Džonas Vinstonas Lenonas (John Winston Lennon)

Lennon, Cynthia. Džonas. – Vilnius, 2013. Knygos viršelis

Džonas Vinstonas Lenonas gimė Džiulijos ir Alfredo Lenonų šeimoje. Kadangi tėvas nuolatos buvo išvykęs į jūrą, o mama paliko šeimą, jį augino teta su dėde. 1952 m. D. Lenonas pradėjo reikšti literatūrinius ir meninius sugebėjimus, papildydamas įvairias knygas savo kurtais piešiniais ir humoristinėmis istorijomis. Būdamas paauglys jis dievino knygas ir jas vertino labiau nei dovanas. Jo mėgstamiausios buvo L. Kerolio „Alisa stebuklų šalyje“ bei R. Krompton „Tiesiog Viljamas“ novelės – šios istorijos turėjo stiprią įtaką ir jis galimai identifikuodavo save su jose aprašomais veikėjais. Kai skiffle stilius (folkas džiazo ritmu) išpopuliarėjo Didžiojoje Britanijoje, D. Lenonas buvo vienas iš daugelio vaikinų, kurie nusprendė įkurti nuosavas muzikos grupes ir 1955 m. jis kartu su vaikinais iš mokyklos įkūrė grupę pavadinimu „Quarry Men“. Grupė nuolat kito, tačiau reikšmingiausias pokytis įvyko 1957 m. liepos 6 d., kuomet D. Lenonas  susipažino su Polu Makartniu (Paul McCartney), kuris greitai prisijungė prie jo muzikos grupės. 1957 m. kartu su Polu Makartniu (Paul McCartney), Džordžu Harisonu (George Harrison) ir Stiuartu Sutklifu (Stuart Sutcliffe) sukuria pop grupę „The Crickets“, tačiau Lenonas sugalvoja pavadinimą „The Beatles“ [7]. Lenono potraukis rokenrolo muzikai ir meilė Elviui Presliui greitai paveikė jo grupę „Quarry Men“, kuomet jie metė tradicinį folko stilių ir pradėjo groti rokenrolą. Nors D. Lenonas buvo grupės lyderis, jo muzikinis santykis su P. Makartniu išaugo ir pasiekė tokį lygį, kuomet jie tapo bendra tekstų autorių komanda ir išvystė vokaliai harmoningą stilių.

„The Beatles“ mėgavosi tarptautine šlove, kuomet 1964 m. kovo 23 d. buvo išleista pirmoji jo knyga „In His Own Write“, kuri iškart tapo bestseleriu. 1965 m. sausį jis pasirodė TV laidoje „Not Only…But Also“, kurioje skaitė savo poeziją, o tų pačių metų birželio 24 d. išleido savo antrąją knygą „A Spaniard in the Works“. 1967 m. birželį Nacionaliniame teatre pagal jo pirmąją knygą pastatytas spektaklis, o Roberto Fraserio galerijoje surengta jo pirmoji dailės paroda „You are here“ [8]. Nuo 1968 m. su antrąja žmona, japonų kilmės menininke, dainų atlikėja ir kūrėja Joko Ono (Yoko Ono) organizavo menines ir antikarines akcijas. 1969 m. sukūrė grupę „Plastic Ono band“ [2]. 1969 m. Lenonas kartu su Yoko Ono išleidžia antrąjį bendrą albumą „Unfinished Music No. 2: Life with The Lions“. Jiedu taip pat pradeda kurti avangardinius filmus: „Clock“, „Fly“, „Imagine“ ir t. t. 1970 m. iširus „The Beatles“ ,aktyviai reiškėsi kaip muzikantas ir visuomenės veikėjas, dalyvavęs akcijose už taiką. Nuo 1971 m. Dž. Lenonas galutinai apsigyveno Niujorke. 1975 m. muzikinę veiklą beveik nutraukė. 1980 m. su Yoko išleido albumą „Double Fantasy“. Žymiausi albumai: „John Lennon/Plastic Ono Band“ (1970), „Imagine“ (1971), „Mind Games“ (1973) [2]. 1972 m. Dž. Lenonas gauna Žaliąją Amerikos kortelę, įsitraukia į daugybę politinių protestų, politika remiasi ir nemažai jo naujų dainų albume „Same time in New York city“. 1980 m. gruodžio 8 d. 40-metį Dž. Lenoną Niujorke nušovė psichine liga sirgęs jo gerbėjas [6, 8].

1965 m. Anglijos karalienė apdovanojo grupės „The Beatles“ narius Britanijos imperijos 5-ojo laipsnio ordinais. Tiesa, 1969 m. Dž. Lenonas dėl tam tikrų priežasčių grąžino jį karalienei [6].

Woodall, James. John Lennon/Yoko Ono. – Vilnius, 2000. Knygos viršelis

Trumpą muzikanto biografiją galima rasti įvairiose, pirmiausia – muzikos, enciklopedijose [1, 9]. 2000 m. į lietuvių kalbą buvo išversta laisvo rašytojo ir žurnalisto James Woodall knygaJohn Lennon, Yoko Ono: dvi maištingos sielos – viena poplegenda“ (orig. „John Lennon/Yoko Ono) [6]. Knygoje pasakojama apie atlikėjo kūrybą, „The Beatles“ grupę, pažintį ir gyvenimą su Joko Ono (Yoko Ono), jų kūrybą: perfomansus, muziką. Knyga iliustruota nuotraukomis iš muzikanto gyvenimo. Knygos pabaigoje yra skyrius „Pastabos apie šaltinius“, kur pateikiamas angliškų leidinių (1968–1995 m.) apie Dž. Lenoną ir bitlus sąrašas su informatyviomis, gyvai parašytomis knygų anotacijomis. 2005 m. pirmoji Dž. Lenono žmona Cynthia Lennon išleido knygą „John“ (liet. „Džonas“) [3]. 2013 m. ji buvo išversta  ir į lietuvių kalbą. Leidinio pratarmę parašė jųdviejų sūnus, muzikantas ir fotografas Džulijanas (Julian) Lenonas. Knygoje pasakojama apie Cynthia  gyvenimą su Džonu Lennonu, ankstyvąsias „The Beatles“ dienas, kelionę šlovės link ir paslaptyje laikytas vedybas, nes grupės vadybininkas Brajanas Epšteinas (Brian Epstein) manė, jog šeima ir vaikas gadina muzikantų ketverto kuriamą įvaizdį [3]. „Jis buvo ypatingas žmogus: talentingas, ydų ir kūrybinių galių nestokojęs genijus, jaudinamai dainavęs apie meilę, tačiau dažnai skaudinęs artimiausiuosius“, – rašo C. Lennon [3, p. 319]. Nemažai apie savo santykius su Dž. Lenonu jo pirmoji žmona papasakojo 1978 m. pasirodžiusioje knygoje, tačiau naujausiame savo kūrinyje ji daug kalba apie skyrybas ir Džono mirtį, savo gyvenimą po jo mirties.

