Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 606

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Darius Pocevičius

Gyvenimo datos:1968 05 19
Gimimo vieta:Kaunas
Veikla:ekonomistas, rašytojas, vertėjas
Nominacijos: Vilniaus mero premija (2017), Apdovanojimas Šv. Kristoforo statulėle (2019)

Darius Pocevičius. Nuotr iš leid.: Sostinė. – 2016, kovo 12, p. 5.

D. Pocevičius yra ekonomistas, rašytojas, vertėjas iš rusų ir vokiečių kalbų, publicistas, literatūros kritikas, gidas, mėgstantis save vadinti tiesiog miesto tyrinėtoju. 1985–1990 m. studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo ekonomisto specialybę. 1990–1991 m. dirbo jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu Lietuvos Mokslų akademijos Ekonomikos institute. 1991 m. buvo neetatiniu LR Seimo Sveikatos ir socialinių reikalų komisijos patarėju. 1991–1992 m. studijavo rinkodarą Frankfurto prie Maino J. W. Goethes universitete. 1992–1994 m. – doktorantūros studijos Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. 1993–1997 m. dirbo rinkodaros vadybininku AB „Ogmios centras“. 1997–2000 m. – AB „Ogmios centras“ rinkodaros skyriaus vadovas. Nuo 2000 m. – UAB „Reklamos naujienos“ direktorius. Nuo 2012 m. dirba ir leidykloje „Kitos knygos“ [7].

1999 m. įsitraukė į literatūrinę veiklą. Lietuvos kultūrinėje spaudoje („Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „7 meno dienos“, „Metai“) publikavo daugiau nei 200 straipsnių – eilėraščių ciklų, vertimų, literatūros kritikos, esė ir pan. 2001–2003 m. buvo vienas iš festivalio „Literatūrinė sostinės žiema“ rengėjų bei organizatorių, poezijos almanachų „Žiemos žodžiai“ sudarytojų. Yra organizavęs ir aktyviai dalyvavęs daugybėje kultūrinių akcijų: „Keturvėjiškas žygis Vilniaus gatvėmis“, „Nukryžiuotas menininkas“, „Fluxus keturnedėlis“ ir pan. Imasi versti nepopuliarius ar menkai žinomus, bet specifiniu mąstymu pasižyminčius autorius, pvz., 2019 m. Nobelio premiją gavusį austrų rašytoją Peterį Handkę, intriguojančią biografiją turintį Eduardą Limonovą ir kt. Nuo 2002 m. gruodžio D. Pocevičius – literatūrinės interneto svetainės www.tekstai.lt, pretenduojančios tapti išsamia šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija, redaktorius. 2004–2007 m. buvo vienas iš autorių, kurie, pasirašinėdami „Castor & Pollux“ pseudonimu, skelbė kontraversiškai vertinamas knygų apžvalgas savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“.

D. Pocevičius verčia iš rusų kalbos. Išleistos kelios jo verstos knygos: Eduard Limonov „Tai aš, Edička“ (2006) ir „Nevykėlio dienoraštis“ (2010), Aleksandr Brener ir Barbara Schurz „Ką daryti? 54 kultūrinio pasipriešinimo valdžiai technologijos vėlyvojo kapitalizmo epochoje“ (2008), Boris Akunin „Aukso skrynia“ (2012). Išleisti taip pat vertimai iš vokiečių kalbos: Peter Handke „Pranašystė: pjesė“ (2006), Ernst Jandl „Dairė ir kešinė: eilėraščių rinktinė“ (2009).

2008 m. D. Pocevičius buvo vienas iš Laisvojo universiteto (LUNI) steigėjų. Šios savišvietos iniciatyvos rengtų kelionių metu susidomėjo Vilniaus istorija ir urbanistika.

Nuo 2011 m. rašytojas surengė daugiau nei 500 pažintinių kelionių po Vilnių ir jo apylinkes. Skaitė paskaitas apie Vilniaus istoriją ir reliktus Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniaus universitete, Laisvajame universitete (LUNI). Pasižymi originaliomis įžvalgomis apie Vilniaus architektūrą ir urbanistikos raidą.

Parašė keturias knygas: poezijos ir prozos knygą „Vieną kartą gyveno vienas žmogus“ (2003), literatūros kritikos rinktinę „Rašytojų kūjis“ (2007), taip pat dvi didelės apimties, itin detalias iliustruotas istorines studijas apie Vilnių – „100 istorinių Vilniaus reliktų“ [4] ir „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990. I dalis“ [2].

Už visapusišką kultūrinę veiklą D. Pocevičius yra apdovanotas įvairiomis premijomis. 2016 m. tapo pirmuoju „Literatūros ir meno“ įsteigtos „Šūdvabalio premijos“ laureatu „už knygą „100 istorinių Vilniaus reliktų“ bei kitokio Vilniaus ekskursus ir ekskursijas“ [3].

2017 m. pavasarį „100 istorinių Vilniaus reliktų“ nominuoti Vilniaus mero premijai [3].

2019 m. D. Pocevičius apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle už nuopelnus Vilniaus architektūriniam paveldui [1].

D. Pocevičius gyvena ir dirba Vilniuje. Tyrinėja įvairių periodų Vilniaus paveldą, šia tema skaito paskaitas, organizuoja ekskursijas. Pirmąją savo knygą apie Vilnių „100 istorinių Vilniaus reliktų“ parašė, pasak autoriaus, „iš meilės miestui ir įsiūčio, kurį kelia skylėta ir baltų dėmių pilna Vilniaus istorija“ [4, p. 10]. Joje pasakojama apie Vilnių nuo XIV a. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Antroje knygoje „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990“ [2] rašytojas norėjęs parodyti, kad „klaidinga žiūrėti į sovietmetį kaip į nedalomą ir panašią visumą, jis buvo labai įvairus ir skirtingas. Jame galima rasti visko – ir gėrio, ir blogio, ir daug pilkų pustonių, niuansų“ (žr. adresu).
D. Pocevičiaus knygos apie Vilnių ypatingos tuo, kad jose pirmą kartą lietuviškai pateikiama plačiai nežinomų faktų ir netikėtų įžvalgų apie Vilnių, dažnai prieštaraujančių įprastoms miesto vadovuose ir turistiniuose leidiniuose randamoms žinioms. Autorius naudojasi archyvų dokumentais, kalbina senuosius Vilniaus gyventojus, pats tyrinėja miestą, vaikščiodamas jo gatvėmis ir kiemais.

Apie D. Pocevičių rašoma knygoje „Rašytojų kūjis“ (Kaunas, 2007), periodikoje, internete. Jo straipsnių, interviu, knygų recenzijų gausu lietuviškoje ir Lietuvos lenkų periodikoje.

Literatūra ir šaltiniai 

1. Iškilmingai išdalyti Šv. Kristoforo apdovanojimai: [minimas ir D. Pocevičius]: [interaktyvus]. 2020 [žiūrėta 2020 -11-03]. Prieiga per internetą: <https://vilnius.lt/lt/2020/01/24/iskilmingai-isdalyti-sv-kristoforo-apdovanojimai/>.
2. Pocevičius, Darius. Istoriniai Vilniaus reliktai 1944-1990. I dalis. – Vilnius, 2018. – 999 p.: , faks.
3. Pocevičius, Darius. Pokalbis su Gedimino kalnu, arba Gediminas sapnuoja savo sapnus, o mes savo: [pokalbis su vertėju, rašytoju, visuomenės veikėju D. Pocevičiumi]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. – 2017, Nr. 42 (lapkr. 17), p. 4-5.
4. Pocevičius, Darius. 100 istorinių Vilniaus reliktų. – Vilnius, 2016, p. 10.
5. Pocevičius, Darius: Vilniaus griovimo nesustabdysi: [pokalbis su Vilnius tyrinėtoju, dviejų knygų apie Vilnių autoriumi] / [užrašė] Beatričė Laurinavičienė. – Iliustr., portr. // Verslo žinios. – 2019, rugs. 20, p. 17-19.
6. Šv. Kristoforo laureatų gretose – puikiai pažįstami veidai: [minimas ir D. Pocevičius]. – Iliustr. // Sostinė. – 2020, saus. 25, p. 6-7.
7. Trapikas, Mantas. „100 istorinių Vilniaus reliktų“. – Iliustr. – Santr. angl. – Rec. kn.: 100 istorinių Vilniaus reliktų / Darius Pocevičius. Vilnius: Kitos knygos, [2016] // „Archiforma“. – 2016, Nr. 1/2, p. 127.

Parengė: Linas Janulevičius (VAVB), 2020