Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 554

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Fiodoras Dostojevskis (Федор Достоевский )

Gyvenimo datos:1821 11 11 - 1881 02 09
Gimimo vieta:Maskva (Rusija)
Veikla:rusų rašytojas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Červinskienė, Elena. Dostojevskis. – Vilnius, 2004. Knygos viršelis

Červinskienė, Elena. Dostojevskis. – Vilnius, 2004. Knygos viršelis

Dokumentai liudija, kad F. Dostojevskio protėviai gyveno Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje [5]. F. Dostojevskis 1838-1843 m. mokėsi Sankt Peterburgo Inžinerijos mokykloje. 1843 m. baigęs Inžinerijos mokyklą, buvo paskirtas tarnauti į Sankt Peterburgo inžinerijos korpusą. 1844 m. atleistas iš karo tarnybos gyveno iš literatūrinio darbo. Spausdino savo kūrinius žurnaluose „Отечественные записки“, „Современник“. Nuo 1847 m. dalyvavo nelegalios M. Petraševskio draugijos veikloje. 1849 m. buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme už dalyvavimą šios draugijos susirinkimuose bei už cenzūros uždrausto V. Belinskio laiško N. Gogoliui skaitymą. Prieš pat egzekuciją mirties bausmė pakeista 4 metų katorga ir 6 metų tarnyba eiliniu kariuomenėje. Kalėjo Omsko tvirtovėje, tarnavo kariuomenėje Semipalatinsko miestelyje. 1859 m. grįžo į Sankt Peterburgą. Su broliu M. Dostojevskiu leido žurnalus „Время“ (1861-1863 m.), „Эпохa“ (1863-1865 m.). Juose bandė suderinti slavofilų ir zapadnikų idėjas. 1862-1871 m. kelis kartus lankėsi Vakarų Europoje. 1873-1874 m. redagavo procarinį žurnalą „Гражданин“, 1876-1881 m. leido žurnalą „Дневник писателя“ („Rašytojo dienoraštis“). Jame propagavo valstybės ir Bažnyčios sąjungą, rusų tautos misiją, spausdino savo publicistinius straipsnius, apsakymus. Mirė F. Dostojevskis 1881 m. vasario 9 d. Sankt Peterburge, palaidotas šio miesto Aleksandro Neviškio lauros kapinėse [1, 3].

F. Dostojevskis buvo vienas iš nedaugelio rašytojų, labiausiai veikusių XX a. literatūros, filosofijos, teologijos mąstytojus, Rusijos ir viso pasaulio skaitytojus bei kritikus. Jo kūrinių svarbiausia tema – individualybės ir visuomenės, žmogaus dieviškojo prado ir idėjos, atspindinčios visuomenės raidą, konfliktas, atskleidžiamas analizuojant pažemintos, išgyvenančios krizę asmenybės psichologiją. Reikšmingiausia F. Dostojevskio kūrybos dalis – romanai: „Vargo žmonės“ (1846), „Užrašai iš mirusiųjų namų“ (1861-1862), „Pažemintieji ir nuskriaustieji“ (1861), „Nusikaltimas ir bausmė“ (1866), „Lošėjas“ (1866), „Idiotas“ (1868), „Demonai“ (1871-1872), „Jaunuolis“ (1876), „Broliai Karamazovai“ (1879-1880) ir kt. [1].

Manoma, kad pirmą kartą F. Dostojevskis lankėsi Vilniuje 1867 m. balandžio 15-16 d., vykdamas į Vakarų Europą. Dostojevskių šeimos viešnagė Vilniuje aprašyta rašytojo žmonos Anos Snitkinos-Dostojevskajos dienoraštyje. Tuo metu Ana Grigorjevna dar nesiekė „užsirašyti“ vyro įspūdžių ar jo pastabų, kaip darydavo vėliau rašydama dienoraštį. F. Dostojevskis minimas tik kalbant apie antraeiles buitines smulkmenas, todėl aiškiau įsivaizduoti rašytojo požiūrį į Vilnių, į Lietuvą gana sunku [5]. Manoma, kad F. Dostojevskiui Vilniaus miestas negalėjo būti artimas, nes įkūnijo katalikybės ir anticarinio pasipriešinimo dvasią, kurią jis antroje gyvenimo pusėje neigė [7].
Dostojevskių šeima apsistojo Didžiojoje gatvėje, tuometiniame „Hanos“ viešbutyje. Abu Dostojevskiai žavėjosi Vilniaus architektūros ir istorijos paminklais. Aplankė Šv. Nikolajaus cerkvę (dabar Šv. Kazimiero bažnyčia), gėrėjosi jos įspūdingais gotikiniais prestiberijos skliautais. Aplankė Šv. Jono bažnyčią, Gedimino pilį. Katedros aikštėje buvo rengiamasi tradicinei miesto mugei. Lukiškių aikštėje dar buvo matyti pėdsakai išardytų kartuvių, ant kurių buvo užnerta mirties kilpa ne vienam 1863-1865 m. sukilimo vadui bei sukilėliui. Tuometiniame Georgijaus prospekte (dabar Gedimino prospekte) matė aukščiausius, gerai įrengtus namus, kuriuose gyveno turtingiausi miesto žmonės. Užsuko į Georgijaus aikštę (dabar V. Kudirkos aikštė): čia išdidžiai puikavosi prieš porą metų caro valdžios pastatyta Aleksandro Nevskio koplyčia (neišlikusi) [2, 4, 7].
Rašytojas tikėjosi apsistoti Lietuvos sostinėje „incognito“, bėgdamas nuo skolintojų Sankt Peterburge. Vietos spauda, nuolat rašiusi apie į Vilnių atvykstančius žymius žmones, apie F. Dostojevskį neužsiminė nė vienu žodžiu, nes jis buvo sekamas policijos [2, 4, 11].
Vėliau, važinėdamas gydytis į Emską (Vokietija), F. Dostojevskis važiuodavo per Lietuvą. Vilnius dar ne kartą paminėtas F. Dostojevskio laiškuose žmonai [5].

Apie F. Dostojevskio gyvenimą ir kūrybą parašyta monografijų įvairiomis kalbomis. Lietuvių kalba: Elenos Červinskienės „Dostojevskis“ [3], Laimono Inio sudaryta biografinė apybraiža „Dostojevskis“ (Kaunas, 1999), Aimée Dostojevskajos atsiminimų knyga „Dostojevskis dukters akimis“ (Vilnius, 2007); rusų kalba: Анри Труайя „Федор Достоевский“ (Москва, 2005), Юрий Селезнев „Достоевский“ (Москва, 1981), Василий Иванович Кулешов „Жизнь и творчество Ф. М. Достоевского“ (Москва, 1984), atsiminimų knyga apie rašytoją Анна Достоевская „Воспоминания“ (Москва, 1981) ir kt.

Ф. М. Достоевский : библиография произведений Ф. М. Достоевского и литературы о нем. 1917-1965. – Москва, 1968. Knygos viršelis

Ф. М. Достоевский : библиография произведений Ф. М. Достоевского и литературы о нем. 1917-1965. – Москва, 1968. Knygos viršelis

Austrų rašytojo Stefano Cveigo (Stefan Zweig) knygoje „Trys meistrai: Balzacas, Dickensas, Dostojevskis“ išleista biografinė esė, skirta F. Dostojevskiui [10].
Apie rašytojo lankymąsi Vilniuje rašoma Birutės Masionienės knygoje „Literatūrinių ryšių pėdsakais“ [5], Laimono Briedžio „Vilnius – savas ir svetimas“ [2], Juzefo Šostakovskio (Józef Szostakowski) leidinyje „Wilno i okolice: przewodnik literacki“ („Vilnius ir apylinkės: lieratūrinis vadovas“) (Wilno, 2012).

2006 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Rusų sąjungos iniciatyva ant namo Vilniuje, Didžioji g. 20 (Senamiesčio seniūnija), F. Dostojevskiui buvo atidengta memorialinė lenta (skulpt. Romualdas Kvintas). Lentoje iškaltas įrašas lietuvių ir rusų kalbomis: „Čia buvusiame viešbutyje 1867 metais buvo apsistojęs didysis rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis / 1821-1881“. Atminimo lentą sukūręs skulptorius R. Kvintas įamžino ir gerai žinomu posakiu tapusią F. Dostojevskio citatą „Grožis išgelbės pasaulį“ iš romano „Idiotas“. Atidengimo iškilmių metu memorialinę lentą pašventino tėvas Vladimiras [8, 9].

1957 m. buvo išleista F. Dostojevskio rankraščių bibliografija „Описание рукописей Ф. М. Достоевского“ (Москва, 1957).
1968 m. Valstybinis literatūrinis muziejus ir F. M. Dostojevskio namai-muziejus Maskvoje išleido rašytojo bibliografiją „Ф. М. Достоевский: библиография произведений Ф. М. Достоевского и литературы о нем. 1917 – 1965“ [12].
1996 m. rugsėjo mėnesį, minint F. Dostojevskio 175-ąsias gimimo metines, žurnale „Tarp knygų“ paskelbta trumpa rašytojo bibliografija [6]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Beržaitė, Dagnė. Dostojevskij Fiodor. – Portr. – Bibliogr.: 6 pavad. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 5, p. 93-94.
2. Briedis, Laimonas. Vilnius – savas ir svetimas. – Vilnius, 2010, p. 168-173.
3. Červinskienė, Elena. Dostojevskis. – 2-oji laida. – Vilnius, 2004. – 294, [2] p. – Bibliogr.: p. 278-283. – Vardų r-klė: p. 284-293.
4. Danilevičius, Eugenijus. Fiodoras Dostojevskis Vilniuje. – Portr., iliustr. // Švyturys. – 1981, Nr. 10, p. 14-15.
5. Masionienė, Birutė. Rašytojo kelionės po Lietuvą // Masionienė, Birutė. Literatūrinių ryšių pėdsakais. – Vilnius, 1982. – P. 30-35.
6. Sukanka 175 metai, kai gimė rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis (1821-1881): [bibliografija] // Tarp knygų. – 1996, Nr. 9, p. 46.
7. Venclova, Tomas. Dostojevskij Fiodor: [biografija]. – Portr., iliustr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 152.
8. Vitkauskaitė, Viktorija. Senamiestyje įamžintas rašytojo atminimas: [atidengta atminimo lenta rusų rašytojui F. Dostojevskiui]. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2006, gruod. 13, priedas „Sostinė“, p. 8.
9. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2017 [žiūrėta 2017-04-24]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456>.
10. Zweig, Stefan. Dostojevskis // Zweig, Stefan. Trys meistrai: Balzacas, Dickensas, Dostojevskis: biografinės esė. – Vilnius, 2010. – P. 83-192.
11. Briedis, Laimonas. Vilnius: city of strangers. – Vilnius, 2008, p. 141-146.
12. Ф. М. Достоевский : библиография произведений Ф. М. Достоевского и литературы о нем. 1917-1965. – Москва, 1968. – 407 p., [1] portr. lap.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2011; 2017

 

Susijusi informacija