Mekas, Jonas. Trys draugai. –

Vilnius, 1998. Knygos viršelis

1998 m. lietuvių poetas, prozininkas, filmų kūrėjas Jonas Mekas parengė knygą apie savo bičiulius „Trys draugai: John Lennon, Yoko Ono, Jurgis Mačiūnas: pokalbiai, laiškai, užrašai[5]. Joje pasakojama apie tris Fluxus judėjimo narius, svajojusius „pakeisti pasaulį menu“. Vienas iš jų buvo Džonas Lenonas. Knygoje aprašytas Niujorko viešbutyje vykęs pokalbis su Dž. Lenonu ir Yoko Ono apie kūrybą, muziką, rengiantis J. Meko kino festivaliui 1970 m., pateikiami keli Yoko Ono sukurti filmų scenarijai ir kt. 2007 m. buvo išleista antroji šios knygos laida. Taip pat apie šį menininką galima paskaityti knygų kitomis kalbomis. Anglų kalba:  „Last interview: all we are saying – John Lennon and Yoko Ono“ (London, 2001), „Strawberry fields forever: John Lennon remembered“ (New York, 1980), John Lennon „Lennon remembers“ (London, 2000) ir kt. Išleisti keli leidimai Tom Stockdale nedidelio formato knygelės „John Lennon“ (London, 1995, 1996) iš serijos „They Died Too Young“. Daug knygų išleista rusų kalba: Хантер ДэвисБитлз: авторизованная биография“ (Москва, 1990), Джон Винер „Вместе! Джон Леннон и его время“ (Москва, 1994), Michael White „Джон Леннон“ (Mосква, 1997), А. А. Дайняк „Джон Леннон“ (Минск, 1998), Albert Harry Goldman „Джон Леннон“ (Mосква, 2000), „Жизни Джона Леннона“ (Mосква, 2004), Владимир Бокарев „Джон Ленон: мифы и реальность“ (Mосква, 1992), Yoko Ono „Память о Джоне“ (Екатеринбург, 2007) ir kt. 2021 m. rusų kalba išleista žymaus žurnalisto ir rašytojo Rėjaus Konoli (Рэй Коннолли, Ray Connolly) knyga „Быть Джоном Ленноном“ (Москва, 2021, vertimas iš anglų kalbos). Tai kelis dešimtmečius rašyta labai išsami muzikanto gyvenimo kronika, kur atskleidžiama sudėtinga, prieštaringa, ne visada visiems suprantama ir priimtina asmenybė. Autorius gana artimai pažinojo Dž. Lenoną, ne kartą ėmė iš jo interviu, kalbėjosi su abiejomis jo žmonomis ir daugeliu kitų žmonių. Leidinys iliustruotas nuotraukomis. Knygos pabaigoje pateikiama bibliografija

2015 m. menininkas, fotografas Saulius Paukštys ir menotyrininkas Saulius Pilinkus sumanė pastatyti Vilniuje paminklą Džonui Lenonui. Kadangi dainininkas neturi tiesioginių ryšių su Lietuva ir niekada čia nesilankė, visuomenėje buvo diskutuojama dėl šio paminklo reikalingumo  sostinėje. Jo iniciatoriai tikėjo, kad paminklas taps su „bitlų“ muzika išaugusios laisvos kartos simboliu.  Šis meno kūrinys sukurtas pagal britų fotografo Roberto Vaitakerio nuotrauką, kurioje muzikantas įamžintas su pienės žiedu akyje. Paminklo iniciatoriai pasakoja, kad palietus šią akį dengiančią gėlę pildosi svajonės. Iš bronzos ir granito sukurtos, už suaukotus pinigus pastatytos skulptūros autorius Jonas Gencevičius. Paminklas pastatytas Džono Lenono vardu pavadintame skvere šalia „Oslo namų“ (Mindaugo g. 27, Naujamiesčio seniūnija) [4].

2012 m. „Sostinės dienų“ metu Vilniaus Lukiškių aikštės centre latvių menininkai „Frostiart Baltic“ instaliavo didžiulę iš smėlio pastatytą Lenono skulptūrą. Šmaikštus kalambūras: Leninas – Lenonas, išreiškė takoskyrą tarp sovietinės praeities ir tikėjimo demokratiška, pozityvia ateitimi [4].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Bluvšteinas, Dovydas. Lennon John (Džonas Lenonas) // Muzikos enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 2, p. 273.
2. Bluvšteinas, Dovydas. Lennon John (Džonas Lenonas) // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2007. – T. 11, p. 797.
3. Lennon, Cynthia. Džonas. – Vilnius, 2013. – 319 p., [1] p., [8] iliustr. lap.: iliustr.
4. Marcišauskytė-Jurašienė, Jolanta. Vilniaus skulptūrų kelias. Kultūrinis gidas. – Vilnius, 2016, p. 222-225.
5. Mekas, Jonas. Trys draugai: John Lennon, Yoko Ono, Jurgis Mačiūnas: pokalbiai, laiškai, užrašai. – 2-oji laida. – Vilnius, 2007. – 268, [4] p.: iliustr., faks., portr.
6. Woodall, James. John Lennon, Yoko Ono: dvi maištingos sielos – viena poplegenda. – Vilnius, 2000. – 202 [1] p.: iliustr.
7. Baker’s biographical dictionary of musicians. – 6th ed. – New York, 1978, p. 998-999.
8. Harry, Bill. The Beatles encyclopedia. – Revised and updated. – London, [2000], p.  635-639.

Parengė: Agnė Ališauskienė (Vilniaus miesto SCB), 2017

Dalintis straipsniu: