Elena Čiudakova

Vyliūtė, Jūratė. Elena Čiudakova. – Vilnius, 1983. Knygos viršelis

Vyliūtė, Jūratė. Elena Čiudakova. – Vilnius, 1983. Knygos viršelis

Augo Smolenske. Karo metais su šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, Kirsanovą. Dirbo sesele fronte, slaugė sužeistuosius. Dainavo ligoninės muzikos mėgėjų trupėje.  1943 m. baigė radistų kursus. 1944 m. gavusi paskyrimą į Vilniaus meteorologijos stotį, atvyko į Vilnių. Dainavo Pabaltijo karinės apygardos dainų ir šokių ansamblyje. 1946 m. įstojo į Vilniaus muzikos mokyklą. 1947–1952 m. mokėsi Lietuvos TSR konservatorijoje (dabar – Lietuvos Muzikos akademija) ir buvo priimta į Operos ir baleto teatrą [6, 10, 11].
Mirė 1973 m. Vilniuje. Palaidota Antakalnio kapinėse. Antkapinis paminklas pastatytas 1977 m. (skulpt. B. Vyšniauskas, archit. E. Račiūnienė) [4].

Маковская, Инесса. Моя сестра Елена Чудакова : о времени, о людях, о cебе. – Вильнюс, 2008. Knygos viršelis

Маковская, Инесса. Моя сестра Елена Чудакова : о времени, о людях, о cебе. – Вильнюс, 2008. Knygos viršelis

Anksti pradėjo dainuoti operos teatre. Debiutavo Violetos vaidmeniu Dž. Verdžio operoje „Traviata“ ir vėliau buvo pagrindinė šio vaidmens atlikėja. Sukūrė daugiau nei 30 soprano partijų: Džildos (Dž. Verdžio „Rigoletas“), Rozinos (Dž. Rosinio „Sevilijos kirpėjas“), Lakmės (L. Delibo „Lakmė“), Džuljetos (Š. Guno „Romeo ir Džuljeta“) ir kt. [4, 6, 12]. Dainavo Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Bulgarijos teatrų scenose. Visur dainininkę lydėjo sėkmė ir pripažinimas.

Apie dainininkės gyvenimą, vaidmenis teatre 1983 m. išleista muzikologės Jūratės Vyliūtės monografija „Elena Čiudakova“, kurioje remiamasi ją pažinojusių žmonių prisiminimais ir archyvine medžiaga [6]. Apie E. Čiudakovą rašoma leidinyje „Русские в истории и культуре Литвы“ [12]. Išleistos dvi jos sesers, E. Čiudakovos fondo steigėjos ir ilgametės direktorės Inesos Makovskajos [10, 11] knygos rusų kalba. 1998 m. parašyta eiliuota knygelė „Наша Виолетта“, skirta dainininkės 25–erių metų mirties metinėms paminėti [10]. Operos solistės gyvenimui, kūrybai skirta antroji, didelės apimties, labai informatyvi knyga „Моя сестра Елена Чудакова“ [10]. Joje yra įdomiai parašytas skyrius apie gyvenimą pokario Vilniuje. Spausdinamos ištraukos iš dainininkės dienoraščių (1953–1972 m.), kritikų, kolegų prisiminimai. Knygoje daug unikalių fotografijų, laikraščių straipsnių, kuriuose rašoma apie E. Čiudakovą, kopijų [4]. Yra asmenvardžių rodyklė. Prisiminimų apie operos legendą yra parašę muzikologė J. Adomonytė-Šlekaitienė [1], kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė [8], dainininkė Giedrė Kaukaitė [3], režisierius Stanislovas Rubinovas knygoje „Miške ir scenoje“ (Vilnius, 2013).

Vilniuje E. Čiudakova gyveno nuo 1944 m. Iš pradžių mažame Vilniaus observatorijos kambarėlyje M. K. Čiurlionio gatvėje, vėliau nuomojosi butą  Šv. Stepono gatvėje, o nuo 1963 m. – A. Goštauto g. 4 [3, 6, 12].

1997 m. balandžio 2 d. Vilniuje, ant namo Goštauto g. 4 (Naujamiesčio seniūnija), kur 1963–1973 m. gyveno dainininkė, buvo atidengta memorialinė lenta su dainininkės bareljefu (skulpt. Skaistė Žilienė [3, 9, 10].

1996 m. tuometinėje Vilniaus M. Dobužinskio vidurinėje mokykloje (J. I. Kraševskio g. 5, „Žvėryno seniūnija”) buvo įsteigta E. Čiudakovai skirta memorialinė ekspozicija [10]. Dabar šiame pastate įsikūrusi Vilniaus Šolom Aleichemo ORT gimnazija. Naujoji, sujungta M. Dobužinskio-Lukiškių vidurinė mokykla, nuo 2016 m. rugsėjo įsikūrė buvusios Lukiškių vidurinės mokyklos patalpose (Lukiškių skg. 5).

Lazdynuose, Gudelių kvartale, yra E. Čiudakovos gatvė [2].

Minint dainininkės 75-metį žurnale „Tarp knygų” buvo spausdinama E. Čiudakovos bibliografija („Tarp knygų”, 2000, Nr. 3, p. 38).

Literatūra ir šaltiniai

1. Adamonytė-Šlekaitienė, Justa. Mano vaikystės laikų legendos: [atsiminimai]. – Iliustr. // Muzikos barai. – 2005, Nr. 5/6, p. 4-6.
2. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Čiudakova Elena (1925 05 01–1973 04 07): operos dainininkė. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 84.
3. Kaukaitė, Giedrė. Mūsų Violeta – Elena Čiudakova: muzika // Literatūra ir menas. – 2015, geg. 8, p. 21-23; geg. 22, p. 24-27.
4.  Ramanauskienė, Stasė. Elena Čiudakova : [biografija]. – Portr. // Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 156.
5.  Rumša, Jonas. Lietuvos lakštingalos sugrįžimas: [apie I. Makovskajos knygą „Моя сестра Елена Чудакова“]. – Iliustr. // Tautinių bendrijų naujienos. – 2009, Nr. 1, p. 22-23.
6. Vyliūtė, Jūratė. Elena Čiudakova : [monografija]. – Vilnius, 1983. – 158 p., [12] iliustr.
7. Vyliūtė, Jūratė. Sava tarp svetimų. – Iliustr. – Santr. angl // Krantai. – 2007, Nr. 4, p. 44-47.
8.  Žigaitytė-Nekrošienė, Audronė. Dainuoti – tai gyventi: [atsiminimai]. – Iliustr. // Muzikos barai. – 2005, Nr. 5/6, p. 8-9.
9. Znaidzilowska, Barbara. Pamięci E. Czudakowej: [Vilniuje atidengta memorialinė lenta dainininkei E. Čiudakovai, A. Goštauto g. 4]. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 1997, 3 kwietnia, p. 1, 2.
10. Маковская, Инесса. Моя сестра Елена Чудакова: о времени, о людях, о cебе. – Вильнюс, 2008. – 415, [1] p.: iliustr.
11. Маковская, Инесса. Наша Виолетта: Елене Чудаковой (25-летию со дня смерти). – Vilnius, 1998. – 31, [1] p.: iliustr.
12. Чудакова (Маковская) Елена Вениаминовна : оперная певица, народная артистка Литвы. – Portr. // Русские в истории и культуре Литвы. – Вильнюс, 2008. – P. 493-496.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2013; 2016

Dalintis straipsniu: