Vilnių, dirbo miesto žydų ligoninėje. Už dalyvavimą 1905 m. revoliuciniuose įvykiuose buvo suimtas, pusmetį kalėjo Lukiškėse, vėliau buvo ištremtas į užsienį. Reikalaujant visuomenei, 1912 m. jam leista grįžti į Vilnių [9].
Kaip gydytojas daug dirbo Pirmojo pasaulinio karo mūšių laukuose, gelbėjo žydus nuo epidemijų ir bado. Po Pirmojo pasaulinio karo daug metų vadovavo Žydų karo aukų pagalbos komitetui Rusijoje [5]. Prasidėjus choleros epidemijai Švenčionyse, dalyvavo ją likviduojant, o tai buvo jo medicininės ir visuomeninės veiklos Vilniuje pradžia [1]. Įkūrė Žydų sveikatos apsaugos draugijos (OZE) Vilniaus skyrių [5, 10]. 1919-1920 m. tapo demokratiškai išrinktos bendruomenės tarybos pimininku, nuo 1919 m. iki pat savo gyvenimo pabaigos buvo Vilniaus miesto tarybos narys [1]. Buvo vienas iš JIVO (Žydų mokslo instituto) Vilniuje steigėjų [6].
Gindamas žydų teisę į kultūrinę ir tautinę autonomiją, C. Šabadas, kaip Centrinės jidiš mokyklų organizacijos narys, kovojo dėl pasaulietinių žydų mokyklų, kuriose būtų dėstoma jidiš kaip gimtąja kalba [5]. Jo pastangomis įsteigti kūdikių namai, ambulatorija mokyklinio amžiaus vaikams, keletas sveikatingumo kolonijų silpniems, neturtingiems vaikams, keletas pigių virtuvių, profilaktikos punktų ir kt. [5].
Visą savo gyvenimą C. Šabadas švietė ir mokė nepasiturinčius asmenis laikytis higienos ir sanitarijos normų – rengė paskaitas, spausdino ir dalijo įvairius leidinius [4]. Jo pastangomis įkurta OZE draugija rengė projektus, skirtus vargšų sveikatos priežiūrai – įkūrė vasaros sanatoriją vaikams, našlaičių prieglaudą [4]. Jis inicijavo ir įgyvendino projektą, kuris numatė paskirti kiekvienai mokyklai po gydytoją, o vargšų vaikams tai dažnai būdavo vienintelė galimybė gauti medicininę priežiūrą.  Taip pat įgyvendino projektą „Pieno lašas“ – pirmą kartą Vilniaus miesto moterims, turinčioms kūdikius, buvo suteikti nemokami pieno, maisto daviniai ir drabužiai [4, 5a].
C. Šabadas mirė 1935 m. Vilniuje nuo kraujo užkrėtimo, atsitiktinai susižeidęs koją [8]. Palaidotas dabar esančiose Vilniaus Šeškinės mikrorajone žydų kapinėse [6]. Gydytojo kapas yra kairėje pusėje nuo pagrindinio tako [11].

Чуковский, Корней Иванович. Доктор Айболит. – Москва, 1978. Knygos viršelis

Чуковский, Корней Иванович. Доктор Айболит. – Москва, 1978. Knygos viršelis

Čiukovskis, Kornejus. Daktaras Aiskauda. – Vilnius, 1993. Knygos viršelis

Čiukovskis, Kornejus. Daktaras Aiskauda. – Vilnius, 1993. Knygos viršelis

Apie C. Šabadą rašoma daugelyje leidinių. Lietuvų kalba: Esfir Alpernienės „Prie  judaikos lobio“ [1], „Garsūs Lietuvos žydai“ [5], straipsnių rinkinyje „Lietuvos Jeruzalės medikai“ (Vilnius, 2016), Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“ [6], „Vilniaus miesto istorijos skaitiniai“ [9], Jurgio Vanago „Primirštas Antakalnis“ (Vilnius, 2015, p. 98-99), rusų kalba  Genriko Agranovskio (Генрих Аграновский) ir Irinos Guzenberg (Ирина Гузенберг) „Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры: путеводитель“ [12]. Anglų kalba išleista Yulian I. Rafes knyga „Doctor Tsemakh Shabad: a great citizen of the Jewish diaspora“ [10a]. Pastarosios knygos autorius yra gydytojas, gimęs ir vaikystę praleidęs Vilniuje. Jo tėvas, dr. Icchokas (Itskhok) Rafes, taip pat buvo medikas. Rafes šeima bendravo su C. Šabadu. Knygoje rašoma apie Šabado gyvenimą, profesinę, mokslinę ir visuomeninę veiklą. Pateikiama mokslinių jo darbų (daugiausia rašytų žydų kalba) bibliografija (p. 199-228). Yra nemažai nuotraukų. Apie C. Šabadą rašoma taip pat periodikoje, internete.

C. Šabadas taip aktyviai stengėsi padėti vargšams, kad tapo garsios rusų rašytojo Kornejaus Čiukovskio pasakos „Daktaras Aiskauda“ herojaus prototipu [4, 13]. Su C. Šabadu rašytojas susipažino 1912 m., kai buvo atvežęs į Vilnių gydyti savo tuberkulioze sergančią dukrelę [5a]. Šios pasakos autorius savo memuaruose rašė:  „Sumaniau šią pasaką parašyti dar prieš Spalio revoliuciją, kai susipažinau su Vilniuje gyvenusiu daktaru Aiskauda. Iš tikrųjų šio daktaro pavardė buvo Šabadas. Tai buvo pats geriausias žmogus, kurį kada nors esu pažinojęs. Jis nemokamai gydė vargšus“ [5, 8, 9].
Į lietuvių kalbą šią pasaką išvertė M.  K. Čiurlionio duktė Danutė Čiurlionytė-Zubovienė [3].

Vilniuje C. Šabadas yra gyvenęs savo motinos  bute Sodų g. 4, o nuo 1907 m., grįžęs iš tremties užsienyje, apsigyveno Didžiosios Pohuliankos 18 (dabar J. Basanavičiaus g. 20). Dar minimi keli adresai Vilniuje, kur įvairiu laiku yra gyvenęs žymusis gydytojas: Dominikonų 7, Pylimo 2, . J. Basanavičiaus g. 15 [12].

2014 m. rugsėjo 21 d., minint 150-ąsias C. Šabado gimimo metines, Vilniuje prie dabartinės VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės pastato (Kauno g. 7/2), „Naujamiesčio seniūnija”), kur yra dirbęs garsusis gydytojas, buvo atidengta memorialinė lenta (skulpt. Marijonas Šlektavičius) (žr. adresu).

1936 m. Vilniuje, dabartinėje Žirgo gatvėje (Antakalnio seniūnija) buvo atidengtas paminklas C. Šabadui (skulpt. (S. Šmurla). Paminklo postamentas nėra išlikęs, o biustas saugomas Valstybiniame žydų muziejuje [12].
2007 m. gegužės 16  d. Vilniuje (Mėsinių ir Ašmenos gatvių sankryžoje, Senamiesčio seniūnija) pastatytas paminklas Cemachui Šabadui (skulpt. Romualdas Kvintas) [2, 7, 12]. Atspindint ypatingą daktaro dėmesį vaikams, C. Šabadas vaizduojamas besikalbantis su mergaite [7].
Prie žymiojo daktaro atminimo įamžinimo jo gimtajame mieste daug prisidėjo 2004 m. įkurtas „Litvakų fondas“, siekiantis pristatyti žydų kultūrą Lietuvos visuomenei [2]. Litvakų fondo direktorius Sigitas Babilius apie  šį paminklą yra sakęs: „Skulptūra vaizduoja gatvės gyvenimo akimirką ir yra pirmoji Vilniuje, o ko gero ir Lietuvoje, gatvės skulptūra. Tai skulptūra žmogui, litvakų bendruomenei bei tų laikų Vilniui, pasakos personažui. Šabadas buvo puikus gydytojas, jis ne tik rūpinosi medicinos praktika, bet ir prisidėjo prie teorijos plėtojimo. Jo aktyvumas peržengė medicinos ribas, ir jis tapo visuomenės veikėju <…> Tai puikus gydytojo karjeros pavyzdys“ [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Alpernienė, Esfir. Vilniaus žydų asmenybės: dr. Cemachas Šabadas. – Portr. – Gretut. tekstas liet., jidiš. – Bibliogr.: 2 pavad. // Alpernienė, Esfir. Prie judaikos lobio. – Vilnius, 2009. – P. 176-191.
2. Atidengtas paminklas daktaro Aiskaudos prototipui. – Iliustr. // Lietuvos žinios. –  2007, geg. 17, p. 4.
3. Čiukovskis, Kornejus. Daktaras Aiskauda; iš rusų kalbos vertė D. Čiurlionytė-Zubovienė. – Vilnius, 1993. – 72 p.: iliustr.
4. Markūnaitė, Inga. Daktaras Aiskauda gyveno … Vilniuje: daktaro Cemacho Šabado istorija.  –Iliustr. // Sveikas žmogus. – 2007, Nr. 6, p. 8-9.
5. Cemachas Šabadas 1864-1935. – Portr. // Garsūs Lietuvos žydai. – Vilnius, 2008. – P. 100-101.
5a. Valančiūtė, Janina. Daktaro Aiskauda prototipui Cemachui Šabadui – 150. – Iliustr. // Tarp knygų. – 2014, Nr. 6, p. 31-33.
6. Venclova, Tomas. Zemachas Šabadas. – Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 257.
7. Virbickaitė, Aistė. Maži miesto papuošalai: skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurti paminklai. – Iliustr. // 7 meno dienos. – 2007, liep. 27, p. 1, 8.
8. Zakas, Michailas. Apie kilnųjį Vilniaus žydą – daktaro Aiskaudos prototipą // Mokslas ir gyvenimas. – 1995, Nr. 1, p. 18-19.
9. Zakas, Michailas. Gydytojas, tapęs Aiskauda // Vilniaus miesto istorijos skaitiniai. – Vilnius,  2001. – P.  667-668.
10. Žydai Lietuvoje [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010-06-29]. Prieiga per internetą: <http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/552/ >.
10a. Rafes, Yulian I. Doctor Tsemakh Shabad: a great citizen of the Jewish diaspora / by Yulian I. Rafes. – Baltimore, MD: VIA Press; New York, NY: YIVO Institute for Jewish Research, [1999]. – 228 p.: iliustr., portr., faks. – Bibliogr. pastabose, p. 188-198.
11. Аграновский, Генрик.  Литовский Иерусалим: краткий путеводитель по памятным местам еврейской истории и культуры в Вильнюсе / Генрик  Аграновский , Ирина Гузенберг. – Вильнюс, 199б,  p. 66.
12. Аграновский, Генрих. Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры: путеводитель / Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг. – Вильнюс, 2011], p. 185-186, 547 ir kt.
13. Чуковский, Корней Иванович. Доктор Айболит. – Москва, 1978. – 119 p.: iliustr.

Parengė: Žydrūnė Šaulianskaitė (VAVB), 2010; 2014

 

Dalintis straipsniu: