Francišakas Bahuševičius (Францiшак Багушэвiч)

Францiшак Багушевiч. Творы. – Мiнск, 1991. Titulinis lapas.

Францiшак Багушевiч. Творы. – Мiнск, 1991. Titulinis lapas.

F. Bahuševičius  gimė Svironių palivarke (nedidelis dvaras), per 1,5 km nutolusiame nuo Savičiūnų kaimo (Vilniaus r., Rukainių seniūnija) [1, 8]. Buvo pakrikštytas Rukainių (Vilniaus r.) Šv. Mykolo bažnyčioje. Apie tai išlikęs įrašas šios bažnyčios metrikų knygoje [8]. 1846 m. Bahuševičių šeima persikėlė gyventi į Kušlėnų kaimą (Ašmenos r., Baltarusija). 1861 m. baigė Vilniaus gimnaziją ir įstojo į Peterburgo universiteto fizikos-matematikos fakultetą, bet, už anticarines pažiūras ir dalyvavimą studentų bruzdėjime iš universiteto buvo pašalintas. Grįžo į Baltarusiją, kur mokytojavo Dočiškių mokykloje. Dalyvavo 1863 m. sukilime, mūšyje su rusų kariuomene buvo sužeistas. Numalšinus sukilimą išvengė tremties į Sibirą, bet buvo priverstas palikti gimtinę. Pasitraukęs į Ukrainą, įstojo į Nižyno teisės licėjų, kurį baigė 1868 m. 1884 m., paskelbus amnestiją sukilimo dalyviams, grįžo į Vilnių, dirbo advokatu Vilniaus apygardos teisme [1, 6]. Mirė 1900 m. balandžio 28 d. Kušlėnuose, palaidotas Žiupronyse (Smurgainių r., Gardino sr., Baltarusija).

Rašyti F. Bahuševičius pradėjo dar gyvendamas Ukrainoje, nors pagrindinė jo, kaip literato, veikla prasidėjo sugrįžus į Vilnių. Literatūriniai rašytojo pseudonimai – Macej Buračok, Simon Revka iš Borisovo (Symon Reuka z pad Barysawa). Rašė baltarusių ir lenkų kalbomis. Pirmosios dvi knygos buvo išleistos Lenkijoje: „Dudka białaruskaja“ („Baltarusiška dūdelė“) (Krokuva, 1891) ir „Smyk białaruski“ („Baltarusiškas strykas“) (Poznanė, 1894) [1, 7].
F. Bahuševičius laikomas vienų iš baltarusių realizmo pradininkų, baltarusių literatūros liaudiškojo romantizmo kūrėju. Jis sukūrė pirmuosius naujosios baltarusių literatūros apsakymus („Tralialionočka“, 1892 m.), liaudiškas noveles („Świadek“, „Polsovščyk“, „Diadina“). Pirmasis iš baltarusių rašytojų gynė gimtąją baltarusių kalbą, literatūrą ir kultūrą. Buvo laikraščio „Kraj” korespondentas (1885–1891 m.) [1, 6, 7].

Содаль , Уладзiмiр Iллiч. Святы той куточак фальварак Свiраны. - Мiнск, 2005. Knygos viršelis

Содаль , Уладзiмiр Iллiч. Святы той куточак фальварак Свiраны. – Мiнск, 2005. Knygos viršelis

Išleista keletas biografinių knygų. Tarpukariu Vilniuje buvo išleista nedidelė kunigo Adamo Stankevičiaus parašyta knygelė baltarusių kalba apie F. Bahuševičiaus gyvenimą ir kūrybą „Fr. Bahušewič: jaho žyćcio i tworčaść“ (Wilnia, 1930). Minėtinas baltarusių kalba išleistas Vladimiro Sodalio (Уладзiмiр Содаль) leidinys apie F. Bahuševičių, jo gimtąjį kaimą – Svironis „Святы той куточак фальварак Свiраны: Свіранскі народны мемарыял“ [8]. Knygoje spausdinama istorijos mokytojo, Vilniaus krašto Francisko Skorinos baltarusių kalbos draugijos pirmininko Jurijaus Gilio (Jurij Gil) F. Bahuševičiui ir Svironims skirtų eilėraščių. Vilniaus rajono centrinės bibliotekos Savičiūnų F. Boguševičiaus kaimo filialas yra parengęs rašytojui skirtą lankstinį lietuvių, baltarusių, lenkų ir rusų kalbomis.
Juzefo Šostakovskio sudarytoje antologijoje „Susitikimai = Сустрэчы = Spotkania: istoriniu ir dabartiniu pasienio regiono literatūriniu keliu“ (Vilnius, 2013) trumpai rašoma apie F. Bahuševičių, spausdinamas  jam skirtas Tamaros Savickajos eilėraštis, pateikiamos rašytojo kapo Žiupronyse ir memorialinės lentos Vilniuje nuotraukos.

Vilniaus krašte taip pat įamžintas šio žymaus baltarusių rašytojo vardas, vyksta jam skirti renginiai [2].

2001 m. lapkričio 23 d. Savičiūnų kaime (Vilniaus r., Rukainių seniūnija) ant pastato, kuriame įsikūręs Vilniaus rajono centrinės bibliotekos Savičiūnų kaimo filialas ir kultūros namai, buvo iškilmingai atidengta memorialinė lenta iš marmuro. Lentoje – rašytojo bareljefas (aut. Edvard Podberiozkin), pavardė ir vardas, gyvenimo datos, F. Bahuševičiaus dvieilis apie gimtąją kalbą. Prierašas lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis, kad buvo poetas ir 1863 m. sukilimo dalyvis. Savičiūnų bibliotekoje kaupiami poeto veikalai ir literatūra apie jį [3]. Nuolat veikia spaudinių paroda, skirta F. Bahuševičiaus gyvenimui ir kūrybai. Bibliotekoje yra ir kitų baltarusių rašytojų kūrinių [6].

2002 m. memorialinė lenta F. Bahuševičiui buvo atidengta ant vieno iš Svironių viensėdžio (Vilniaus r., Rukainių seniūnija) namų sienos [8].

2010 m. rugsėjo 17 d. Vilniuje, Arklių g. 18C („Senamiesčio seniūnija“) buvo atidengta memorialinė lenta Francišakui Bahuševičiui (skulpt. Lieŭ Mikalajevič Humilieŭski) [5]. Paminklinėje lentoje rašoma, kad XIX a. antroje pusėje čia būta namo, kuriame gyveno baltarusių poetas.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 9 d. sprendimu Vilniaus rajono centrinės bibliotekos Savičiūnų kaimo filialui buvo suteiktas F. Bahuševičiaus vardas [4].
1997 m. rašytojo vardu buvo pavadinta viena iš Savičiūnų kaimo (Vilniaus r., Rukainių seniūnija) gatvių [8].

F. Bahuševičiaus atminimas gerbiamas Baltarusijoje: Ašmenoje veikia rašytojo muziejus, Žiupronyse pastatytas paminklas.

Literatūra ir šaltiniai

1. Lapinskienė, Alma. Bahuševič Francišak (Bahuševičius Francišakas). – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2002. – T. 2, p. 446.
2. Levicki, Jan. Puoselėjant Baguševičiaus atminimą : [apie Savičiūnų kultūros centre (Vilniaus r.) įvykusį koncertą, skirtą baltarusių poeto F. Bahuševičiaus atminimui]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2003, lapkr. 20-26, p. 1, 3.
3. Mažul, Henryk. Bahuševičiaus atminimas įamžintas!: [apie atminimo lentos atidengimą baltarusių rašytojui F. Bahuševičiui Savičiūnų kaime, Vilniaus r.]. – Iliustr. // Draugystė. – 2001, lapkr. 29 – gruod. 5, p. 1, 3.
4. Pačkovska, Česlava. Sunkaus likimo dainius – bibliotekos globėju: Savičiūnų bibliotekai suteiktas Francišeko Boguševičiaus vardas. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2007, geg. 3-9, p. 1, 3.
5.Vilniuje vyksta Baltarusijos kultūros dienos. Sostinės Arklių gatvėje [18C] atidengta memorialinė lenta baltarusių poetui, rašytojui, kritinio realizmo pradininkui Francišakui Boguševičiui. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2010, rugs. 22, priedas „Naujausios žinios”, p. 3.
6. Gil, Jurij. Francišak Bahuševič (Franciszak Bohuszewicz) – klasyk literatury białoruskiej // Nasza Gazeta. – 2000, Nr. 22; Prieiga per internetą: <http://archiwum2000.tripod.com/511/bogusz.html>.
7. Францiшак Багушевiч. Творы. – Мiнск, 1991. – 269, [3] p.
8. Содаль, Уладзiмiр Iллiч (Sodal’, Uladzimir Illič). Святы той куточак фальварак Свiраны : Свіранскі народны мемарыял. – Мiнск, 2005. – 40 p. : iliustr.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2011

Dalintis straipsniu: